TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kai yra kam išklausyti, palengvėja

2014 10 31 6:00
Ausma budi prie telefono, kad suteiktų pagalbą.  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nuoširdus ir atviras pokalbis gali padėti pralaukti sunkiausią akimirką, sustabdyti nuo lemtingo žingsnio, po kurio nebebūtų kelio atgal. Prie "Jaunimo linijos" telefonų budi savanoriai, siekiantys tokiais atvejais padėti. Viena jų - Ausma Sakalauskaitė pasakojo: "Ryte, kai švinta, einu po budėjimo ir galvoju, kad bet kuris gatvėje sutiktas žmogus gali būti tas, kuris skambino, kuriam naktinis pokalbis galbūt pratęsė gyvenimą."

Pagal profesiją A. Sakalauskaitė yra vargonininkė ir muzikos mokytoja. Dar kai studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, mąstė apie savanorystę. Svarstė, kad galėtų rūpintis apleistais vaikais ar apskritai bet kokiais mažyliais, kuriems reikėtų pagalbos. Internete ieškodama apie tai informacijos, netyčia aptiko "Jaunimo liniją". Paskaitė, sužinojo, kad rengiamos informacinės dienos ir nutarė ten nueiti. Susidomėjo. Nusprendė dalyvauti atrankoje, mokytis ir tapti savanore.

Gerokai vėliau ji padarė išvadą, kad tai nutiko turbūt ne šiaip sau. "Kadaise nusižudė mano dėdė, - su liūdesiu prisiminė Ausma. - Mūsų aplinkoje niekas nežinojome, kaip galima būtų padėti. Nemokėjome arba bijojome pripažinti, kad matome rizikos ženklus, kai žmogus prašo pagalbos savais būdais, kuriuos dažnai interpretuojame kaip dėmesio troškimą ir panašiai. Liko ilgametė atvira žaizda." Todėl ji mano, kad noras dirbti "Jaunimo linijoje" turėjo pasąmoninio motyvo dėl skaudžios patirties.

Ir juokai, ir rimti pokalbiai

Dabar A. Sakalauskaitė stengiasi padėti kitiems. Prie "Jaunimo linijos" telefono ji dažniausiai budi naktį. Tikėtina, kad tamsiu paros metu žmones dažniau aplanko sunkios mintys. Todėl jie gali kreiptis emocinės paramos. Vis dėlto ir šviesiu metu budėti nelengva. "Dieną būna didesnis skambučių srautas, - pasakojo savanorė. - Būna rimtų bei ilgų pokalbių, bet ne paslaptis, kad skambina ir vaikai, kurie bando, tikrina, provokuoja, juokauja, išdykauja."

Naujiems "Jaunimo linijos" savanoriams kalbėtis su nemotyvuotais pagalbai skambintojais naujiems savanoriams yra nemažas iššūkis. Juolab, kad tuo metu galbūt negali prisiskambinti tie, kuriems tikrai reikia emocinės paramos. Tačiau Ausma mažuosius supranta. Ji prisimena, kad kai pati buvo vaikas, taip pat paišdykaudavo, tarkime, skambindavo gaisrinės numeriu ir sakydavo: "Dega blynai ant keptuvės." Savanorė mano, kad tokiais atvejais su vaikais reikia pratęsti pokalbį. Paišdykavę ir šnektelėję telefonu jie nusiramins.

Grįžtamasis ryšys

A. Sakalauskaitė aiškino, kad kiekvieno žmogaus emocinio skausmo slenkstis būna skirtingas, kai pasidalijama tuo, kas slegia, jis šiek tiek sumažėja, pasidaro kiek lengviau. "Kai žmogus turi labai daug problemų, jis užsideda tarsi arklio akių uždangalus ir daugiau nieko nebemato, tik savo tamsų tunelį, - vaizdžiai lygino savanorė. - O kai pabūni veidrodžiu ir parodai situaciją, kurios pats žmogus nepastebi, jis pradeda svarstyti, ką dar galėtų padaryti, kad ją pakeistų."

Kai pašnekovams pavyksta padėti ir sunkios mintys atslūgsta, vėliau jie neretai rašo elektroninius laiškus į "Jaunimo liniją". Dėkoja, pasakoja, kad išgyveno lemtingą akimirką, nors buvo pasiryžę nusižudyti, teigia, kad savanoris padėjo ištverti ir dabar gyvenimas atrodo kitaip. "Tai svarbus grįžtamasis ryšys, kai tikrai žinai, kad pavyko suteikti pagalbą, - kalbėjo Ausma. - Būna, per "Jaunimo linijos" renginius prie savanorių prieina žmonės ir sako: "Skambinau ir per pokalbį man palengvėjo."

Klausiama, kas būna sunkiausia, savanorė sakė: "Suprasti, kad nesi visagalis. Mums labai norisi visada ir visiems išspręsi situaciją. Tačiau galvoji, kaip gali padėti, kai, tarkime, mirė skambinančio žmogaus mama, jis išgyvena netektį, nesiseka meilėje, spaudžia skolos, yra praradęs darbą, jam kyla minčių apie savižudybę... Būna daugybė dalykų. Kartais jautiesi bejėgis ir svarstai, kuo gali padėti. Kartais susmunki prie telefono ir nebežinai, ką daryti. O žmogus tada pasako: "Ačiū, kad išklausėte, man palengvėjo."

Todėl Ausma teigė, kad svarbu ne kažką daryti už skambinantįjį, o pabūti, kai jam sunku, sudaryti galimybę išsikalbėti. Nesakyti, kad viskas praeis, nesumenkinti situacijos. Pasak savanorės, dažniausiai skambinama dėl tarpusavio santykių su svarbiais, artimais žmonėmis, jausmų, sveikatos bėdų.

Ir pateka saulė

A. Sakalauskaitei būna, kad po budėjimo ji jaučia nuovargį. Tačiau tai geras jausmas, kaip nuveikus teisingą darbą. "Ryte, kai švinta, einu po budėjimo ir galvoju, kad bet kuris gatvėje sutiktas žmogus gali būti tas, kuris skambino, kuriam naktinis pokalbis galbūt pratęsė gyvenimą, ir jis sulaukė saulės patekėjimo, - pasakojo savanorė. - Tai be galo prasminga. Gera ir šilta, kad kam nors pasidarė lengviau, sumažėjo emocinio skausmo, nes kalbėjosi ir turėjo su kuo jį pasidalyti." Kadangi skambinančiųjų daug, Ausma beveik tikra, kad kartais sutinka savo pašnekovus, tik nei ji, nei jie apie tai nežino.

Savanorės teigimu, svarbiausia - išdrįsti kreiptis pagalbos. Tyla žudo, kai šalia nėra žmogaus, kuris galėtų išklausyti, kai nėra kam pasakyti, kai į tuos sakymus nekreipiamas dėmesys arba kai, tarkime, negali prisiskambinti į tarnybą, kuri suteiktų pagalbą.

"Didžiausias procentas skambinančiųjų būna nuo 16 iki 30 metų, - sakė A. Sakalauskaitė. - Skambučių srautas visada didelis. Sunku pamatuoti, ar rudenį, kai vis tamsiau ir vėsiau, skambinančiųjų pasidaro daugiau." Ji palygino: kai pradėjo budėti prie "Jaunimo linijos" telefono, savanoriai galėdavo atsiliepti į vieną iš 25 skambučių, dabar - į kas septintą. Siekiamybė - pabendrauti su kiekvienu ieškančiuoju pagalbos. "Tokiam tikslui pasiekti reikėtų daugiau savanorių, geresnės techninės ir finansinės bazės", - vardijo A. Sakalauskaitė. "Jaunimo linijoje" ji dirba aštuntus metus. Patirties turinti moteris dabar pati rengia savanorius. Pasak Ausmos, juos mokyti yra kasdienis darbas.

Kartais viešai svarstoma, gal tokiam darbui geriau tiktų profesionalūs psichologai, o ne savanoriai. A. Sakalauskaitė apie tai sakė: "Vienas JAV psichologas skaitė pranešimą, per kurį buvo pristatyti tyrimo rezultatai. Skambinančiųjų į įvairias tarnybas buvo prašoma, jei jie sutikdavo, po kurio įvertinti darbo kokybę. Pagal atsakymus buvo lyginama savanoriškai teikiama ir profesionalų pagalba. Skambinantieji ir vieną, ir kitą vertino tiek pat gerai." Pašnekovės nuomone, savanoriška pagalba ne mažiau veiksminga, negu profesionali, matyt, dėl pirmosios altruistinio motyvo. Esą žmogiškasis faktorius, užmezgamas ryšys stipriai jaučiamas ir telefonu. Be to, savanoriai po atrankos bei mokymų ir toliau vis daugiau išmoksta, patirties įgyja. "Mūsų atestacija būna du kartus per metus, - sakė A. Sakalauskaitė. - Savanoriai nuolat kelia savo klasifikaciją."

Iš senesnių laikų išlikęs mitas, esą žmogus, kuris dėl psichologinių problemų kreipiasi pagalbos, laikomas psichiškai nesveiku, be to, požiūris į tokius neretai neigiamas. Mūsų šalyje dar yra nepasitikėjimo. Vakaruose įprasta, kad žmogus turi ne tik savo advokatą, bet ir psichologą. Kai toks požiūris įsitvirtins ir Lietuvoje, psichologinė atmosfera pasikeis į gera.

Trumpai

Apie savižudybes

* Kasmet Lietuvoje nusižudo 1000 žmonių. Nusižudo labai įvairaus išsilavinimo, finansinės padėties, skirtingo amžiaus žmonės.

* Savižudybė - dažniausia 14-29 metų amžiaus jaunuolių mirties priežastis Lietuvoje, smarkiai lenkianti net eismo įvykius.

* Lietuva Europos savižudybių rodiklį viršija 3 kartus. Tačiau tarpukario metu Lietuva turėjo mažiausią Europoje rodiklį.

Apie „Jaunimo liniją“

* „Jaunimo linija“ kasdien sulaukia daugiau nei 2000 bandymų prisiskambinti, deja, bet gali atsakyti tik į 300-350 skambučių. Ko trūksta – daugiau savanorių ir lėšų jų apmokymui, veiklos išlaikymui.

* 8 kartus per parą „Jaunimo linijos“ savanoriai kalba su žmogumi, galvojančiu apie savižudybę.

* „Jaunimo linija“ veikia visą parą, nemokamai. Vienu metu visada dirba nuo 2 naktį iki 4 savanorių.

* Norint tapti savanoriu, reikia praeiti specialią atranką ir sėkmingai pabaigti pusės metų trukmės mokymus.

* Teikiamos pagalbos pagrindas – nuoširdus išklausymas, žmogaus paskatinimas pasikalbėti ir išsakyti savo jausmus. Tai padeda sumažinti emocinį skausmą. Jam sumažėjus lengviau pastebėti galimus sprendimus.

* „Jaunimo linija“ – nevyriausybinė organizacija, kuri daugiau nei 23 metus veikia ir palengva didėja privačių rėmėjų ir savanorių pagalbos dėka. Šiuo metu yra 250 savanorių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

* Planuojama, kad dėka naujų apmokytų savanorių ir surinktų lėšų „Jaunimo linija“ 2015 metų rudenį galės atsiliepti jau į vieną iš 4 skambučių, 2016 m. rudenį – į kas trečią.

Kviečiame prisidėti

Mūsų portalas parengė šį straipsnį bendradarbiaudamas kartu su „Jaunimo linija“. Tai nacionalinės savižudybių prevencijos kampanijos „Sumažink tylą“ dalis. Į „Jaunimo liniją“ kasdien bandoma prisiskambinti daugiau nei 2000 kartų. Deja, bet šiuo metu „Jaunimo linija“ gali atsiliepti tik į 1 iš 7 skambučių. Kviečiame prisidėti – savanoriauti, paaukoti, sužinoti daugiau apie pagalbą sau ar artimiesiems.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"