TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kaip ginamasi nuo infekcijų pagal ajurvedą

2013 12 07 6:00
A.Keturkienė primena: gyvybinė energija kaupiasi, kai žmogus yra ramybės būsenos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Gydytoja, sveikos mitybos ir gyvensenos konsultantė, ajurvedinio sveikatos mokslo žinovė Asta Keturkienė pasakojo, kaip neprarasti gyvybinės energijos, siejamos su imunitetu, ir apsiginti nuo tykančių infekcijų.

Kai A.Keturkienės teiraujasi, kaip stiprinti imunitetą, ji savo ruožtu paklausia, o kur atsukti tie čiaupeliai, kuriais nuteka gyvybinės jėgos? Gydytoja stebisi, kad užuot susimąstę, kaip prarandame jėgas, sukame paprasčiausiu keliu – prisiperkame įvairiausių esą mus turinčių sustiprinti papildų.

Priešų bastionai

Ajurveda teigia, kad gyvybinę energiją, siejamą su imunitetu, turime gauti su maistu. Jei valgome beverčius, dažnai ir kenkiančius produktus, ne tik nesustiprėjame, priešingai, save užteršiame. Gyvybinę energiją prarandame ir nesilaikydami dienos režimo. A.Keturkienė priminė gerą lietuvių liaudies patarlę, raginančią su vištomis gultis, su gaidžiais keltis. Taigi, turėtume eiti miegoti anksti, iki 10 val. vakaro. Nes, kaip rodo tyrimai, tik iki 12 val. nakties deramai pailsime, įpuolę į gilų miegą. O keltis turime vėliausiai iki 6-7 val. ryto, mat snausdami ilgiau prarandame gyvybinę energiją, silpstame, o tada jau reikia visokių stimuliatorių: kavos, stiprios arbatos, energinių gėrimų.

Pasak ajurvedos, silpstame ir tuomet, kai turime daug lytinių santykių, nes taip irgi išeikvojame gyvybinę energiją.

Ši energija kaupiasi, kai būname ramybės būsenos, o mes nemokame taip gyventi, vis ieškome ekstremalių potyrių. Tačiau be reikalo pasigaminęs adrenalinas – jeigu mums nereikia nuo ko nors gintis – silpnina imuninę sistemą.

"Dar viena bėda – nejaučiame ryšio su Dievu, kad galėtume tinkamai priimti tai, kas vyksta. Visais lygiais plėtojasi išoriškai nematomi vidiniai konfliktai. Štai valstybių prezidentai glėbesčiuojasi, o iš tikrųjų tarp jų vyksta šaltasis karas. Ramybę drumsčia iš interneto, televizijos plūstančios naujienos. O juk ne veltui sakoma: kai gaudžia patrankos, mūzos tyli. Negiamų emocijų, vidinių konfliktų apsupti pritrūkstame jėgų kūrybai, geriems tarpusavio santykiams palaikyti. Imuninė sistema reaguoja į visus neigiamus dirgiklius", – vardijo A.Keturkienė.

Pasak specialistės, iš streso geriausiai vaduoja joga ir meditacija, taip pat – ajurvedinis masažas. Per jį žmogus atsipalaiduoja, iš organizmo pašalinami toksinai, tai irgi padeda sustiprėti.

Norėdami nesirgti, turime daugiau judėti. Tie, kurie nesportuoja, laiką leidžia tik prie televizoriaus ar kompiuterio, neduoda plaučiams kvėpuoti visomis dalimis bei vėdintis, šitaip susidaro puikios sąlygos viduje tūnančioms patogeninėms bakterijoms suvešėti.

Karšta arbata su cinamonu stiprina labiau.

Šalin toksinus

Imunitetui taip pat kenkia, jei dėl kokių nors priežasčių prarandame daug kraujo.

Blogai, jei nevalome organizmo. Bet nepadedame sau ir tuomet, kai jį valome netinkamai, pavyzdžiui, badaujame neatsižvelgdami į konstitucinį kūno tipą (pagal ajurvedą yra trys kūno tipai – vata, pita ir doša), metų laiką. Tai irgi mažina jėgas.

Ajurveda teigia, kad visų ligų priežastis yra toksinai (ama), ir kuo daugiau esame jais užsiteršę, tuo mūsų imuninė sistema silpnesnė. A.Keturkienė siūlo išsivalyti naudojant tokį mišinį: imti po 10 g maltų imbierų, indiškų kuminų bei kalendrų, po 20 g džiovintų smulkintų mėtų, pankolių arba anyžių. Visa tai sumaišyti ir vartoti po 1 arbatinį šaukštelį iškart po pietų ir vakarienės. Šis mišinys padeda virškinti, išvengti sargdinančio netinkamo maisto poveikio. Kai virškinimo sistemos būklė yra puiki, ligos atsitraukia.

Su pienu – atsargiai

Norėdami atjauninti organizmą ir jį sustiprinti, turime vartoti tokių augalų kaip varnalėšos, alijošiai, šafranai, ženšeniai, saldymedžiai, taip pat nevengti medaus bei kitų bičių produktų, riešutų, miros, mumijaus. Imunitetui gerinti labai tinka lydytas sviestas ghi, įeinantis į daugelio ajurvedinių vaistų sudėtį. Tačiau su daugeliu kitų pieno produktų reikia elgtis atsargiai, nes, pavyzdžiui, šaltas pienas gleivina organizmą, o tada susidaro sąlygos daugintis mikrobams. Pieniškų produktų reikia vengti ir susirgus, į padažus nedėti grietinės, grietinėlės ar jogurto.

A.Keturkienės teigimu, šaltą arba kambario temperatūros pasterizuotą pieną gali gerti tik vaikai. Jo vartoti suaugusiesiems, juolab vakare ar prieš naktį, o dar blogiau – užsikandant bandele, nederėtų. Tačiau virintas pienas, pagardintas gleivių gamybą mažinančiais prieskoniais – pjaustyta imbiero šaknimi, ciberžolėmis, žaliaisiais kardamonais – stiprina imuninę sistemą.

Aplenkti ligą

Pagal ajurvedą kasdien privalome gauti visus 6 maisto skonius. Tik jų proporcijos turi skirtis, atsižvelgiant į vyraujantį konstitucinį kūno tipą, taip pat metų ar dienos laiką.

Nereikėtų užkandžiauti, persivalgyti, vartoti tarp savęs nederantį, vadinamąjį greitąjį maistą, pusfabrikačius, privalu vengti svaigalų, rūkalų, energinių gėrimų.

Norint nesirgti, vertėtų gerti stiprinančios čiobrelių, kmynų, bazilikų arba kiaulpienių arbatos. Į karštus gėrimus dar derėtų įberti gvazdikėlių, cinamono, kalendrų, imbierų. Beje, su imbiero šaknimi reikėtų elgtis atsargiai. Mat imbieras mus ne tik iškaitina, bet ir padidina prakaitavimą. Jo pavartojus į lauką negalima išeiti atsilapojus, būtina tinkamai apsirengti, antraip greitai peršalsime.

Česnakus ir svogūnus ajurveda siūlo vartoti kaip vaistą, ne kaip maistą. Artėjant gripo sezonui, A.Keturkienė iš česnakų patarė pasigaminti veiksmingą profilaktinį mišinį. Jam imti 10 skiltelių česnako, jas šiek tiek sukapoti, užpilti alyvuogių aliejumi, 30 minučių pakaitinti ant silpnos ugnies, atvėsinti ir savaitę laikyti šaldytuve. Tada šiuo česnakiniu aliejumi galima paskaninti bulvių košę, daržoves, salotas.

Kad išvengtume gripo ir kitų infekcinių ligų arba pajutę pirmuosius peršalimo požymius turėtume skalauti gerklę 4 skonių – saldaus, sūraus, kartaus, rūgštaus - tirpalu. Jam reikia 1/4 šaukštelio imbiero miltelių, 1/2 šaukštelio medaus, 1 šaukštelio citrinos sulčių ir 1 žiupsnelio aitriųjų paprikų. Šiuo mišiniu skalauti gerklę keletą kartų per dieną.

Gerklę galima skalauti ir šiltu vandeniu, į jį įbėrus šaukštelį ciberžolės miltelių ir 1/4 šaukštelio valgomosios rožinės Himalajų druskos. Reikėtų skalauti ir nosį, atliekant vadinamąją nasya – nosies valymo procedūrą. Tai reikėtų daryti kas rytą, šitaip atsikratant gleivių pertekliaus, kurios sudaro sąlygas daugintis mikrobams.

Infekcinių ligų profilaktikai labai tinka kambaryje pasimerkti kokio nors spygliuočio šakelę. Tarkim, eglės, dar geriau – pušies. Mat spygliuočių skleidžiamas eterinis aliejus naikina mikrobus. Pamerkta šakelė pravers ir susirgus. Norint išbaidyti mikrobus taip pat galima nulupti svogūną, supjaustyti jį plonais griežinėliais ir padėti prie lovos.

Imbiero šaknis įeina į daugelį sveikatinančių ir gydančių ajurvedos receptų.

Kartumynų nauda

Karščiuojant labai tinka visos kartaus skonio žolės, kiti augalai. Jie ne tik mažina karštį, bet ir turi antibakterinį bei toksinus šalininantį poveikį. Iš tokių augalų A.Keturkienė paminėjo islandines kerpenas, pelynus, imbierus, čiobrelius, ajerus, ramunėles, medetkas, bazilikus.

"Mūsų maistui labai trūksta kartaus skonio. Dažnai norime ko nors saldaus, bet vėliau nuo to saldumo mūsų gyvenimas apkarsta. O pavalgius kartaus maisto gyvenimas bus saldus. Mat kartus maistas mažina organizmo rūgštėjimą", - aiškino AKuturkienė.

Galima ir pabadauti

Jau susirgus kvėpavimo takus gerai atpalaiduoja vis įkvepiamas tarkuotų krienų aromatas. Karštą pieną reikėtų gerti su medumi ir imbierais, padeda ir aviečių, nasturtų, šermukšnių žiedų arbata.

"Būtų gerai, jei sunegalavę nevalgytume bent dieną ar praleistume kokį nors vieną maitinimąsi. Visada, kai tik pasireiškia pirmieji ligos požymiai – laužo kaulus, krečia šaltis, kamuoja sloga, turėtume nevalgyti, bet dažniausiai elgiamės priešingai. Ypač mamos mėgsta raginti vaikus užkandžiauti. Turėtume imti pavyzdį iš gyvūnų – jei negaluoja, jie neėda. Taip organizmas sukaupia daugiau energijos valytis ir – kovoja su infekcija, nešvaistydamas jėgų virškinimui, juolab – tokių sunkių maisto produktų, kaip mėsa. Organizmą labai apkrauna ir miltiniai, ypač baltų miltų, produktai, saldumynai su baltuoju cukrumi, tad artėjant gripo sezonui ir jau pradėjus sirgti reikėtų jų vengti", – vardijo A.Keturkienė.

Keletas receptų

Profilaktinė arbata, labai tinkanti ir gydytis, kai užgula nosį, pradedame kosėti, čiaudėti, jaučiame, kad netrukus dar labiau sirgsime:

Jai reikia po vieną arbatinį šaukštelį smulkiai pjaustyto šviežio imbiero ir smulkiai grūstų kalendros sėklų. Maždaug 1 minutę pakepinti mišinį sausame puode, kad vos paruduotų. Tada užpilti 1 puodelį vandens, pavirinti ir gerti.

Mišinys nuo gripo:

Imti po 10 g maltų džiovintų imbierų, juodųjų pipirų, gvazdikėlių, kardamonų, cinamono, 50 g rudojo cukraus. Viską sumaišius

vartoti po arbatinį šaukštelį 2 kartus per dieną, ryte ir vakare, galima ir su medumi, ir užsigeriant šiltu vandeniu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"