TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kaip gyveni, taip atrodai. Kodėl tai teisinga?

2015 01 26 6:00

Psichologas-psichoterapeutas Valdemaras Paukštė įsitikinęs: mūsų grožis iš esmės priklauso tik nuo pastangų gražiai atrodyti, o dėl to stengiamės tik tada, kai esame sveikos psichologinės būsenos.

– Kiek tai, kaip atrodome, priklauso nuo įgimto grožio, kiek – nuo mūsų pastangų gražiai atrodyti, o kiek – nuo psichologinės būsenos?

– Esame linkę pernelyg sureikšminti genus. Juk jei už grožį atsakingi tik genai, patiems nebereikia nieko daryti. Kai žmogus tingi pasijudinti, lengviausias pasiteisinimas – viską lemia prigimtis. Suprantama, jog genai lemia ūgį, odos spalvą, plaukų išvaizdą, bet yra labai daug dalykų, kuriuos įmanoma keisti. Galima keisti savo kūno sudėjimą, svorį, veido bruožus, manieras, charakterį, jau nekalbant apie drabužius. O tai ir lemia visumą, kuri yra patraukli ar nepatraukli aplinkiniams.

– Yra posakis: "kaip gyveni, taip ir atrodai". Ar tai reiškia, kad praeityje patirtos sėkmės ir nesėkmės, dabartinis požiūris į gyvenimą atsispindi veide, o gal ir visame kūne?

– Tai tikrai labai geras ir teisingas posakis. Iš tiesų žmogaus kūne, veide ir aprangoje atsispindi jo psichologinė būsena, charakteris ir gyvenimo būdas.

Žmogaus praeitis – atskira tema. Žmogaus išorėje galime matyti ne tai, kas su juo buvo praeityje, o tai, ką jis padarė su savo praeitimi. Praeitis ir požiūris į praeitį yra du skirtingi dalykai. Mus įtakoja ne pati praeitis, o mūsų požiūris į ją. Na, o požiūris, kaip žinome, yra keičiamas dalykas.

– Kaip žmogaus gyvenimas atsispindi jo išorėje? Ar apie tai galime spręsti iš raukšlių, akių, eisenos, laikysenos?

– Visų pirma, labai daug pasako žmogaus akys ir veido bruožai, tada – bendras kūno sudėjimas, apranga, eisena ir t.t. Naudinga žinoti, jog nuomonę apie jus aplinkiniai susidaro visų pirma remdamiesi jūsų išore. Ir tą nuomonę labai sunku įtakoti ar pakeisti kalbomis, o ypač – tuščiomis.

Paprasčiausias pavyzdys: atkreipkite dėmesį į žmones, kurie, pakeitę gyvenimo būdą, atsikrato viršsvorio. Ar pastebėjote, kaip pasikeičia jų veidas? Palyginus nuotraukas "prieš" ir "po", susidaro įspūdis, jog tai du skirtingi žmonės.

Žinau atvejų, kai po esminių gyvenimo permainų žmonėms išnyksta apgamai, pasikeičia plaukuotumas ar net akių spalva. Apie tokias smulkmenas, kaip raukšlės, net nekalbu.

Valdemaras Paukštė/Asmeninio albumo nuotrauka

– Ar sergantis žmogus gali gerai atrodyti, ir priešingai, sąlyginai sveikas – atrodyti blogai?

– Jei kalbame tik apie fizinę sveikatą, taip gali būti. Tarkime, benamis gali būti sąlyginai fiziškai sveikas, bet atrodyti labai blogai. Jei kalbėsime apie fizinę ir psichinę sveikatą, kaip visumą, taip būna labai retai. Taisyklė "kaip gyveni, taip ir atrodai", veikia šimtu procentų.

– Kodėl vieni žmonės yra ligų maišai, o kiti niekuo nesiskundžia? Ar sveikata priklauso nuo psichologinio nusiteikimo?

– Taip, labai priklauso. Ligų maišu galima tapti dėl įvairių priežasčių. Yra žmonių, kuriems jų liga arba ligos yra gyvenimo prasmė ir pagrindinė linija. Be savo ligos jie tiesiog nežinotų, kuo užsiimti ir apie ką kalbėti su draugais ar giminaičiais. Juk taip puiku, kai susitikęs juos gali pasipasakoti ir paverkšlenti apie ligas, apie tai, kokie brangūs vaistai, kokie blogi gydytojai ir t.t. Šios temos tokiems žmonėms tiesiog neišsemiamos.

Kita vertus, liga gali pranešti apie kažkokią gyvenimą pamoką, kurią reikia išmokti. Nors dažnai tai būna signalas tiesiog pailsėti.

Ligomis paprastai nesiskundžia optimistiški, pozityviai mąstantys žmonės, nepavargstantys domėtis naujais dalykais, kurių gyvenimas yra daugiau ar mažiau harmoningas.

– Iš tiesų, kodėl atsiranda ligos ir kam jos mums reikalingos?

– Laikausi nuomonės, jog beveik visos ligos yra psichosomatinės, t.y., kilusios dėl psichologinių poveikių ir procesų. Kiekviena liga turi savo priežastį ir pasekmes. Suradus ligos atsiradimo priežastį ir ją panaikinus, dingsta ir pati liga su visomis pasekmėmis.

Kitaip tariant, ligos mus "informuoja" apie tai, jog savo gyvenime kažką darome ne taip. Ką reiškia kiekviena liga, reikia vertinti individualiai, nes ta pati liga skirtingiems žmonėms gali turėti skirtingas reikšmes.

– Taigi, tvirtinate, jog kūną ir sielą galima gydyti be gydytojų ar cheminių vaistų pagalbos.

– Žinoma, galima. Nesu kategoriškas dėl cheminių vaistų, juos vertinu kaip gesintuvą gaisro atveju. Jei kilo gaisras, jį galima užgesinti gesintuvu ir po to išsiaiškinti įvykio priežastis. Ko gero, būtų kvaila to nedaryti. Problemą matau tuomet, kai nuolat atsinaujinančią ligą žmogus "gesina" vaistais, nesiaiškindamas ligos priežasties.

Pasirinkimas labai aiškus – arba nuolat kovosime su pasekmėmis, arba vieną kartą rasime priežastį ir išspręsime su ja susijusius klausimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"