TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kaip įprasti gyventi be taurelės alkoholio

2015 08 22 6:00

Ar pastebėjote, kaip smarkiai skiriasi giminių, bičiulių, klasės draugų susitikimų pradžia ir pabaiga? Kaip kinta pokalbių decibelai: nuo santūrių iki pačių garsiausių. Iki negalėjimo atsiplėšti vienam nuo kito atsisveikinant: „Manėme, jis tylenis, o pasirodo, ohoho! Moka žmogus linksmintis, kai taurelę išlenkia.“

Apie alkoholio poveikį sveikatai, atrodytų, jau turėtų žinoti kiekvienas. Žinoti ir saugotis, kaip saugomės kitų pavojų. Tačiau, pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus gydytojo psichiatro Aurelijaus Verygos, žinojimas – sudėtingas dalykas, mat net kai kurie gydytojai ne tik neatsisako taurelės, bet retkarčiais ir pataria išgerti savo pacientams.

Nuo asmenybės iki... primityvo

„Alkoholio vartojimas apipintas įvairiausiais mitais – sako profesorius. – Vienas jų, esą alkoholis padeda atsipalaiduoti, yra kaip bendravimo priemonė, tam tikras socialinis lubrikantas, leidžiantis atsikratyti drovumo, suteikti drąsos susipažinti, bendrauti ir t. t.“

Kaip teigia A. Veryga, bendravimas – vienas prigimtinių žmogaus poreikių, tačiau ne visi žmonės gali lengvai bendrauti, intravertams tai sekasi sunkiau. Susirinkusiems mažai pažįstamiems arba ilgai nesimačiusiems žmonėms prireikia tam tikrų ritualų, palengvinančių bendravimo pradžią. Tradiciškai tas vadinamasis socialinis lubrikantas yra alkoholis. Ar jis tikrai reikalingas kaip atsipalaidavimo priemonė, palengvinanti bendravimą? Norint atsakyti į šį klausimą atlikta ne vienas tyrimų.

Štai vienai grupei studentų duota išgerti nealkoholinio, o kitiems – alkoholinio alaus. Jie iš anksto nežinojo, kokį alų gėrė. Pasirodė, jog ir vienos, ir kitos grupės žmonės apgirto vienodai, ir panašiai jiems liežuviai atsirišo. Taigi žmogus patyrė laukiamą efektą, nesvarbu, ar vartojo alkoholį. Kitas dalykas, profesoriaus teigimu, kad bet kokie ritualai, bendra veikla taip pat sumažina įtampą tarp žmonių, palengvina bendravimą. Alkoholis ar kokia kita cheminė medžiaga, sukelianti apsvaigimą, visai nebūtina. Kai žmonės susirenka ten, kur iš anksto aišku, kad nebus geriama, jie be jokių sunkumų susiranda žmogų, su kuriuo įdomu ir malonu bendrauti, o išgeriančiųjų kompanijoje iš pat pradžių tvyro laukimo nuotaika.

„Išgeriantys žmonės, nors ir skiriasi jų išsilavinimas, intelekto lygis ir socialinė padėtis, tarpusavyje panašūs: kuo labiau girtėja, tuo panašesnės jų pokalbių temos, ir konfliktų priežastys, – teigia A. Veryga. – Mat alkoholis – tai tokia medžiaga, kuri keičia aukštąją nervinę veiklą, valdančią mąstymą, socialumą ir kitus subtilius dalykus, o šie iš esmės ir leidžia mums būti individualioms ir kultūringoms asmenybėmis. Bazinius dalykus, tokius kaip kvėpavimas, širdies veikla, sunkiau sutrikdyti, o aukštoji nervinė veikla pažeidžiama lengviausiai. Ne veltui sakoma: „Ką negirtas galvoja, tą girtas pasako.“

A. Veryga / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Mes esame socialūs dėl to, kad atskiriame, kada ir kur galima sakyti tam tikrus dalykus, kaip elgtis. Alkoholis ne atpalaiduoja ir suteikia drąsos, bet išjungia savikontrolės mechanizmą, kultūringą žmogų paverčia primityviu ir gali netgi įstumti į pavojų. Apsvaigęs žmogus grįžta keliomis pakopomis atgal: tampa neadekvatus, imasi veiksmų, kurių nedarytų būdamas blaivus, rizikuoja ne tik savo, bet ir artimųjų sveikata ar net gyvybe. Juk daugiausia nelaimių keliuose sukelia neblaivūs vairuotojai. Kodėl rizikuojama, koks tos rizikos tikslas? Žmogus nežino.“

Stereotipų vergai

Kodėl geria, daugelis nežino. Geria ir tiek, kaip aplinkiniai... Iš džiaugsmo ir iš skausmo, pasitaikius progai ir be jos. Problema ta, kad tokia yra mūsų aplinka: lentynos pilnos butelių įvairiaspalvėmis etiketėmis, nuolat kalančiomis į pasąmonę: jeigu blogai jautiesi, išgerk, atsipalaiduok, ir viskas bus gerai. Jokių kitų patarimų, išskyrus šį. Jei žmogus eina išgerti, niekas jo neklausia: kodėl? Gal tavo problemas būtų galima išspręsti imant veikti, o širdies skausmą nuraminti nuoširdžiu pokalbiu su artimu žmogumi, psichologo konsultacija? Tačiau jei žmogus pasako, jog negeria, paprastai jam tenka išsamiai aiškinti, dėl kokių priežasčių to nedaro. Daugelis nusprendusiųjų atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio stengiasi sukurti kuo įtikimesnę istoriją, dažniausiai – apie sveikatos problemas, nors, kaip teigia specialistai, alkoholio vartojimas nėra sąlygotas nei biologinio, nei emocinio, nei kokio nors kitokio poreikio. O kiek talentingų savo amato meistrų, menininkų, muzikantų paaukota ant alkoholio altoriaus...

Kodėl vieniems žmonėms atsiranda priklausomybė, o kitiems – ne? „Tai priklauso nuo genetinių savybių, – pabrėžia prof. A. Veryga. – Kiekvienas esame individualus, ir didelė klaida tikėtis, kad jei koks nors pilietis visą gyvenimą gerdamas išliko sveikas ir gebantis šį potraukį valdyti, dar nereiškia, jog ir pačiam tai pavyks. Taip rizikuoti beprasmiška.“

Viešumas tolygu atsakomybei

Yra tik vienas kitas viešas žmogus, stipri asmenybė, kuriai nebūtina išgalvojimais pagrįsti savo poziciją. Tarkime, kas drįstų versti aiškintis Andrių Mamontovą? Arba vadinti jį išsišokėliu dėl to, kad nevartoja alkoholio? Liežuvis neapsiverstų. Blogai, kad daugelis viešų žmonių nejaučia atsakomybės visuomenei. Geria aktoriai, medikai, kunigai, mokytojai, Seimo nariai, tie, kas yra ir nori būti matomi. Lyderiai savo pavyzdžiu formuoja visuomenės elgesio modelius. Mūsų visuomenei dar labai stinga sąmoningumo, nes ji toleruoja silpnavalius lyderių pozicijose. Laikas kiekvienam, kuris sąmoningai eina į viešumą, suvokti atsakomybę ir kontroliuoti savo elgesį bei gyvenimo būdą. Kaip gali tikėtis aplinkinių paramos ir pasitikėjimo, jeigu nesielgi tinkamai.

„Alkoholis išryškina tas savybes, kurias būdamas blaivus žmogus stengiasi nuslėpti, – teigia prof. A. Veryga. – Todėl atsiranda uždarų sodybų, uždarų vakarėlių, apie kuriuos visuomenė nežino, kol kokie nors paparacai nenufotografuoja ir nepaviešina. Tada išlenda yla iš maišo... O kas susimąsto, kokią įtaką toks tėvų elgesys daro jų pačių vaikams? Paklausus tėvų, ar jie nori, kad vaikai vartotų alkoholį, visi atsako neigiamai.“

Gydytojo teigimu, vaikai klauso ne žodinių pamokymų, bet seka tėvų elgesio pavyzdžiais. Matydami nuolatinį tėvų apsimetinėjimą, jie kurį laiką bando stropiai vykdyti reikalavimus „nenešti šiukšlių iš namų“, meluoja, tačiau mato, jog norint būti populiariam ir sėkmingam be alkoholio neapsieinama. Prof. A. Veryga įspėja, kad vis labiau plinta reiškinys, kai tėvai patys moko gerti savo vaikus, jiems nuo mažens perka silpnųjų alkoholinių gėrimų teigdami, jog „vaikai turi išmokti gerti kultūringai, todėl geriau tegul tai daro mums matant negu išėję iš namų“. Kas juos skatina tai daryti? „Baimė. Kitoniškumo, išskirtinumo. Ji nekamuoja tik stiprių asmenybių“, – įsitikinęs profesorius.

Kaip įveikti baimę

„Alkoholis tapo socializacijos priemone, kai atsirado tikslas iš to uždirbti. Tačiau reikėtų žinoti, kad yra nemažai bendruomenių, kurios geba socializuoti kitaip, – teigia pašnekovas. – Drąsus žmogus, stipri asmenybė susipažįsta, užmezga pokalbį ir be jokių pagalbinių priemonių.“

Kita vertus, prof. A.Verygos žodžiais tariant, nedera smerkti to negalinčių padaryti žmonių. Jų elgesį diktuoja baimė būti nesuprastiems, atstumtiems. Tačiau kiekvienas yra sąmoningas ir pajėgus tą baimę įveikti. „Kitados bijojau žiemą lįsti į jūrą. Tačiau kai pagalvoji, juk, tarkime, žvejams pasitaiko įlūžus ledui įkristi į ledinį vandenį, ir jie išgyvena, dažniausiai netgi nesuserga. Kai įsitikini, kad tai – neracionali baimė, įstengi ją nugalėti. Siūlyčiau tiems, kas jaučia bendravimo baimę, pabandyti blaivia galva stebėti aplinką, žmones, susipažinti ir bendrauti. Tai nėra sunku. Priešingai, išsilaisvinę nuo baimės, tapsite stipresni ir pajėgsite priimti tvirtesnius sprendimus. O dėl į jus nukreiptų aplinkinių lūkesčių – juk nesate įpareigoti juos tenkinti“, – drąsina prof. A. Veryga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"