TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kaip išvengti panikos atakų

2014 11 27 11:44
mentalhealthwarrior.com nuotrauka

Vis sunkiau rasti žmogų, nors kartą gyvenime neturėjusio panikos priepuolio. Su nemaloniu jausmu, kai užima kvapą, daužosi širdis, pila prakaitas ar krečia šaltis, apima baimė ir net gali atrodyti, kad tuoj numirsi, susiduriama vis dažniau.

Daugiau kaip pusė besikreipiančių į kardiologus dėl skausmų krūtinėje iš tiesų kenčia nuo nerimo priepuolių. Toks persitempimas būdingas ir jauniems, aktyviai siekiantiems karjeros žmonės, studentams, mamoms, bedarbiams. Stengdamiesi neatsilikti nuo šiuolaikinio tempo, atitikti kitų ir pačių sau keliamus reikalavimus, aukojame poilsį ir už tai brangiai sumokame.

„Moksliniais tyrimais nustatyta, jog dėl kare patiriamo streso ir nuovargio, žmogus fronte negali išbūti ilgiau kaip 10 dienų. Statistiniais duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metu, 1944-ųjų birželį dėl išsekimo mirė 20 proc., o tų pačių metų spalį – 26 proc. karių. Per visą Antrąjį pasaulinį karą dėl pervargimo ir persitempimo gyvybę prarado net 929 tūkst. Jungtinių Amerikos Valstijų karių. Žinoma, šiuolaikinio žmogaus kasdienybė ir karo laukas – ne visai tolygūs dalykai. Tačiau modernioje visuomenėje gaji popkultūra, profesinis spaudimas, milžiniški informacijos srautai ir greitėjantis gyvenimo tempas – tikrai nepadeda atsipalaiduoti“, - sako sporto psichologė Rinalda Germanienė.

Anot jos, ir pats žmogus, orientuodamasis į tam tikrus socialinius vaidmenis ar siekdamas išlikti juose, neleidžia sau „atleisti vadelių“. „Turi būti kietas, kietesnis negu vakar ir kietesnis už kitą. Tačiau apie poilsio svarbą žmogaus organizmui galima pasakyti paprastai: nuvarytus arklius nušauna. Tokia yra realybė“, - teigia specialistė.

Pasak R. Germanienės, organizmo nuovargis neatsiejamas nuo emocinės ir dvasinės įtampos. „Toks bendras žmogaus pervargimas pasireiškia nemiga, nuolatiniu energijos trūkumu, silpnumu, galvos skausmais, padažnėjusiu pulsu, apetito praradimu, nerimu, baime, pykčiu, irzlumu, savikontrolės praradimu, - vardina psichologė. – Nekreipiant į tai dėmesio, prasideda asmenybės emociniai, elgesio, psichosomatiniai sutrikimai, pavyzdžiui: panikos priepuoliai, kurie yra nekontroliuojami ir blogina žmogaus gyvenimo kokybę“.

Įtampą didina net apsipirkinėjimas prekybos centre

Neseniai norvegų mokslininkai išsiaiškino, kad gili fiziologinio atsipalaidavimo būsena pasiekiama tik ramių treniruočių, tokių kaip joga, meditacija, ir kitų kūną ir sielą apjungiančių bei skatinančių giliai kvėpuoti, metu. Jis skatina teigiamus pokyčius genuose, o šie tiesiogiai susiję su imuninės sistemos veikla, energijos apykaitos ir insulino išskyrimu organizme.

Pasirodo, net ir kokybiškai leisti laiką su šeima ar draugais nėra gana, kad žmogus visiškai atsipalaiduotų. Įsiklausymas į kitų žodžius, dalyvavimas socialinėse situacijose, juokas, įvairios veido išraiškos ir gestai bendraujant su kitais – šiems paprastiems veiksmams atlikti organizmas turi išskirti pakankamai adrenalino į smegenis, širdį ir raumenis. Vadinasi, net malonūs užsiėmimai kaip apsipirkinėjimas su drauge, stalo ar sporto žaidimai bei kiti mieli užsiėmimai iš tiesų yra būsenos, kai žmogus patiria biocheminę įtampą.

Atsipalaiduoti taip, kad pailsėtų net ląstelės, įmanoma tik užsiimant gilų kvėpavimą apimančia mankšta. Tie patys norvegų tyrimai rodo, kad teigiamas poveikis genams prasideda iš karto – dar treniruotės metu.

„Mūsų klubuose ramias treniruotes lankantys žmonės ateina norėdami ne tik padailinti kūno linijas ir lankstumą, bet ir bendrai pagerinti savijautą, atsikratyti streso ir nerimo. Reguliariai lankant treniruotes stiprėja ryšys tarp kūno ir emocijų, tampa lengviau kontroliuoti save. Dauguma šių treniruočių lankytojų – ilgamečiai. Manau, tai geriausias teigiamo jų poveikio įrodymas. Namuose sportuoti prisiverčia ne visi. Būna, žmonės grįžta po ilgesnės pertraukos nes nebe taip gerai miega, trūksta energijos. Tada vėl padedame jiems sugrįžti į save, atgauti pusiausvyrą“, - sako sporto ir sveikatingumo klubų „Impuls“ jogos instruktorė Rita Perminienė.

Pasak trenerės, jogos praktika apima visapusišką kūno valdymą ir proto kontrolę. „Atsipalaidavimą pasiekiame subalansavę kūne nervinių impulsų, kraujotakos, gyvybinės energijos srautus. Tai lemia metodiškai parinktos taisyklingos kūno padėtys, dėmesio koncentracija ir sąmoningas gilus kvėpavimas su prailgintu iškvėpimu. Dinaminės kūno padėtys sušildo kūną, priverčia protą susikaupti. Tuo tarpu statinės padėtys giliau veikia kaulines struktūras, ramina nervų sistemą. Taip kūnas ir protas paleidžia seną ir nereikalingą informaciją, išmoksta nesusitapatinti su problemomis, įgyja jėgų ir drąsos spręsti jas, o nauji pasirinkimai atneša džiaugsmą, - aiškina ji. – Galiu komentuoti tik jogos poveikį, nes tai mano specializacija, o pilates ir kitos ramios treniruotės veikia dar kitaip. Kiekvienas turi pasirinkti sau tinkamiausią variantą“.

R. Perminienė pabrėžia, kad siekiant greičiau pasiekti rezultatų, labai svarbu pasirinkti kvalifikuotą instruktorių, kuriuo būtų galima pasitikėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"