TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kaip klimato kaita veikia sveikatą

2015 07 25 6:00
Mokslininkų išvada: pastaraisiais dešimtmečiais gyventojai tapo atsparesni karščiams. Scanpix nuotrauka

Klausiant, ar klimato kaita kelia rimtą grėsmę žmonių sveikatai, logiškas atsakymas būtų "taip". "The New York Times" rašo, kad Baltųjų rūmų pranešime išvardyta, kuriais atvejais ta grėsmė didės.

Pavyzdžiui, sunkės astmos formos, daugės su karščiais susijusių mirčių, gausės vabzdžių, pernešančių ligas, kurios anksčiau buvo priskiriamos tropikams. Mokslininkai sutinka, kad daugėja įrodymų, jog šiltėjantis klimatas veikia žmonių sveikatą, taip pat sako, kad tai tik dalis nepaprastai sudėtingų veiksnių, turinčių įtakos jai.

Tarkime, pažymima, jog dėl pasaulinių kelionių ir prekybos, bet ne dėl klimato kaitos, Floridoje užfiksuoti pirmi čikungunijos, uodų platinamos tropikų ligos, atvejai. Oro temperatūra galbūt kyla, tačiau mirčių nuo karščio nedaugėja, nes iš dalies pažanga padėjo žmonėms prisitaikyti. Daug kur oras kondicionuojamas, pagerėjo širdies ligų - svarbaus rizikos veiksnio, susijusio su mirtingumu nuo karščio, - gydymas. Miškų atkūrimas JAV rytuose ir vėlesnis elnių populiacijos pagausėjimas paskatino staigų erkių ir Laimo ligos plitimą. Bet tai JAV, sveikatos specialistų teigimu, turi mažai ką bendra su klimatu.

Rimtas veiksnys

"Yra daug įrodymų, patvirtinančių, kad ekstremalūs orai gali pakenkti žmonėms, bet mes nežinome, ar šis poveikis stiprėja", - sakė Kolumbijos universiteto Klimato kaitos ir sveikatos programos direktorius Patrickas L. Kinney. Jis taip pat pridūrė, kad mokslininkai neturi ilgalaikių duomenų, leidžiančių tiksliai nustatyti, kaip klimato kaita veikia sveikatą.

Vis dėlto klimato kaita - rimtas veiksnys. Kaip parodė moksliniai tyrimai, vadovaujami JAV žemės ūkio departamento tyrėjo Lewiso H. Ziskos, dabar šalies šiaurės centrinėje dalyje ambrozijos žydi dvi ar tris savaites ilgiau negu prieš kelis dešimtmečius, todėl čiaudulys ir ašarojančios akys kankina žmones jau ir rudenį.

Azijos tigriniai uodai, patekę į JAV pietus iš Japonijos praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį, tikėtina, gabenant naudotas padangas, neseniai išplito ir šiaurėje net iki Konektikuto; šį plitimą mokslininkai sieja, kaip sakė Rutgerso universiteto entomologijos profesorė Dina Fonseca, su kylančia temperatūra.

Nacionalinio atmosferos tyrimų centro Boulderyje (Kolorado valstija) mokslininkė Mary H. Hayden, nagrinėjanti klimato ir sveikatos sąsajas, teigė, jog tropikų ligą dengės karštligę atnešė uodai. "Nemanau, kad galime atmesti klimato poveikį, bet ar galime pasakyti, jog yra tiesioginis priežastinis ryšys? - klausė ji. - Ne, negalime. Tai kur kas sudėtingiau."

Kaupiant įrodymus

Šios srities mokslas dar ankstyvos stadijos. Duomenys apie vabzdžius, žiedadulkes ir ligas besivystančiose šalyse dažnai fragmentiški. Daugelis tyrimų rodo sąsajas, reiškiančias, kad du dalykai vyksta tuo pat metu, bet nėra akivaizdu, jog vienas sukelia kitą. Kai kurie ekspertai tokią padėtį lygina su pirmomis dienomis atskleidžiant rūkymo poveikį plaučių vėžiui.

Tačiau įrodymai kaupiami. 2000 metais pirmasis nacionalinis klimato vertinimas, kuriam pasitelkti geriausi įrodymai, turėjo tik 21 puslapį, skirtą sveikatai. Į pastarąjį vertinimą jau įtrauktas specialus daugiau kaip 400 puslapių skyrius apie sveikatą.

Du recenzuojami britų žurnalai - "Philosophical Transactions B" ir "The Lancet" - šiemet skyrė daug dėmesio šiai temai. Europiečiai, nevaržomi JAV politinių ginčų dėl klimato kaitos, dažnai pateikia daugiau įtikimų įžvalgų mokslui.

"Dabar esame kur kas tikresni ir galime kalbėti apie tiesioginį klimato kaitos poveikį sveikatai", - tvirtino Londono universitetinio koledžo Globalios sveikatos instituto tyrėjas Nickas Wattsas, vienas "The Lancet" paskelbtos analizės autorių.

Klimato poveikis sveikatai paprastai mažiau pastebimas turtingesnėse šalyse, tokiose kaip JAV, kur daug žmonių gali būti apsaugoti savo namuose. Per lyginamąjį tyrimą Larede (Teksaso valstija) ir mieste kitapus sienos, Meksikoje, nustatyta, kad dengės karštligė yra kur kas dažnesnė tarp meksikiečių, nors ligą platinančių uodų gausiau Teksase. Mokslininkai tokią padėtį siejo ne su klimatu, bet su ekonomika - oro kondicionavimu ir sandariais langais.

Tropikų ligą dengės karštligę pasaulyje išplatino uodai. /Užsienio spaudos nuotrauka

Apie erkes ir uodus

Tačiau klimato kaita veikia sveikatą ir išsivysčiusiose šalyse. Kanadoje smarkiai pagausėjo erkių: dabar jos veisiasi 13 provincijų, kai 1997 metais buvo aptinkamos tik dviejose. Mokslininkai nustatė, kad kai kurios sritys tapo šiltesnės ir tinkamesnės joms veistis. Tokie vabzdžiai kaip erkės ir uodai negali reguliuoti savo kūno temperatūros, todėl jų veisimosi, maitinimosi ir gyvenimo ciklai labai jautrūs temperatūrai. Dabar Kanadoje per metus Laimo liga užsikrečia apie 700 žmonių; prieš 15 metų tokių atvejų tebuvo maždaug 40.

"Laimo liga mums iš teorinės problemos virto realybe. Erkės dabar tikrai plinta", - kalbėjo Kanados visuomenės sveikatos agentūros vyresnysis tyrėjas dr. Nickas Ogdenas.

Tačiau Laimo liga kartu yra pavyzdys, kaip sunku padaryti neginčijamas išvadas dėl klimato kaitos poveikio sveikatai. Liga taip pat plinta į pietus: jos nešiotojos erkės užplūsta didelius plotus Virdžinijos ir Šiaurės Karolinos valstijose. Bet ši tendencija, atrodo, turi mažai ką bendra su klimatu. Ligų kontrolės ir prevencijos centro klimato kaitos asocijuotasis direktorius dr. Benas Beardas sakė, kad tikrieji veiksniai gali būti miškų atkūrimas JAV rytuose, didėjanti elnių populiacija ir gyventojų gausėjimas. Klimatas greičiausiai neskatina Laimo ligos plitimo į pietus. Apskritai temperatūros pokyčiai dėl klimato kaitos erkėms yra svarbesni šiauriniuose regionuose.

Nenormali temperatūra

Neseniai Pakistane nuo karščio mirė šimtai žmonių, daugiausia vyresnio amžiaus, taip pat tų, kurie daug laiko praleidžia lauke. Mokslininkai sako, kad neįmanoma susieti konkretaus meteorologinio įvykio su klimato kaita, tačiau vis tvirčiau teigia, jog temperatūra mūsų planetoje kyla.

Vis dėlto net apie karštį kalbėti sudėtinga. Naujausioje mirtingumo nuo karščio JAV apžvalgoje pažymima, jog mirčių, susijusių su karščiu, 1987-2005 metais sumažėjo perpus. Mokslininkai padarė išvadą, kad gyventojai tapo atsparesni, daugiau naudojosi perspėjimo sistemomis miestuose, patobulėjo ir medicinos priežiūra tokiomis sąlygomis, kai gali kilti grėsmė mirti nuo karščio.

Šią gegužę "The Lancet" paskelbtame straipsnyje išanalizuota 74 mln. mirčių 1985-2012 metais daugiau kaip 10 šalių, taip pat ir JAV. Nustatyta, kad apie 8 proc. jų sukėlė nenormali temperatūra: daugiau kaip 7 proc. atvejų - šaltis ir tik apie 0,42 proc. - karštis.

Klimato kaitos pavojai sveikatai iš esmės yra vietinio pobūdžio. Karštis kelia didesnę grėsmę Naujajame Delyje ir Niujorke ne vien todėl, kad Indijos mieste šilčiau, bet ir dėl to, jog mažiau žmonių turi elektrą, tvirtus namus, gali naudotis modernia medicinos priežiūra. Tačiau tai nereiškia, kad nėra rizikos kitur. Dr. P. Kinney pabrėžė: "Jei lauksime geležinių įrodymų, gali būti per vėlu."

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"