TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kaip kovojama su liga, nuo kurios gresia mirti kas antram lietuviui?

2015 09 30 14:56
Konferencijos akimirka. Organizatorių nuotraukos

Širdies ir kraujagyslių ligos nesirenka savo aukų, su jomis yra tekę susidurti ne tik garsiems politikams, bet ir stipriems, sportiškiems kariškiams bei atletams.  Širdies ir kraujagyslių ligos sukelia daugiau nei pusę mirčių Lietuvoje, o statistika rodo, jog šalies gyventojų mirštamumo nuo šių ligų rodikliai vos ne dvigubai viršija ES šalių senbuvių vidurkį.  

Minėdama Pasaulinę širdies dieną, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos surengė spaudos konferenciją, kurios metu pristatė per septynerius metus šalyje padarytą progresą, kovojant su širdies ir kraujagyslių ligomis, teigiama Kauno klinikų pranešime žiniasklaidai.

Kiekvienos sekundės vertė

Medikų teigimu, infarkto ištikto žmogaus atgaivinimo tikimybė tiesiogiai priklauso nuo laiko, per kurį bus suteikta pagalba, todėl brangi kiekviena sekundė. Ligos gydymui bei prevencijai reikalinga speciali įranga, kuria aprūpinti buvo tik didžiausi šalies gydymo centrai, tačiau mažesniuose miestuose ir rajonuose buvo jaučiamas reikalingų gydymo priemonių stygius.

Dėl šios priežasties Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos su regioniniais partneriais nuo 2007-ųjų metų vykdė projektą, sukūrusį sistemą, suteikiančią efektyviausią įmanomą pagalbą pacientams, esantiems net ir atokesnėse šalies vietose.

„Projektu buvo siekiama mažinti Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas. Laiku suteikta efektyvi medicinos pagalba pagerina gyventojų sveikatą, po gydymo pacientas greičiau grįžta į darbą ir šeimą, mažėja neįgalumo tikimybė“, – teigia LSMU ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos vadovas, profesorius habil. dr. Remigijus Žaliūnas.

Vakarų Lietuva pasirinkta todėl, kad yra toliausiai nuo didžiųjų medicinos centrų – Vilniaus ir Kauno. Šio regiono gyventojams dabar teikiama visa reikalinga kardiologinė pagalba.

Modernus gydymas miestų ir priemiesčių gyventojams

Projekto vykdytojai ne tik atnaujino kardiologijos intensyviosios terapijos skyrius didžiuosiuose miestuose, bet ir aprūpino modernia įranga dar 33 ligonines ir 143 pirminės sveikatos priežiūros centrus. Atvežti elektrokardiografai, turintys galimybę duomenis nusiųsti labiau patyrusių kolegų konsultacijai, veloergometrai, širdies ultragarso aparatai, Holterio monitoriai, leidžiantys stebėti ligonio būklę visą parą ir taip laiku nustatyti širdies ligas, parinkti pacientams tinkamą gydymą ir tolesnius tyrimus.

Per septynerius projekto gyvavimo metus buvo atnaujintos ir ligoninių patalpos, o Kauno klinikose duris atvėrė naujas 3000 kvadratinių metrų ploto Radiologinės diagnostikos centras. Įgyvendinant projektą itin didelis dėmesys buvo skirtas medikų edukacijai. Tiek kardiologams, tiek šeimos gydytojams buvo perteiktos naujausios žinios, kaip diagnozuoti ir gydyti širdies ligas.

Vakarų lygio kvalifikacija

Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidento, LSMU Kardiologijos klinikos profesoriaus Rimvydo Šlapiko, Lietuvos specialistai žengia koja kojon su kolegomis Vakaruose: „Specialistai Europoje ir visame pasaulyje Lietuvos medikus aprūpino gydymo metodikomis, o Lietuvos kardiologų draugija kartu su universiteto bendruomene savo ruožtu šias žinias ir naujausias gydymo koncepcijas skleidžia tarp kardiologų ir šeimos gydytojų. Todėl šiandien pacientams sergantiems ūminiu miokardo infarktu visoje Lietuvoje suteikiama geriausia galima pagalba.“

To rezultatai – nesunkiai pastebimi. Anot profesoriaus R. Šlapiko, labai sutrumpėjo laikas tarp pirmųjų simptomų ir gydymo, sumažėjo komplikacijų po infarkto ir insulto, lieka vis mažiau neįgalių pacientų, išnyko ir kai kurios ligos: „Gydytojai, dirbantys tretinio lygio ligoninėse, nebesutinka tam tikrų patologijų, nes ligoniai anksčiau patenka pas gydytojus, jiems laiku suteikiama kardiologinė pagalba žemesniame lygyje.“

Medikai tikisi, jog didelio masto projektas, vykdytas Vidurio ir Vakarų Lietuvoje, padės sumažinti mirčių, sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų, skaičių.

Anot LSMU ligoninės Kauno klinikų generalinio direktoriaus prof. habil. dr. Renaldo Jurkevičiaus, didžiausią projekto naudą pajus Lietuvos žmonės: „Šeimos gydytojai vykdys širdies ligų prevenciją ir gydys pacientus jų gyvenamojoje vietoje, kardiologai teiks konsultacijas ir atliks tyrimus visoje Lietuvoje, o didžiuosiuose kardiologijos centruose bus laiku suteikta aukščiausio lygio kardiologinė pagalba.“

Apie projektą

Projekto „Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimas, modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas“ pagrindiniai faktai ir skaičiai:

• 143 pirminės sveikatos priežiūros įstaigos aprūpintos elektrokardiografais (viso 253 vnt.).

• Dauguma regioninių ligoninių aprūpintos veloergometrais ir echokardioskopais:

o I klasės echokardiografijos aparatais aprūpintos VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, VšĮ Kauno klinikinė ligoninė, VšĮ Regioninė Šiaulių ligoninė, VšĮ Regioninė Panevėžio ligoninė.

o II klasės echokardiografijos aparatais aprūpintos VšĮ Kauno klinikinė ligoninė, VšĮ Raseinių ligoninė, VšĮ Ukmergės ligoninė, VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninė, VšĮ Pasvalio ligoninė, VšĮ Regioninė Telšių ligoninė, VšĮ Kelmės ligoninė, VšĮ Marijampolės ligoninė, VšĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninė, VšĮ Tauragės apskrities ligoninė, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė.

o III klasės echokardiografijos aparatus įsigijo VšĮ Prienų ligoninė, VšĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninė, VšĮ Vilkaviškio ligoninė, VšĮ Šakių ligoninė, VšĮ Jonavos ligoninė, VšĮ Kaišiadorių ligoninė, VšĮ Kėdainių ligoninė, VšĮ Lazdijų ligoninė, VšĮ Šilalės ligoninė, VšĮ Jurbarko ligoninė, VšĮ Joniškio ligoninė, VšĮ Biržų ligoninė, VšĮ Šilutės ligoninė, VšĮ Pakruojo ligoninė.

• Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose atvėrė duris naujas 3000 kvadratinių metrų ploto Radiologinės diagnostikos centras, kuriame veikia pirmasis Lietuvoje pozitronų emisijos tomografas, naujos kartos 320 pjūvių kompiuterinis tomografas bei magnetinio rezonanso tomografijos aparatas.

• Reanimacinių lovų komplektais aprūpintos: VšĮ Raseinių ligoninė, VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninė, VšĮ Telšių apskrities ligoninė, VšĮ Mažeikių ligoninė, VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninė, VšĮ Vilkaviškio ligoninė, VšĮ Šakių ligoninė, VšĮ Pasvalio ligoninė, VšĮ Lazdijų ligoninė, VšĮ Tauragės apskrities ligoninė, VšĮ Šilalės rajono ligoninė, VšĮ Jurbarko ligoninė, VšĮ Marijampolės ligoninė, VšĮ Biržų ligoninė, VšĮ Šilutės ligoninė, VšĮ Jonavos ligoninė, VšĮ Radviliškio ligoninė, o VšĮ Kėdainių ligoninei nupirkta reanimacinė lova kartu su defibriliatoriumi ir gyvybinių funkcijų stebėjimo monitoriumi.

• Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė VšĮ Santariškių klinikos, VšĮ Regioninė Šiaulių ligoninė, VšĮ Regioninė Panevėžio ligoninė bei VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė aprūpintos angiografijos aparatais.

• Renovuoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų bei Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"