TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kaip kovoti su mirtinu nejudrumo poveikiu

2016 10 03 6:00
michiganada.org nuotrauka

Naujausiais tyrimais nustatyta, kiek užtektų mankštintis, kad išsaugotumėte savo gyvenimą.

Kaip rašo „Financial Times“, dar praėjusio amžiaus penktame dešimtmetyje britų gydytojas Jeremy Morrisas pastebėjo, kad Londono autobusų vairuotojai kur kas dažniau serga širdies ligomis nei konduktoriai. Vieni didžiąją dienos dalį sėdi, kiti nuolat lipa laiptais aukštyn ir žemyn klasikiniuose dviejų aukštų autobusuose.

Fizinės mankštos entuziastas J. Morrisas mirė 2009 metais, praėjus šešiems mėnesiams po 100-ojo gimtadienio. Į savo tyrimus jis buvo įtraukęs ir britų pašto darbuotojus bei valstybės tarnautojus. Novatoriški J. Morriso tyrimai tęsiami ir dabar, kad būtų geriau suprastas sėdimo gyvenimo būdo poveikis sveikatai ir kaip jo išvengti mankštinantis.

Naujausias tyrimas paskelbtas liepą žurnale „The Lancet“ su antrašte „Pasaulinės fizinio neveiklumo pandemijos naujienos“. Lyginant kelių tyrimų rezultatus ir daugiau nei 1 mln. žmonių duomenis, siekta nustatyti, kiek reikia mankštintis, kad būtų išvengta priešlaikinio mirtingumo rizikos dėl sėdimo gyvenimo būdo.

Tyrimo vadovo Ulfo Ekelundo iš Norvegijos sporto mokyklos Osle įsitikinimu, užtektų 60–75 minučių vidutinio intensyvumo veiklos kasdien, pavyzdžiui, greito ėjimo ar važiavimo dviračiu. Didžiojoje Britanijoje vidutiniškai tris valandas per dieną praleidžiama priešais televizorių. Tą laiką būtų galima skirti fizinei mankštai. Tačiau net ir pusė rekomenduojamo mankštos laiko gerokai sumažintų mirtingumo dėl sėdimo gyvenimo būdo riziką.

Ilgas sėdėjimas veikia daugelį kūno dalių ir didina širdies priepuolių, insultų, antrojo tipo diabeto bei kitų ligų riziką. Be to, sėdėjimas visą dieną palenkta galva ir nuleistais pečiais gali turėti įtakos kvėpavimui ir kraujo pritekėjimui į smegenis.

Tyrimo komentaruose susitelkta į mankštos dydį, reikalingą išvengti rizikos, – jis kur kas didesnis nei ankstesnėse rekomendacijose. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba, Amerikos vėžio draugija ir Amerikos širdies asociacija rekomenduoja 150 minučių vidutinio intensyvumo veiklos arba 75 minučių energingų treniruočių per savaitę. Amerikos širdies asociacijos tyrimai rodo, kad daugiau nei pusei JAV gyventojų nepavyksta net to pasiekti.

Ekspertų patarimai, ką daryti:

● Kadien po valandą skirkite vidutinio intensyvumo treniruotėms, tokioms kaip greitas ėjimas ar važiavimas dviračiu.

● Jei darbas sėdimas, atsistokite kaip galima dažniau. Kalbėkite telefonu atsistoję.

● Visą dieną gerkite vandenį iš mažo indo. Būsite priversti dažniau atsikelti nuo kėdės, kad atsineštumėte vandens.

„Tik 2 proc. gyventojų kasdien po valandą skiria vidutinio intensyvumo ir intensyvioms treniruotėms“, – sakė fizioterapeutas Kelly Starrettas iš San Francisko, knygos „Deskbound“, skirtos ilgo sėdėjimo keliamiems pavojams išvengti, autorius.

Kita problema yra ta, kad valanda kasdienės mankštos turėtų kompensuoti, kaip nustatyta „Lancet“ paskelbtu tyrimu, aštuonių valandų sėdėjimą. Tačiau kaip parodė atskiras „USfound“ tyrimas, biuro darbuotojai paprastai praleidžia sėdėdami vidutiniškai 13 valandų per parą, turint galvoje laiką, praleistą važiuojant automobiliu ar traukiniu, valgant, kalbant telefonu ar ilsintis.

„Sumažinę sėdėjimo valandų ir kasdien mankštindamiesi, pajusite daug naudingų pokyčių“, – sakė Neville'as Owenas iš Širdies ir diabeto instituto Melburne, Australijoje.

Per vieną N. Oweno tyrimą žmonės, kas valandą penkioms minutėms pakilę nuo kėdės, gerokai sumažino juosmens apimtį, trigliceridų ir gliukozės kiekį kraujyje, palyginti su kontroline populiacija. Atliekant kitą tyrimą, žmonėms, sergantiems antrojo tipo diabetu, trumpas pasivaikščiojimas kas valandą sumažino gliukozės, insulino ir trigliceridų kiekį, pakylantį po valgio. Didelis jų kiekis gali būti diabeto ir širdies ligų rizikos veiksnys.

Pasak dr. N. Oweno, didžiausia nauda – atsistoti iš sėdimos padėties, nes tuo metu vyksta daugybė biologinių procesų organizme, įskaitant arterijas ir kitas kraujagysles.

JAV pensininkams atstovaujančios organizacijos AARP tyrimas parodė, kad nors mankštintis po valandą kasdien yra geriausia, gali būti veiksminga ir „įvairi kasdienio gyvenimo veikla, pavyzdžiui, darbas darže ir sode, kasdienis pasivaikščiojimas ir namų ruošos darbai“. Kasdien po valandą lankstyti skalbinius taip pat naudinga.

Šie tyrimai turi vieną trūkumą: išskiriamas tik fizinis aktyvumas ir neatsižvelgiama į kitus asmens sveikatai reikšmingus veiksnius. Amerikos vėžio draugijos tyrimas atskleidė didelę tikimybę, kad televizijos žiūrėjimas labai susijęs su valgymu. Taip pat pažymėta, kad vidutinis JAV namų ūkis dabar žiūri televizorių aštuonias valandas per dieną.

„Nors daugelyje tyrimų atsižvelgiame į energijos suvartojimą, neįtraukiame užkandžiavimo žiūrint televizorių,“ – sakė Alpa Patel, pensininkų tyrimo vadovė.

Vėžio draugijos tyrimas nustatė, kad ilgas sėdėjimas yra susijęs su padidėjusia vyrų ir moterų rizika sirgti širdies ligomis, tačiau didesnė vėžio rizika dėl nežinomų priežasčių gresia tik moterims. Taip pat pažymima, kad vyrai ir moterys, praleidę mažiausiai laiko sėdėdami, buvo liesesni, tikėtina, kad niekada nerūkė ir suvartodavo mažiau kalorijų nei tie, kurie sėdėjo ilgiausiai.

Kaip atskleidė 50 tūkst. JAV slaugytojų tyrimas, apėmęs kelis skirtingus veiksnius, susijusius su mirtingumu, valanda mankštos per dieną sumažina vadinamąjį rizikos santykį 13 procentų. Nors valgyti sveiką maistą ir nerūkyti svarbu, atrodo, kad svarbiausia – suaktyvinti širdies plakimą kasdieniu fiziniu krūviu.

„Užėję į bet kurią įstaigą, atkreipkite dėmesį į sėdinčius žmones. Mūsų močiutėms pasidarytų bloga , – sakė K. Starrettas. – Žmogaus kūnas nebuvo tam skirtas“.

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"