TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kaip neprarasti auksinių insulto gydymo valandų

2013 12 14 6:00
Ištikus insultui veiksmingiausią gydymą galima taikyti vos 4-5 valandas po to, kai jis įvyko.   LŽ archyvo nuotrauka

Nuo ateinančių metų Lietuvoje bus taikomas efektyvesnis insulto gydymo modelis. Žadama, kad insulto ištikti pacientai skubos tvarka bus pristatyti į specializuotus šios ligos gydymo centrus. To reikėjo jau seniai – insulto gydymo rezultatai Lietuvoje yra du kartus prastesni nei kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Kaip pažymėjo sveikatos apsaugos ministro patarėjas Arvydas Skorupskas, nuo 1991 metų Lietuvoje nepasiekta akivaizdžios pažangos gydant insultą.

2012-ųjų duomenimis, ligoninėse gydyta per 20 tūkst. insulto ištiktų ligonių, daugiau kaip 3 tūkst. jų mirė. Pasak A.Skorupsko, šie rezultatai du kartus prastesni nei kitose ES valstybėse. Dar didesni yra skaičiai, liudijantys apie sunkius liekamuosius reiškinius po patirto insulto.

Nepaiso rekomendacijų

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų neurologo, Lietuvos insulto asociacijos prezidento prof. Daliaus Jatužio teigimu, insulto atvejų nemažėja dėl daugelio priežasčių. Viena jų – laiku neišsiaiškinami ligos rizikos veiksniai, nepakankama jų kontrolė. Neefektyviai gydoma arterinė hipertenzija, pavėluotai diagnozuotas cukrinis diabetas, širdies ritmo sutrikimai – tai ligos, kurių komplikacija yra insultas.

"Ir kitų šalių padėtis kadaise buvo panaši į Lietuvos. Tačiau nusprendus, kad tas pagrindines ligas būtina gydyti kuo anksčiau, sergamumą pavyko sumažinti. Nors, žinoma, jis priklauso ir nuo amžiaus. Visuomenei senstant insulto rizika didėja", – vardijo D.Jatužis.

Kita vertus, žmonės, net ir žinodami, kad jiems gresia insultas, ignoruoja rekomendacijas reguliariai vartoti vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio, prieširdžių virpėjimo, kitokių širdies ritmo sutrikimų. Deramo dėmesio neskiriama ir padidėjusio cholesterolio problemai. "Jeigu žmogus jaučiasi neblogai, mano, kad jokio gydymo jam nereikia. Bet staiga ištikusio insulto pasekmės gali būti labai skaudžios", – pabrėžė D.Jatužis.

Auksinės valandos

Opūs ir gydymo reikalai. Lietuvoje mažiau nei 2 proc. insultu susirgusių pacientų gauna moderniausią gydymą. Jis gali būti taikomas tik per pirmas 4-5 valandas, kai ištinka insultas. Tuo metu dar galima ką nors iš esmės pataisyti – atkimšti kraujagyslę, ištraukti krešulį, ištirpinti jį vaistais ir pan. Pavėlavus smegenys jau būna negrįžtamai pažeistos, tad nebėra prasmės taikyti šių brangių, bet veiksmingų gydymo metodų.

Tačiau atsiradus pirmiesiems ligos simptomams, žmonės nesieja jų su insulto pradžia, todėl į medikus kreipiasi pavėluotai. Be to, lig šiol nebuvo įgyvendintas vadinamasis žaliojo koridoriaus principas, garantuojantis, kad insulto ištikti ligoniai iš atokesnių rajonų skubos tvarka - maždaug per valandą - pasiektų modernų gydymą taikančias įstaigas.

"Pirmos valandos patyrus insultą yra aukso vertės. Pritaikius modernius gydymo metodus, būtų labai sumažintos insulto pasekmės sveikatai, daugiau žmonių grįžtų į darbą, nereikėtų mokėti socialinių kompensacijų, palengvėtų našta šeimai ir visuomenei", – komentavo D.Jatužis.

Steigs specializuotus centrus

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą efektyvesnio insulto gydymo modelį numatomas nuoseklus kelias nuo greitosios medicinos pagalbos suteikimo insulto ištiktam žmogui, skubios diagnostikos iki gydymo specializuotame insulto centre. Tokie centrai pirmiausia bus steigiami Lietuvos sveikatos universiteto Kauno klinikose, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose ir Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Vėliau juos numatoma įkurti penkiuose šalies kraštuose. Šiuose centruose dirbs aukščiausios kvalifikacijos specialistai, bus sutelktos moderniausios gydymo priemonės.

Kaip pažymėjo A.Skorupskas, tik specializuotuose centruose galima taikyti moderniausius insulto gydymo metodus, atlikti invazines neurologines procedūras ir visiems šalies gyventojams, nesvarbu, kur jie gyventų, suteikti vienodai kokybišką gydymą.

Pasak D.Jatužio, jeigu veiksmingiausią gydymą gaunančių ligonių skaičius per keletą metų padidėtų nuo 2 iki 5 proc., tai būtų labai didelis laimėjimas. "Vien greitesnis ligonių pristatymas į specializuotus centrus turėtų pagerinti sveikimo rezultatus. Tai kainuoja palyginti nedaug, bet leidžia laimėti labai daug", – pabrėžė D.Jatužis.

Insulto pranašai

• Staigus veido, rankos ar kojos nejautrumas arba nusilpimas, ypač vienoje kūno pusėje;

• staigus kalbos, jos supratimo ar orientacijos sutrikimas;

• staigus regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis;

• staigus eisenos, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas, galvos svaigimas;

• staigus ir stiprus galvos skausmas dėl neaiškios priežasties.

Kiti insulto požymiai - dvejinimasis akyse, pykinimas, vėmimas. Kartais šie simptomai trunka trumpai ir savaime praeina. Tokie trumpi epizodai dar vadinami praeinančiais smegenų išemijos priepuoliais arba mikroinsultu. Jie nesukelia pasekmių, tačiau praneša apie didelį gresiančio insulto pavojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"