TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kaip stiprinti organizmo imunitetą

2015 10 31 6:00
recruitmentagencynow.com nuotrauka

Šiemet ruduo – gražus ir spalvingas, tačiau tą grožį jau ne pirmą savaitę stelbia ilgai kamuojantis kosulys, sloga. Negi prasidėjo peršalimo ligų ir gripo sezonas? Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis siekia maždaug 50 atvejų 10 tūkst. gyventojų, o epidemija skelbiama, kai šis rodiklis yra dukart didesnis.

Baimindamiesi susirgti puolame visaip stiprinti imunitetą. Štai iš vaistinės išeinantys pacientai nešasi maišelius ne tik reklamuojamų homeopatinių vaistų, bet ir maisto papildų, dar kitaip vadinamų imunostimuliatoriais, dėžučių. Akivaizdu, jog skubančių pasveikti ir bijančių, kad nesusirgtų, galvose – visiška sumaištis: kuo ir nuo ko gydytis, kaip stiprinti imunitetą, pagaliau kas yra tas imunitetas?

Nematomas ir neapčiuopiamas

Daugelį organizmo sistemų – kraujotakos, virškinimo, net ir nervų – galima konkrečiai apibrėžti, o imuninė sistema dislokacijos vietos organizme neturi. Jai priskiriami kaulų čiulpai, čiobrialiaukė – organai, kuriuose gaminasi imuninės sistemos pirmtakai, ir limfmazgiai, blužnis, kur susidaro imuninis atsakas, o jo komponentai pasklinda po organizmą. Nacionalinio vėžio instituto imunologo dr. Mariaus Striogos nuomone, imuninę sistemą galima pavadinti apsauginiu organizmo skydu, armija, susidedančia iš ląstelių ir labai glaudžiai bendradarbiaujančių cirkuliuojančių molekulių, kurios geba labai specifiškai reaguoti į skirtingas grėsmes. „Imuninė sistema – tai tarsi didžiulė daugiaprofilinė armija, sudaryta iš įvairių padalinių, ji saugo organizmą nuo bet kokio išorinio (bakterijų, virusų, grybelių, pirmuonių ir kt.) arba vidinio (pasenusių ir mutavusių ląstelių, santykinai patogeninių mikrobų) pavojaus. Įvairūs imuninės sistemos padaliniai turi užduotis. Vieni jų gali atpažinti daugelį organizmą puolančių priešų (virusus, bakterijas, grybelius, parazitus, vėžio ląsteles), kiti ima kovoti su konkrečia grėsme. Visų jų veikla tarpusavyje koordinuojama. Jeigu organizmui gresia rimtas pavojus, kaip ir tikrame kare, įsitraukia visos grandys, pasitelkiami įvairūs imuninės sistemos komponentai, – vaizdžiai pasakoja imunologas. – Tarkime, žinoma, kad kovojant su virusų infekuotomis ląstelėmis ir vėžiu svarbiausi yra citotoksiniai T limfocitai, tačiau jie negalėtų atlikti savo darbo be kitų ląstelių pagalbos. Vienos jų (pvz., neutrofilai, makrofagai) iškart randa į organizmą patekusį priešą ir pradeda kovoti, gerokai praretindamos jo gretas, tuo pat metu siųsdamos signalus kitiems imuninės sistemos padaliniams, o kitos (pvz., dendritinės) ląstelės priešą atpažįsta ir apdoroja pagal jo prigimtį, tuomet eina aktyvinti specializuotų elektorinių ląstelių. Šios, gavusios reikiamą informaciją, gali preciziškai kovoti su konkrečia grėsme – bakterija, virusu ar vėžiu. Viskas labai glaudžiai susieta. Beje, imuninė sistema kovoja ne tik su mikrobais ir vėžio ląstelėmis. Ji taip pat dalyvauja gydant audinių pažaidas, atsiradusias dėl traumų, pjūvių, jonizuojančiosios spinduliuotės, nudegimų ir kt. Imuninės sistemos komponentai pažaidą kiek įmanoma lokalizuoja, sakytum, išsirikiuoja aplink ją glaudžiu frontu, kad grėsmė neplistų, o paskui įvairios imuninės sistemos ląstelės (pvz., makrofagai) išskiria medžiagas, skatinančias audinio regeneraciją. Nustatyta, kad sportuojant kai kurie imuninės sistemos komponentai staigiai mobilizuojami į kraują, nes organizmo imuninė sistema rengiasi galimai traumai. Net elementaraus fizinio krūvio metu kraujyje padaugėja limfocitų. Tačiau tie pokyčiai – laikini. Po pusvalandžio limfocitų kiekis lieka normalus.“

M. Strioga

Priklauso nuo bendros organizmo būklės

Kodėl gripu suserga ne visi? Arba išvengia ligos patalo netgi siaučiant epidemijai? Gal jiems pavyko įminti imuniteto stiprinimo paslaptį? „Imuninė sistema – neatsiejma viso organizmo dalis, todėl plačiai rekomenduojami maisto papildai, skirti imuninei sistemai stiprinti – nesąmonė, – sako gydytojas M. Strioga. – Juolab kad tuo rekomenduojama susirūpinti būtent prieš žiemą, kai gripo arba peršalimo ligų sezonas jau visai čia pat. Ne imuninės sistemos atskirai, o viso organizmo stiprinimu reikia rūpintis nuolat. Sveika mityba, grūdinimasis, fizinis aktyvumas ir skiepai – tai patikimos priemonės, saugančios ne tik nuo gripo, bet ir nuo kitų ligų.“ Mokslininko nuomone, maistingąsias medžiagas, vitaminus organizmas geriausiai įsisavina ne iš papildų tablečių, o iš natūralių kokybiškų maisto produktų, vaisių, daržovių. Net vitamino C, neretai pristatomo kaip antioksidanto ir priemonės nuo gripo, poveikis organizmui išgėrus tabletę ir suvalgius citriną, kurioje jis yra komplekse su kitomis naudingomis medžiagomis, skiriasi. Tyrimų rezultatai rodo, kad geriausiai ląstelės pasisavina vitaminą C drauge su rutinu. Bet kokios išgrynintos medžiagos poveikis niekada neprilygs tos pačios medžiagos, gautos iš natūralaus šaltinio, poveikiui. Čia – kaip orkestre. Net ir pagrindinis solistas negali apsieiti be orkestro. Visavertė mityba ir judėjimas – vieni svarbiausių dalykų, jeigu norima išlaikyti imuninės sistemos pajėgumą.

Imuninis atsakas

Imuninis atsakas organizme susidaro persirgus gripu, o antru atveju – pasiskiepijus. Skiepai – tai imuninės sistemos dresavimas rengiantis grėsmei. Yra dar vienas būdas: retkarčiais kai kam pavyksta užsikrėsti, tačiau nesusirgti, tai tokia subklinikinė ligos forma. Vadinasi, apsaugoti nuo gripo gali tik susidūrimas su virusu natūraliu arba dirbtinu būdu.

Kodėl taip svarbu skiepytis? „O kodėl pasirodžius naujiems gripo virusams dažniausiai suserga jauni, iki 30 – 35 metų, žmonės? Ir mirtingumas didžiausias tarp jaunų? – klausia dr. M. Strioga. – Gripo virusai kasmet arba kas kelintą sezoną šiek tiek skiriasi, nes mutuoja. Dažniausiai pasitaiko smulkių mutacijų, rečiau – stambių, kai susidaro naujos virusų formos su naujais antigenais. Tačiau net ir mutavę gripo virusai išlaiko kai kurias bendrąsias antigenines savybes, kurios būdingos įvairiems potipiams. Bet kokiu atveju gripo virusas ir liks gripo virusu, savo „identiteto“ prarasti jam nepavyks. Imuninė sistema žmogaus, jau keliskart sirgusio gripu arba nuo jo keliskart pasiskiepijusio, šiuos bendruosius bruožus atpažįsta, todėl greičiau pradeda kovoti su nauju virusu ir leidžia išvengti sunkios ligos. Kodėl vyresni žmonės atsparesni net naujoms gripo viruso atmainoms? (Žinoma, išskyrus labai jau garbaus amžiaus ir sergančiuosius sunkiomis lėtinėmis ligomis, kurių imuninė sistema neišvengiamai silpsta.) Jie per gyvenimą turėjo daugiau progų susidurti su gripo virusais – sirgo gripu arba daugiau kartų skiepijosi. Vadinasi, jų organizmas yra sukaupęs daugiau antikūnų prieš įvairius gripo virusus ir jų formas. Jauno, nesiskiepijusio ir mažiau kontaktų su įvairiomis gripo formomis patyrusio žmogaus organizmui yra didesnis pavojus viruso neatpažinti arba reaguoti nepakankamai.“

Specialiai – rūkaliams

Gripas ir peršalimo ligos priskiriamos prie kvėpavimo takų infekcijų, nes užkrato įkvepiame su oru. Sveikos gleivinės – rimtas barjeras, saugantis organizmą nuo daugelio ligų sukėlėjų. Kokia rūkančio žmogaus gleivinė, kodėl ji nepajėgi sulaikyti virusų? „Kvėpavimo takus dengia virpamasis epitelis, paviršiaus ląstelės turi gaurelius, kurie kartu su gleivėmis bet kokį svetimkūnį stengiasi išstumti lauk. Tai vadinama mukociliariniu klirencu. Dė jo apsivalo kvėpavimo takai. Jeigu žmogus rūko, visi tie gaureliai ir gleives gaminančios ląstelės kenčia ir keičiasi. Gleivės darosi klampios, kinta jų sudėtis, o plaukeliai praranda elastingumą ir gebėjimą plastiškai judėti. Į įvairias kenksmingas medžiagas, esančias rūkaluose, reaguoja ir imuninė sistema. Ši reakcija pasireiškia lėtiniu kvėpavimo takų uždegimu, dėl jo ima vystytis randėjimas, fibrozė – kvėpavimo takai tarsi apauga jungiamuoju audiniu, susergama lėtine obstrukcine bronchų liga. Elastingas ir virpamuoju epiteliu padengtas bronchų medis ima siaurėti ir standėti, blogai atlieka savo funkciją. Žmogus skrepliuoja, kosti, dūsta. Tai – rūkymo pasekmė kvėpavimo takams, o ką ir kalbėti apie nikotino ir tabalo dervų kancerogeninį poveikį kitiems organams. Taigi ar tokie sužaloti ir pakitę kvėpavimo takai gali efektyviai apsaugoti nuo virusų? Maža to, tabake esančių kenksmingųjų medžiagų nuolat dirginamos imuninės sistemos reakcija ilgainiui irgi pakinta. Mat lėtinis dirginimas jau yra tapęs kasdienybe, su ja kovoti – beviltiška. Tai lemia ir pasikeitusią imuninės sistemos reakciją į besitęsiančią grėsmę bei sumažėjusį imuninio atsako efektyvumą. Rūkantys žmonės greičiau suserga ir ilgiau nepasveiksta negu nerūkantys“, – teigia gydytojas imunologas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"