TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kaip suliesėti teisingai nukreipiant mintis

2015 02 17 9:00
Valgyti patariama taip, kad būtų jaučiamas kuo didesnis malonumas. Užsienio spaudos nuotrauka

Užkandžiavimas darbo vietoje tapo įprastu, pietaujant ar vakarieniaujant žiūrėti į išmaniojo telefono ar televizoriaus ekraną - kasdienybe. Tokio gyvenimo pasekmė - antsvoris. Vis dėlto mokslininkai padarė išvadą, kad atsikratyti svorio galima atitinkamai nukreipiant mintis.

Liverpulio universiteto mokslininkas, psichologas Ericas Robinsonas sukūrė neįprastą metodą, kaip galima mažinti kūno svorį, ir teigė, kad juo gali naudotis bet kuris žmogus. Svarbiausia, ko reikia, - atmintis.

Psichologiniai faktoriai

Liesėjimą žmogus dažnai įsivaizduoja kaip kovą su apetitu, kai skrandis siunčia signalus, bet psichologai linkę manyti, kad sąmonė ne mažiau atsakinga už alkio jausmą. E. Robinsonas įsitikinęs, per šį procesą smegenų veikla tokia svarbi, kad sotumą galima pajusti vien su smulkmenomis prisiminus, kas pastarąjį kartą buvo valgyta. "Pagal tyrimus apetitui gali turėti įtakos slapti psichologiniai faktoriai, bet dauguma žmonių šito nežino, - teigė mokslininkas. - O juk tai labai svarbu, turint galvoje visuotinę tukimo tendenciją."

Kaipgi veikia E. Robinsono metodas? "Pastarojo meto eksperimentai, tiriantys sąmonės įtaką apetitui, iš dalies remiasi stebėjimu žmonių, kenčiančių nuo anterogradinės amnezijos. Ji pasireiškia negalėjimu suformuoti naujų atsiminimų. Tarkime, tokie pacientai gali įsitraukti į įdomų ir ilgą pokalbį su žmogumi, su kuriuo ką tik susipažino, bet po 20 minučių užmiršti, apie ką kalbėjo, ir nebepažinti pašnekovo. Užtenka keliasdešimties minučių, kad jie neprisimintų, kas su jais nutiko", - sakė E. Robinsonas.

Pamirštas maistas

Su šiais pacientais atsitinka tas pats, kai jie valgo. Viename tyrime dalyvavo buvęs muzikantas ir buvęs bankininkas. Abu sirgo anterogradine amnezija. Vyrų smegenys neišsaugodavo naujų prisiminimų. Iš pradžių tiriamiesiems davė po lėkštę sumuštinių bei pyragėlių ir paprašė valgyti, kol pasisotins. Po to lėkštes nukėlė nuo stalo. O po 15 minučių vėl atnešė pilnas. Sveikiems tiriamiesiems valgyti nebesinorėtų, bet tiedu, vargstantys dėl anterogradinės amnezijos, su malonumu dar kartą pasistiprino. "Tokie pacientai pamiršta, kad jau valgė, ir jei po kurio laiko jiems siūloma užkąsti, jie vėl imasi maisto", - teigė Oksfordo universiteto atstovė Glyn Humphreys, atlikusi šį eksperimentą.

Nors abiejų tiriamųjų atmintis prasta, kai kurie prisiminimų trupiniai apie valgytą maistą jų atmintyje liko. Antroje eksperimento dalyje jiems davė skanauti ryžių pudingo, bulvių traškučių arba šokolado, o po kurio laiko pasiūlė tą patį maisto rinkinį. Dauguma žmonių nori įvairesnio skonio valgio, todėl paprastai dukart iš eilės nesirenka to paties patiekalo. Šis fenomenas žinomas kaip specifinis sensorinis pasisotinimas. Įdomu, kad abu sergantieji amnezija taip pat mažiau domėjosi maistu, kurį buvo pasirinkę pirmą kartą. Matyt, dėl sensorinio informacijos apdirbimo problemų nebuvo, tiesiog protas negalėjo suformuluoti aiškaus ir sąmoningo prisiminimo apie valgymo procesą. Be tokio prisiminimo jie jautė alkį, nors skrandis buvo pilnas.

Regis, sveikos smegenys turėtų pastebėti, ką valgo jų šeimininkas. Tačiau neseniai atlikti tyrimai atskleidė, kad jas lengva apgauti. Jeffas Brunstromas iš Bristolio universiteto atliko šmaikštų eksperimentą. Savanoriams buvo keliamas paprastas uždavinys - suvalgyti sriubos lėkštę. Jie nežinojo, kad prie indo dugno pritaisytas vamzdelis, per kurį sriubos nežymiai vis papildoma. Tokiu būdu kai kurie eksperimento dalyviai nesuprato, kad suvalgė daugiau, negu manė. Tyrimas buvo atliekamas visą dieną. Kaip paaiškėjo, antro patiekalo, kurį valgė po to, dydis priklausė ne nuo tikro suvalgytos sriubos kiekio, bet nuo įsivaizduojamo.

Tokie faktai paneigia teoriją, kad už alkio jausmą atsako skrandžio hormonai. "Tai nereiškia, kad skrandis apskritai ne prie ko, bet iki šiol rimtai nevertinta apetitą formuojanti kognityvinė veikla", - teigė J. Brunstromas. Jei į tai nebus kreipiamas dėmesys, mūsų laikais, kai nėra tradicinės dienotvarkės, pasekmės gali būti negatyvios. Užkandžiavimas darbo vietoje tapo įprastu, pietaujant ar vakarieniaujant žiūrėti į išmaniojo telefono ar televizoriaus ekraną - kasdienybe. Visa tai bukina atmintį, ir ji neįsimena, kiek suvalgyta. Dar per vieną eksperimentą J. Brunstromas tiriamųjų paprašė viena ranka valgyti, o kita - dėlioti pasjansą. Po to jiems buvo sunku prisiminti, ką valgė, be to, vėliau jie visą dieną užkandžiavo.

Valgyti emocingai

Todėl mokslininkai tyrinėja galimybę sensorinio suvokimo lygyje sustiprinti prisiminimus apie maistą. Neseniai E. Robinsonas bandė pasiekti, kad tiriamųjų būsena būtų "sąmoningo valgymo". Stambioms moterims, valgusioms sumuštinį su kumpiu, leido audioįrašą, kuriame buvo kviečiama susitelkti ties emocijomis, kurias sukelia maisto kvapas, skonis ir vaizdas. Kontrolinė grupė valgė neskambant tokiam įrašui. Kaip mokslininkas ir tikėjosi, žmonės, kurių prašyta valgyti su pasigardžiavimu, galėjo išsamiau apibūdinti tą maistą, o po trijų valandų valgydami kitą kartą, suvartojo 30 proc. mažiau kalorijų.

Toks metodas tiktų ne visiems, norintiems suliesėti, bet E. Robinsonas turi ir alternatyvių idėjų. Kaip rodo vieno tyrimo rezultatai, paprašius žmogaus prisiminti, ką valgė pastarąjį kartą, jo apetitas mažėja, o kartu mažėja tikimybė persivalgyti. Padėti gali ir vaizduotė: amerikiečių mokslininkai pastebėjo, kad norimą patiekalą įsivaizduojant su visomis smulkmenomis, galima save įtikinti, kad jis buvo suvalgytas. Tokiu atveju alkio jausmas prislopinamas.

Svarbiausia, kad "sąmoningas" valgymas nemažina malonumo. Priešingai - žmogus labiau mėgaujasi pojūčiais, kuriuos sukelia maistas. "Kas sakė, kad gardžiuotis yra blogai?" - klausė E. Robinsonas. Jeigu atmintį galima panaudoti slopinant alkio jausmą, ateityje žmonėms, kenčiantiems nuo dėl per didelio svorio, galima bus siūlyti patrauklią alternatyvą griežtoms dietoms - liesėjimo programą, stiprinančią malonumą valgant.

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"