TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kaip trumpinama eilė poliklinikoje

2015 07 18 6:00
Vilniaus Centro poliklinikos koordinatorėms tenka ne tik kantriai išklausyti pacientų skundų, bet ir juos drąsinti, guosti, o kai kada - maldyti pyktį. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

“Primename, kad esate užsirašęs į gydytojo kardiologo konsultaciją. Laukiame jūsų ketvirtadienį 16 valandą. Jeigu negalėsite atvykti, prašome pranešti.” Kol kas dar ne visi esame įpratę gauti tokią žinutę iš poliklinikos, tačiau netrukus tai taps kasdienybe.

Prie sostinės Centro poliklinikos gydytojų kabinetų nepamatysite laukimo išvargintų pacientų eilių, nes čia nuolat rūpinamasi, kuo geriau aptarnauti pacientus. Viena tokių naujovių – diegiamas „Santaros sveikatos tinklas“ – naujas pacientų srauto valdymo modelis, kurio tikslas – pasirūpinti, kad kiekvienas susirgęs žmogus kuo greičiau gautų reikalingą aukštesnio lygio specialisto konsultaciją ir laiku sulauktų kokybiško gydymo.

Koordinavimas mažina įtampą

„Mintis kurti pacientų srauto valdymo modelį tarp dviejų asmens sveikatos priežiūros įstaigų kilo diskutuojant su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VULSK) vadovu prof. Kęstučiu Strupu, - sako Centro poliklinikos vadovas dr. Kęstutis Štaras. – Visuomenė senėja, medicinos paslaugų spektras plečiasi, daugėja pacientų vizitų, ligonių lūkesčiai ir reikalavimai nuolat didėja. Pacientų srauto valdymo kokybė, ypač gydymo įstaigų bendradarbiavimas užtikrinant kokybišką grįžtamąjį ryšį tarp pirminių asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir konsultuojančių gydymo įstaigų specialistų, tampa vis opesne problema.“

Pirmiausia nuspręsta pasirūpinti kardiologinėmis ir onkologinėmis ligomis sergančiais pacientais bei vaikais, kad jiems nereikėtų sukti galvos, kaip užsiregistruoti į konsultaciją pas tretinio lygio Santariškių klinikų specialistą. Tai už juos padaro koordinatoriai.

Kitas svarbus dalykas - elektroninis keitimasis paciento duomenimis, taip taupant laiką ir lėšas pakartotiniams tyrimams. Naudojantis pažangiausiomis informacinėmis technologijomis, paciento medicininę kortelę gali matyti ne tik siunčiantis gydytojas, bet ir konsultuojantis specialistas. Ypač tai svarbu teikiant pagalbą sunkiais atvejais, kai žmogų ištinka infarktas ar insultas. Žinoma, kad laiku suteikta tinkama pagalba išeminio insulto arba infarkto atveju gali ne tik išgelbėti žmogaus gyvybę, bet ir nulemti jo gyvenimo kokybę – ar jis pasveiks, ar taps neįgalus. Bendradarbiavimas tarp sveikatos priežiūros įstaigų leidžia palankiau valdyti ne tik pacientų srautą, bet ir sveikatos priežiūros paslaugas, taupyti pacientų ir gydytojų laiką bei sveikatos ir socialinės apsaugos lėšas.

„Žinoma, kad net apie trečdalis pacientų, iš anksto užsiregistravusių į gydytojų konsultaciją, neatvyksta. Blogai, kad dažnas pacientas apie tai iš anksto nepraneša. Tai lemia įvairios priežastys: pasikeitusi paciento sveikatos būklė, gauta konsultacija kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje, netinkamas paskirto vizito laikas, užmaršumas ir kitos, - sako dr. K. Štaras. – Situacija paradoksali: gydytojo specialisto laikas užimtas, o paslauga neteikiama. Pasitaiko, kad žmonės į tretinio lygio specialisto konsultaciją atvyksta tinkamai nepasirengę. Tarkime, pacientui dėl hematologinės patologijos sudėtingą kraujo tyrimą galima atlikti tik nevalgiusiam, o jis atvyko papusryčiavęs. Gydytojui tenka skirti kitą laiką tyrimui ir konsultacijai. Taip ilgėja eilės ir laukimo laikas.“

„Kai mūsų poliklinikos šeimos ir vidaus ligų gydytojai užpildo siuntimą paciento elektroninėje sveikatos istorijoje, koordinatoriai susisiekia su Santariškių konsultacinės poliklinikos koordinatoriumi. Pacientas registruojamas į konsultaciją ir apie tai informuojamas, - sako laikinai einanti Centro poliklinikos antrinės asmens sveikatos priežiūros vyriausiosios slaugos administratorės pareigas Daiva Čepuraitė. – Koordinatoriai pasirūpina, kad pacientas į tretinio lygio konsultaciją atvyktų turėdamas visus būtinų tyrimų rezultatus ir tinkamai pasirengęs. Taupomas ir pacientų, ir gydytojų laikas.“

Abiejų įstaigų vadovų nuomonės sutampa ir dėl onkologinių ligonių: būtina siekti, kad pacientas, kuriam įtariama onkologinė liga, per 2 – 3 savaites būtų išsamiai ištirtas ir jam skirtas tinkamas gydymas. Ilgas laukimas ir jam pačiam, ir artimiesiems kelia nerimą, įtampą, blogina savijautą. Centro poliklinikos bendradarbiavimas su Valstybinio patologijos centro VULS filialu dėl histologinių bei citologinių tyrimų siuntimų elektroniniu būdu padeda gerinti šią situaciją. Paciento tiriamoji medžiaga, paimta poliklinikoje, į laboratoriją siunčiama elektroniniu būdu sugeneruotu kodu, kuris priklijuojamas ant stikliuko su mėginiu. Didėja tyrimo patikimumas ir iki minimumo sumažėja tikimybė, kad siunčiant ar tiriant medžiaga gali būti supainiota su kito paciento. Tyrimą užsakęs gydytojas bet kuriuo metu gali stebėti, kokios stadijos yra tyrimas, o vos gavęs atsakymą informuoti apie jo rezultatus pacientą.

Antrinės asmens sveikatos priežiūros vyriausiosios slaugos administratorės pareigas laikinai einanti Daiva Čepuraitė (kairėje) ir Pirminės asmens sveikatos priežiūros vyriausioji slaugos administratorė Aistė Raulušaitienė konsultuoja neseniai pradėjusią dirbti koordinatorę Ievą Šuklytę.

Taupomas laikas ir lėšos

Siekiant gerinti pagalbą sergantiems vaikams, suderinta Santariškių vaikų ligoninės ir Centro poliklinikos elektroninė programinė įranga, kad medikams būtų prieinama informacija, esanti įstaigos elektroninėse sveikatos istorijose. Tarkime, jeigu naktį į ligoninę atvežamas vaikas, kuriam dieną poliklinikoje buvo atlikti tyrimai, medikams nebereikia jų kartoti, nes paciento elektroninėje sveikatos istorijoje matyti darytų tyrimų rezultatai ir iškart galima imtis tolesnių diagnostinių tyrimų arba gydymo.

Koordinatoriai Centro poliklinikoje dirba jau nuo 2011 metų. Pirmieji darbai pradėti su Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotimi, analizuojant kasdien pateikiamas ataskaitas apie pacientus, per parą kvietusius GMP. Tokių kasdien būna apie 80 suaugusiųjų ir 10 vaikų. „Su jais susisiekia poliklinikos koordinatoriai, išsiaiškina, kokios pagalbos jiems reikia: šeimos gydytojo priėmimo, tyrimų, o ypač sunkiais atvejais - šeimos gydytojo vizito į namus.

„Nors ir labai stengiamės turėti tikslius pacientų kontaktus, tačiau ne su visais pavyksta susisiekti, - sako Centro poliklinikos pirminės asmens sveikatos priežiūros vyriausioji slaugos administratorė Aistė Raulušaitienė. – Pasitaiko piliečių, kurie per mėnesį GMP medikus kviečia dešimt kartų. Tuomet šeimos gydytojui tenka aplankyti juos namuose ir sužinoti priežastis. Stengiamės išklausyti žmones, išsiaiškinti, ar kvietimai pagrįsti, ar išprovokuoti vienatvės, depresijos bei kitokių negalavimų. Mūsų tikslas – kad į GMP medikus kreiptųsi tik tie ligoniai, kuriems tikrai būtina skubi ir neatidėliotina medicinos pagalba. Naujosios vadybos sistemos privalumas tas, kad ji taupo lėšas: poliklinikos, ligoninės, valstybės, mūsų visų.“

Svarbus grįžtamasis ryšys

Ar toks Centro poliklinikos ir VULSK bendradarbiavimas nesuteikia šios poliklinikos pacientams tam tikrų privilegijų?

Dr. Kęstutis Štaras.

„Mes rūpinamės savo pacientais ir tikrai nepažeidžiame kitų pacientų galimybių patekti pas tretinio lygio specialistus, - sako dr. K. Štaras. – Tai patvirtina ir Santariškių konsultacinėje poliklinikoje atlikta paslaugų teikimo analizė. Galbūt išskirtiniams atvejams galima priskirti kai kada pasitaikančias situacijas, kai tik iš vakaro paaiškėja, jog iš anksto užsirašęs pacientas negali atvykti, ir mūsų poliklinikos koordinatoriaus paprašoma per trumpą laiką surasti pacientą, kuriam tiktų likęs laisvas konsultacijos laikas. Tačiau į Centro polikliniką dėl antrinio lygio konsultacijų gali kreiptis ne tik sostinės, bei gretimų rajonų – Šalčininkų, Švenčionių, Molėtų, bet ir visos Lietuvos gyventojai. Taigi, mūsų naujoji vadybos sistema pagerina ir jų galimybes gauti aukščiausio lygio konsultacijas.“ Pacientų srauto valdymo modernizavimas naudingas ir pačioms įstaigoms. Mūsų siekis - išgryninti pacientų srautus ir suskirstyti juos taip, kad tretinio lygio konsultacijos visų pirma būtų skirtos pacientams, kuriems įtariama sunki arba reta patologija.“

Vadyba ir kokybė

„Santaros sveikatos tinklo“ pacientų srauto valdymo modelį sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pavadino sektinu sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo pavyzdžiu. Tai, jog ne pacientas siuntinėjamas iš kabineto į kabinetą, iš įstaigos į įstaigą, o koordinatoriai, įvertinę pradinių tyrimų duomenis, derina, kada ir kokios procedūros turi būti atliekamos konkrečiam asmeniui, yra labai teigiamas dalykas, naujas sveikatos įstaigų vadybos žingsnis. Ministrė džiaugiasi, kad svarbius ir sudėtingus sveikatos paslaugų teikimo vadybos klausimus, tarp jų ir patį aktualiausią - sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir eilių mažinimo, sveikatos priežiūros įstaigos imasi spręsti pačios. „Tai – tik pradžia. Įvertinę įstaigų medicininių paslaugų teikimo galimybes bei tai aptarę su Vilniaus vicemeru Gintautu Palucku, planuojame plėsti bendradarbiavimą ir su kitomis sostinės asmens sveikatos priežiūros įstaigomis", - sako dr. K. Štaras

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"