TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kaip veikia jūsų intelekto liauka

2013 06 15 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Skydliaukė – gyvybiškai svarbi drugelio formos ir dydžio liauka, sverianti vos 15–30 gramų. Skydliaukė neretai dar vadinama intelekto liauka, nes jos gaminami hormonai tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3) reguliuoja medžiagų apykaitą, veikia centrinę nervų sistemą, psichikos raidą, atmintį, augimo ir adaptacijos procesus, o C ląstelėse gaminamas hormonas kalcitoninas – kalcio apykaitą.

Jeigu skydliaukė sveika, žmogus jaučiasi gerai, jo mąstymas aiškus ir aštrus. Šios liaukos veiklai gali daryti įtaką stresas, aplinkos užterštumas, infekcinės ligos, neracionali mityba, jonizuojančioji spinduliuotė, jodo apykaitos sutrikimai, fiziologinė asmens būsena (brendimas, nėštumas, menopauzė), kai kurie genetiniai veiksniai. Sutrikus skydliaukės veiklai, nukenčia visų organų funkcija: pakinta širdies ritmas, sutrinka baltymų ir angliavandenių apykaita, nervų sistema, žmogus praranda nuotaiką ir darbingumą, pradeda jausti silpnumą. Jeigu taip nutinka besilaukiančiai moteriai, gali nutrūkti net nėštumas.

Dažniausias endokrininės sistemos vėžys

„Didžiąją skydliaukės patologijos dalį užima mazgai. Jų turi apie 30–40 proc. žmonių, – sako Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytoja radiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (HP) Edita Kaubrienė. – Suprantama, kai onkologinės ligos dabar tokios dažnos, kiekvienas žmogus, užčiuopęs arba išgirdęs iš gydytojo, kad skydliaukėje yra mazgų, išsigąsta. Nors tie mazgai retai tampa piktybiniai, vis dėlto skydliaukės vėžys - dažniausia onkologinė endokrininės sistemos liga. Ja serga ir jauno, ir vidutinio amžiaus žmonės.“

Dar 1997 metais skydliaukės vėžiu Lietuvoje sirgo tik 150 žmonių, o 2000-aisiais ši liga buvo diagnozuota jau 300 pacientų, ir tas skaičius kasmet didėjo. 2007 metais sirgo 341, 2008-aisiais - 410, 2009-aisiais – 389 gyventojai. Šiuo metu ligonių skaičius išlieka panašus. Mirtingumas nuo skydliaukės vėžio yra didesnis negu nuo visų kitų endokrininės sistemos piktybinių ligų, išskyrus kiaušidžių vėžį. Skydliaukės piktybiniai navikai nustatomi 2-3 kartus dažniau vyrams nei moterims.

Kasdienis kėsinimasis į hormonus

Kodėl pastaraisiais dešimtmečiais sergamumas skydliaukės vėžiu ir kitomis endokrininės sistemos ligomis didėja? Nors visuomenė linkusi sieti tai su Čenobylio katastrofa, nei Lietuvos, nei pasaulio mokslininkai to nepatvirtina. Specialistų nuomone, endokrininės sistemos ligų priežasčių reikėtų ieškoti kasdienėje žmogaus aplinkoje - daug lemia pakitęs gyvenimo būdas, mityba.

Europos Parlamento (EP) narė Radvilė Morkūnaitė sako, kad kiekvienas iš mūsų kasdieniame gyvenime nuolat susiduriame su kokiomis nors pavojingomis medžiagomis: jų esama maisto pakuotėse, odos priežiūros produktuose, kosmetikoje, statybinėse medžiagose, elektronikos prietaisuose, balduose, grindų dangoje, vaikų žaisluose ir kitur. Beje, daugelis tų prekių į Europą įvežamos iš trečiųjų šalių. Blogiausia, kad dauguma vartotojų nieko apie tai nežino, o gamintojai nesuinteresuoti informuoti žmonių. Neretai jie visokiais būdais net vengia išsamiai nurodyti sudėtines gaminio dalis.

Vartotojų teisių pažeidimai, turintys įtakos ir sveikatai, – vienas svarbiausių Europos politikų dėmesio objektų. Šiomis dienomis atkreiptas dėmesys į sergamumą endokrininės sistemos ligomis, nes per pastaruosius du dešimtmečius jis smarkiai padidėjo. EP nariai ragina Europos Komisiją (EK) imtis veiksmingų priemonių dėl hormonus ardančių medžiagų poveikio – sumažėjusio vaisingumo, imuninės sistemos, vaikų vystymosi ir elgesio sutrikimų.

EP nariai balsuodami pritarė europarlamentarės R.Morkūnaitės siūlymams informuoti vartotojus suprantama kalba ir tinkama forma apie sveikatai kenksmingų cheminių medžiagų, esančių produktuose, poveikį sveikatai ir suteikti galimybę nuo jų apsisaugoti renkantis kokybiškesnius bei sveikatai palankesnius gaminius. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje akcentuojama būtinybė REACH reglamente priskirti hormonus ardančias medžiagas prie labai didelį susirūpinimą keliančių junginių. Taip pat pabrėžiama būtinybė skubiai imtis priemonių siekiant apsaugoti vaikus, jaunimą ir besilaukiančias moteris. EK raginama reikalauti, kad iš trečiųjų šalių importuojami produktai atitiktų visas Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis, normas.

Ką slepia skydliaukės mazgai

„Statistikos duomenimis, viena iš endokrininės sistemos ligų gausėjimą lemiančių priežasčių – diagnostikos technologijų tobulėjimas. Dar prieš dvidešimt metų nebuvo tokių galimybių ištirti skydliaukę, kokių turime dabar, – pasakoja gydytoja E.Kaubrienė. – Skydliaukės mazgai būdavo aptinkami ją palpuojant, visas aspiracines biopsijas medikai darydavo apčiuopos būdu. Taigi surasti ir ištirti mažą mazgelį beveik nebuvo galimybių. Atsiradus tobulesnei diagnostinei technikai, ultragarso aparatams, pacientai pradėti aktyviai stebėti, punktuoti. Dėl to pasikeitė ir statistiniai duomenys. Pirmoji skydliaukės aspiracinė biopsija Lietuvoje atlikta 1988 metais. Ultragarsu kontroliuojamos biopsijos pradėtos daryti 1994–1995 metais. Per tą laiką įgijome profesinių diagnostikos įgūdžių, todėl apie 2000 metus jau turėjome akivaizdžių rezultatų. Ne tik mes, bet ir daugelio kitų šalių mokslininkai įvardija pagerėjusias diagnostinių tyrimų technologijas bei pacientų aktyvumą. Dėl skydliaukės problemų šiuo metu į gydytojus kreipiasi gerokai daugiau žmonių negu prieš porą dešimtmečių.“

Į vilniečius radiologus su endokrinologų ir šeimos gydytojų siuntimais kreipiasi pacientai iš visos Lietuvos. Dažniausia pirminė diagnozė - mazginiai skydliaukės struktūros pakitimai. Jų paprastai būna labai daug, todėl tenka spręsti rimtą užduotį – nustatyti, kuris mazgas kelia įtarimų, kurį reikia punktuoti ir taip paimti medžiagos citologiniam tyrimui. „Pagal klinikinės praktikos rekomendacijas pirmiausia mazgus įvertiname ultragarsu. Paskui plona adata atliekame ultragarsu kontroliuojamą aspiracinę biopsiją, kitaip sakant, paimame audinio ir ląstelių iš įtariamo mazgo citologiniam tyrimui. Kai kurių mazgų nereikia punktuoti, nes aiškiai matyti, kad jie nepiktybiniai. Pakanka tik kartą per metus padaryti ultragarso tyrimus, kad būtų galima pastebėti pokyčius. Kitiems mazgams būtina taikyti punkcinę aspiracinę biopsiją su citologiniu tyrimu. Tai modernus metodas, kuris maksimaliai garantuoja, kad skydliaukės mazgai bus ištirti kokybiškai. Statistika liudija: prieš tai, kai pradėtas taikyti šis metodas, tik 14 proc. chirurginiu būdu pašalinamų mazgų buvo piktybiniai. Šiandien, kai yra galimybė chirurginį gydymą planuoti atsižvelgiant į citologinio tyrimo rezultatus, piktybiniai navikai išoperuojami 50 proc. atvejų“, – pabrėžia gydytoja E.Kaubrienė.

Modernūs tyrimai – tiksli diagnozė

„Pašalinus skydliaukę pablogėja gyvenimo kokybė. Todėl tikslios skydliaukės pakitimų diagnostikos reikšmė yra labai didelė. Aspiracinę biopsiją galima atlikti pasitelkiant didelės raiškos ultragarso aparatus, taip pat gydytojo kabinete darant palpaciją ir aspiruojant pakitimus. Paėmus skydliaukės medžiagos iš aptiktų pakitimų, atliekamas citologinis tyrimas. Gavus jo rezultatus galima patikimai nustatyti, ar mazgas yra piktybinis ar gerybinis. Aspiracijos metu paimtas ir specialiai paruoštas ląsteles gydytojas taip pat apžiūri ir nustato, ar šios piktybinės, ar gerybinės. Citologinio tyrimo kokybė priklauso ne tik nuo mediko patirties, sukauptų žinių, bet ir nuo citologinio tyrimo technologijų.

Aspiracinė punkcinė biopsija su citologiniu tyrimu pasaulyje pradėta taikyti nuo 1930 metų. Aspiruota medžiaga (adata ištraukta iš skydliaukės auglio) iš švirkšto purškiama ant stiklelio - taip ruošiamas paprastas tepinėlis. Problema ta, kad skydliaukės audinys – labai kraujingas. Aspiruojant pritraukiama labai daug kraujo ir jis, ruošiant paprastą tepinėlį, užmaskuoja skydliaukės audinio ląsteles. Dėl to citologinis tyrimas gali būti netikslus. Taigi, nors gydytojas paima mėginį, laboratorija priversta siųsti atsakymą, kad tyrimo medžiaga yra neinformatyvi. Atsiradus skystų terpių technologijoms situacija iš esmės pasikeitė. Naudojant paprastą tepinėlį neinformatyvios medžiagos kiekis gali siekti iki 30 proc., t. y. kas trečias pacientas, net ir viską gerai atlikus, nesulaukia kokybiško įvertinimo, jam toliau tenka nerimauti - ar mazgas gerybinis, ar piktybinis. Normatyvai leidžia iki 20 proc. neinformatyvios medžiagos, tačiau mes galvojame apie žmogų, apie jo ir gydytojo sugaištą laiką. Jeigu tyrimo medžiaga neinformatyvi, tenka kartoti procedūrą ir kentėti papildomą diskomfortą imant mėginį, laukiant rezultatų, – aiškina dr. Jolita Rimienė. - Todėl UAB “Patologijos diagnostika” siūlo pažangų THINPREP skystų terpių skydliaukės ląstelių citologinį tyrimą. Jis leidžia sumažinti neinformatyvios medžiagos kiekį iki 10 proc. ir tiksliau diagnozuoti net smulkių skydliaukės mazgų pakitimus. Šio metodo patikimumas siekia 98 procentus."

Taikydamas modernią ir kur kas patikimesnę THINPREP terpių tyrimo metodiką, gydytojas švirkštą su punktato ląstelėmis išplauna į specialų tirpalą, išsaugantį ląsteles, - tada visos jos lengvai patenka į skystį. Laboratorijos kompiuterinis įrenginys skystyje esančias ląstelės surenka ir paruošia vienasluoksnį ląstelių preparatą. Likusi medžiaga apdorojama histologine technologija. Taip paruošiamas ląstelių bloko preparatas. Priemaišų neturinčias skydliaukės mazgo ląsteles daug patogiau apžiūrėti ir įvertinti. Tyrimo tikslumas labai priklauso nuo laboratorijos įrangos modernumo ir gydytojo patologo profesinio pasirengimo bei kompetencijos.

Dar vienas tokio tyrimo pranašumas, kad iš to paties mėginio yra atliekamas ir ląstelių bloko tyrimas. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog papildomai taikant šią technologiją net 68,4 proc. atvejų ląsteles tiriantis gydytojas gauna dar daugiau vertingos informacijos apie skydliaukės audinio pakitimus. Taip pat parengiama medžiaga tirti kitais imunohistocheminiais vėžio žymenų metodais. Juos atlikus galima tiksliai pasakyti, ar navikas piktybinis, nustatyti jo histologinę formą, kad būtų parinktas individualus paciento gydymo planas.

Tikslumas ir kokybė

Standartinis skydliaukės vėžio gydymas – operacija, vėliau – jodo, hormonų terapija. Šiuo metu diagnostikoje naudojamos skystųjų terpių tyrimo metodikos – didelis žingsnis šių ligų nustatymo ir gydymo kokybės link. Tačiau galima teigti, jog rezervų dar yra. Mokslininkai kuria sudėtingų molekulinių žymenų, leidžiančių identifikuoti skydliaukės mazgus iki operacijos, tyrimų technologijas. Tiesa, klinikinės praktikos tie tyrimai dar nepasiekė. Gydytoja E.Kaubrienė tikisi, kad pradėjus taikyti šiuos tyrimus nebereikės operuoti neaiškių, tik įtartinų mazgų, o ir chirurgams atsivers galimybė pasirinkti optimalią operacijos apimtį.

„Aspiracinės biopsijos, taikant skystųjų terpių tyrimo metodą, rezultatų patikimumas kai kuriais skydliaukės vėžio atvejais siekia 99–100 procentų. Tai mažai invazinis tyrimo metodas, kurį sėkmingai naudoja patirties turintys gydytojai, – tvirtina dr. J.Rimienė. – Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jis yra patikimiausias, mano nuomone, reikia siekti, jog šis metodas būtų dažniausiai ir taikomas, taupant tiek gydytojų, tiek pacientų laiką bei sveikatą. Juk nieko nėra sunkiau, negu išgirsti, kad tyrimą reikia kartoti, nes ankstesniojo medžiaga buvo neinformatyvi.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"