TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kaltinimai neištrauks iš narkotikų pragaro

2014 07 26 6:00
Požiūris į narkotikų vartotoją kaip į nusikaltėlį nepadeda nei jam, nei visuomenei. mic.com nuotrauka

Panieka ir kaltinimai nepadeda išbristi iš narkotikų liūno, o pagalbos patekus į šią bėdą labai trūksta. Tuo įsitikinę priklausomybės ligas gydantys medikai bei narkotikų vartotojų savitarpio pagalbos organizacijos "Resetas" atstovai.

Savitarpio pagalbos organizacija "Resetas" pradėjo veikti šiemet liepą. Kaip sakė jos įkūrėjas Jonas (vardas pakeistas - aut.), ši organizacija bandys padėti visiems narkotikų vartotojams, pradedant vos retkarčiais užtraukiančiais "žolės", baigiant į taborą nuolat važinėjančiais asmenimis ar į svaigalus įnikusiomis sekso darbuotojomis. Laukiami ir gydymo programose dalyvaujantys asmenys.

Narkotikų vartotojai turi begales problemų, kartais net labai elementarių. Pavyzdžiui, kaip patekti pas gydytoją. Jono teigimu, medikai net atsisako priimti į narkotikų liūną įklimpusius asmenis, varo juos lauk.

"Reseto" susitikimuose likimo draugai kalba apie savo gyvenimo sunkumus, padeda juos spręsti.

Pasak Jono, kol kas renkamasi Vilniaus priklausomybės ligų centre, bet viliamasi turėti savas, nevaldiškas patalpas, o gavus finansavimą – pasiūlyti įvairesnių pagalbos būdų narkotikų vartotojams.

Išsikapstė dėl metadono

"Reseto" steigėjas Jonas pats perėjo visus narkotikų pragaro ratus, o šiandien sėkmingai gydosi, turi šeimą, augina dukrą.

Jo, kaip kvaišalų vartotojo, istorija prasidėjo 1989-aisiais, kai pirmąkart pabandė aguonų ekstrakto. Tada vaikinui buvo aštuoniolika. Dešimt metų jis kasdien virė šį ekstraktą, kol pagaliau pateko į policijos rankas. Vėliau Jonas iš nedidelio miestelio persikėlė į Vilnių, kurį laiką buvo atsisakęs narkotikų, sukūrė šeimą. Su žmona susipažino reabilitacijos centre – čia atsidūrė norėdamas išvengti kalėjimo. Bet po kiek laiko vyras vėl įklimpo į narkotikų liūną, iš namų išnešė kone visą turtą, paskendo skolose. Kai žmona pasakė: "arba - arba", teko apsispręsti. Jonas pasiprašė į metadono programą ir štai jau 14 metų joje dalyvauja.

Tiesa, iš pradžių stebuklų neįvyko, bet pastaruosius 5-6 metus vyras kvaišalų nebevartoja. Metadoną jis gauna kartą per savaitę, dozę išgeria kasdien. Iki tol Jonas gydėsi daugybę kartų, ir už pinigus, ir valstybinėse gydymo įstaigose, bet tai nedavė jokios naudos.

"Vieniems metadonas atrodo narkotikas, o man jis – vaistas, laimingas bilietas į gyvenimą. Be metadono neištverčiau – tai tas pats, kas žmogų, sergantį paskutinės stadijos vėžiu, palikti be pagalbos. Žinau, jei nebegaučiau metadono, sugrįžčiau prie ankstesnio gyvenimo. Tektų važinėti į taborą, kasdien jame palikti po 100 litų. Galų gale man tai reikštų mirtį", – atvirai kalbėjo Jonas.

Perspėjama, kad problemos dėl švirkštų gali sukelti AIDS protrūkį./hutfingtonpost.com nuotrauka

Skaudi patirtis

Mintis sukurti narkotikų vartotojams padedančią organizaciją kilo dalyvaujant konferencijoje užsienyje. "Šitiek metų vartojus kvaišalus, tas pasaulis man labai gerai žinomas. Norėjosi ką nors padaryti dėl savęs ir kitų, ką nors pakeisti", – tvirtino Jonas.

Šį siekį ypač paskatino skaudi asmeninė patirtis. Jonas prisiminė moterį, iš kurios kadaise pirkdavo narkotikus. Ji turėjo sūnų, kuris nerūkė, nevartojo alkoholio, nors ir matė motinos pavyzdį, nuolat susidurdavo su jos klientais. Bet kai vaikinui suėjo 20 metų, jis susipažino su narkotikus vartojančia mergina ir įsitraukė į šią priklausomybę. Netrukus pora susilaukė vaiko, bet viskas ėjo tik blogyn. Kartą Jonas pamatė šį vaikiną stotyje – jis čia pardavinėjo savo žmoną. Po kiek laiko vaikinas mirė, merginos likimas greičiausiai irgi nekoks, jų vaiko gyvenimas – sužalotas.

"Sužinojus apie tai mane ištiko šokas. Nedaug trūko, kad mano paties vaikui taip būtų nutikę. Baisu, kas darosi – dabar jau 12-13 metų paaugliai su kuprinėmis važiuoja į taborą, kvaišalai labai išplitę mokyklose", – apgailestavo Jonas.

AIDS grėsmė

Jo teigimu, šiuo metu bene aktualiausia problema – amfetamino vartojimas. Šis narkotikas dabar populiaresnis ir už opiatus.

"Vien Vilniuje amfetamino vartotojų yra apie 10 tūkstančių. Narkotikus reikia leistis kas 2-3 valandas, o įsigyjant švirkštų kyla daug sunkumų. Vaistinės nenori jų parduoti, nes tai gąsdina kitus klientus, o kai tie patys švirkštai naudojami visą savaitę, tik laiko klausimas, kada kils AIDS epidemija", – perspėjo Jonas.

Dar viena aktuali problema – gydymo metadonu prieinamumas. "Į taborą kasdien atvyksta apie tūkstantis žmonių. Daugiau nei pusė jų norėtų patekti į metadono programą, bet negali", – tvirtino savitarpio pagalbos organizacijos "Resetas" steigėjas.

Be paniekos

Jonas apgailestavo, kad kalbant apie narkotikų vartotojus vyrauja kriminalinis aspektas, kaltinamoji, prokuroriška retorika. Tokio asmens įvaizdis – nešvarus, basas, su peiliu rankoje žmogus.

"Toks požiūris nepadeda siekti teigiamų pokyčių nei į priklausomybę patekusiems žmonėms, nei pačiai visuomenei", – mano Jonas. Pasak jo, turėtume atsisakyti paniekinamo, kriminalizuojančio termino "narkomanas", jį keisdami "narkotikų vartotoju".

"Reseto" atstovui pritarė Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė. "Man tai yra žmonės, sergantys priklausomybės ligomis. Priklausomybė nėra nusikaltimas, o smegenų liga, kurią reikia gydyti. Šiuos žmones reikėtų ne smerkti, o stengtis jiems padėti. Deja, visuomenė atsisako vertinti juos kaip ligonius", – apgailestavo gydytoja.

Gydymo problemos

Anot A. Širvinskienės, gydymo metadonu mastas Lietuvoje neatitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų. Be to, šis gydymas nėra lengvai prieinamas. Vilniuje, Kaune ir kituose didesniuose miestuose yra daugiau galimybių, bet provincijoje situacija kur kas prastesnė. Itin didelių problemų kyla Visagine, kuris pirmauja pagal opiatų vartojimą. Deja, čia net nėra mediko – ambulatorinio lygio konsultanto priklausomybių klausimais, o nuolat važinėti iš Visagino į Vilnių yra sudėtinga.

"Štai, tarkimi, toks pavyzdys. Vienas opiatų vartotojas iš Visagino buvo išvykęs dirbti į Olandiją, ten sėkmingai dalyvavo metadono programoje. Kadangi vyras turėjo problemų dėl širdies, Olandijoje jam buvo atlikta operacija ir teko grįžti į Lietuvą. Žmogus norėjo tęsti gydymą metadonu Visagine, bet tokios galimybės čia nebuvo, reikėjo važinėti į Vilnių. Laimė, po kurio laiko pavyko susitarti, kad gydymą jis gautų Švenčionyse – vis kiek arčiau", – pasakojo A. Širvinskienė.

Gydymas metadonu yra pigus – per dieną žmogui kainuoja 2-3 litus. Turintiesiems sveikatos draudimą gydymą apmoka ligonių kasos, jo neturintiems pacientams kompensuojama iš valstybės biudžeto. Metadonas skiriamas asmenims, ilgai (vidutiniškai 9-10 metų) vartojantiems opiatus bei turintiems kitų gretutinių sutrikimų. Pasak A. Širvinskienės, šis medikamentas nesukelia apsvaigimo, bet padeda vėl pasijusti gerai, grįžti į visuomenę.

Geriau nei atgal į pragarą

Gydymo laikotarpis būna labai įvairus. Pasitaiko, kad žmonėms užtenka ir pusės metų, bet kai kada prireikia ir visų penkiolikos. Tai priklauso nuo asmens fizinės bei psichinės būklės.

"Kartais teiraujamasi, kodėl žmonės taip ilgai dalyvauja metadono programoje ir ar tai nėra savotiška priklausomybė nuo jo. Bet verčiau suteikti tokią gydymosi galimybę, nei išvaryti žmogų į pražūtį. Metadono programoje per prievartą niekas nelaiko. Kai asmuo pajunta esąs pasirengęs, pats sumažina medikamento dozę, detoksikuojasi ir pradeda gyventi taip, kaip kiti aplinkiniai", – paaiškino gydytoja.

Kita vertus, metadonas nėra vienintelis vaistas narkomanijai gydyti. Šiuo tikslu dar gali būti skiriamas bupremorfinas, subuteksas bei subuksonas, bet pastarasis yra brangesnis ir šiuo metu nekompensuojamas.

"Be gydymo medikamentais, siūlomos ir psichoterapinės programos. Nors vaistai yra svarbi gydymo dalis, vien jų neužtenka. Žmogui reikia pagalbos keičiant elgesį, mokant elementarių gyvenimo įgūdžių", – pažymėjo A. Širvinskienė.

Jos duomenimis, probleminių narkotikų vartotojų, besišvirkščiančių kvaišalus (įskaitant amfetaminą), keliančių didžiausias problemas dėl AIDS, hepatito B, C grėsmės, Lietuvoje yra apie 5500. Bendras narkotikų vartotojų skaičius esąs gerokai didesnis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"