TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kam sava šalis miela, tam ir sekasi

2012 04 01 3:00

Mums nuolat siūlo įvairius palyginimų sąrašus - partijų reitingus, didžiausią pelną gavusių bendrovių ar didžiausią bendrąjį vidaus produktą (BVP) turinčių valstybių sąrašą. Lygindami vieną galimybę su kita, renkamės, kur dirbti, ką samdyti, kokį automobilį pirkti.

Nenuostabu, kad įpratę viską ir visada lyginti imamės ir svarbiausio palyginimo - vertinti save, savo kraštą bei kitus ir svarstyti, kas pranašesnis, kam labiau sekasi, kas labiau nusipelno laimės. Taigi surengiame sau, savo aplinkai, o galiausiai savo valstybei konkurencinį vertinimą.

Viena dažnesnių problemų, kurias psichoterapeuto kabinete bando spręsti klientai, - pernelyg kritiškas savęs vertinimas. Niekas neverčia jų lyginti save su tais, kuriems rastų ko pavydėti. Pasirinkti gyvenimo vertinimo matą kiekvienas žmogus gali visiškai laisvai, bet neretai kenčia nuo palyginimų, kuriuos JAV psichologas R.Wolfas pavadino "sugretinimų karštlige". Jo nuomone, menkesnė "liga", kai neprotingi palyginimai silpnina pasitikėjimą savimi, kliudo siekti tikslo, nes vidinis balsas nuolat sako: "Yra už tave gabesnių, labiau nusipelniusių žmonių, kuriems ir turi atitekti viskas, kas geriausia." Sunkesnė, kai bandoma varžytis su žmonėmis, kuriems "ligonis" visai nerūpi, kurie kartais net nežino, jog su jais kas nors rungtyniauja.

Ką apie savo šalį mano (ne)laimingieji?

Modernioje visuomenėje vis labiau plinta politikos, kurios tikslas yra didesnis piliečių pasitenkinimas gyvenimu, idėjos. Jos paskatino ir visuomenės laimės lygio, jo sąsajų su ekonomika tyrimus. Suprantama, kad dėmesio netrūko ir palyginimų tyrimams. Gana paprasta tiriamųjų paklausti, kokią valstybę, kokio krašto žmones jie laiko sektinu pavyzdžiu ir kodėl taip mano. Miuncheno (Vokietija) universiteto psichologai tai keliose Europos Sąjungos (ES) šalyse ir padarė.

Nestebina, kad buvo tiriamųjų, kurie mano, jog geriausia šalis gyventi - gimtinė, bet buvo ir teigiančiųjų, kad protingesni ir turtingesni žmonės gyvena kitur. Įdomesnis šių pažiūrų aiškinimas ir jo ryšys su tiriamųjų gyvenimu. O gyvenimas įvertintas labai paprastai - tiriamieji padalyti į dvi grupes - tuos, kurie teigia esą laimingi, ir tuos, kurie mano, kad laimės jiems pritrūko.

Laimingieji buvo labiau patenkinti ir savo valstybe. Jie rečiau manė, kad kitos šalys yra sektinas pavyzdys. Užtat nusivylusieji savimi gana dažnai buvo nusivylę ir valstybe, kurioje gyvena.

Pirmieji dažniau lygino savo kraštą su tais, kurių gyventojai vargsta (pavyzdžiui, badauja arba kenčia nuo pilietinių neramumų), o antrieji - su turtingesniais ar bent malonesnio klimato kraštais. Pirmieji nemanė, kad jų šalis turi konkurentų, antrieji pažymėdavo, kad kažkuris kraštas juos "aplenkė", "laimėjo konkurencinę kovą", "geriau prisistatė".

Pirmieji jei ir lygino, tai tapačias ypatybes, o antrieji - vienus pranašumus ar trūkumus su kito pobūdžio laimėjimais. Samprotavo maždaug taip: "Mes turime gražią gamtą, tačiau jie - daugiau pinigų." Tokių samprotavimų psichologinė problema yra jungtukas "bet" ir naivi nuostata, kad sėkmė nėra tikra, jei nors kuo nusileidžiama kitiems.

Bene ryškiausias skirtumas tarp abiejų grupių atstovų - pirmieji buvo labiau informuoti ir lygino realijas, o antrieji lygino realų gyvenimą su svajonėmis.

Išmoksti lyginti - uždirbi daugiau

Visi žmonės turi iliuzijų, daro klaidų. Laimės ekonomikos centrinė idėja - laimingesni žmonės sugeba daugiau uždirbti. Todėl jos šalininkai bando susieti įvairias žmonių psichologines ypatybes su laime ir sėkme.

Gretinant aptartų grupių atstovų nuostatas su jų pajamomis paaiškėjo, kaip ir buvo galima tikėtis, kad pozityviau vertinantieji kraštą, kuriame gyvena, daugiau ir uždirba. Žinantieji, kuriame krašte jų lauktų sėkmė, jei ten emigruotų, paprastai taip pat pagerina savo padėtį.

Ką daryti kitiems žmonėms? Aptarto tyrimo organizatorių nuomone, juos galima pamokyti kai kurių mąstymo taisyklių, galima pamokyti... lyginti. Tai yra pamokyti minčių nuoseklumo ir gebėjimo lyginti tuos pačius dalykus, gebėjimo kritiškai įvertinti turimą informaciją (dažnai žinome toli gražu ne viską apie tai, su kuo lyginame save, savo aplinką arba valstybę).

Kas nutinka, kai žmogus viso to pramoksta? Jo pajamos išauga bent 5 procentais. Nedaug, bet vis vien malonu.

Taigi dar kartą pasitvirtino - žmonės gali mąstyti, svajoti ir fantazuoti, kaip jiems patinka. Tačiau jie neturėtų pamiršti vienos reikšmingiausių modernios psichologijos įžvalgų - pakeitęs savo mąstymą ir vaizdinius, gali pakeisti savo gyvenimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"