TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kančios dėl valgymo – tik ledkalnio viršūnė

2015 02 07 6:00

"Galiu drąsiai teigti, kad valgymo sutrikimų pasitaiko bent kas antrai moteriai. Taip pat ir vyrams, tik jiems – rečiau", – teigė Vilniaus priklausomybių ligų centro psichiatrė Vilma Andrejauskienė. Ji pabrėžė, jog valgymo sutrikimų priežastis paprastai būna vidinis konfliktas, noras spręsti egzistencinius klausimus.

Žinoma, valgymo sutrikimai nebūtinai reiškia tokius sunkius atvejus kaip anoreksija ar bulimija, bet tai visada susiję su tam tikros gyvenimo filosofijos kūrimu. Ji sukasi apie tai, kaip keisti savo kūną keičiant mitybą, kaip prisiderinti prie įvairių mados tendencijų, pagal maistą priskirti save elitiniams žmonėms ir pan. Natūralu, jog nesant pasitenkinimo savimi, savo būsena, santykiais su kitais mėginama ką nors keisti. Bene lengviausia tai padaryti pasitelkiant mitybą.

Maistą rūšiuoja net vaikai

Beje, pastebima, kad valgymo sutrikimai jaunėja. Anksčiau teigta, jog tai itin būdinga 13-18 metų paauglėms (dažniausiai – 15-18 metų), o dabar jau net 10-11 metų mergaičiukės ima rūpintis savo figūromis, pradeda valgymo ir nevalgymo epopėjas. Dar vos pradėjusios bręsti, jau ima savaip interpretuoti kūną: esą vienoje vietoje kažko per daug, o kitoje – per mažai. Trukdydamos natūraliems gamtos procesams, jos pradeda nevalgyti, arba, kaip sakoma, "rankioja razinas iš bandelių".

"Be reikalo tėvai, mokytojai ir gydytojai mano, jog 10-11 metų vaikai nesidomi mityba. Domisi, ir dar kaip. Maisto atsirinkinėjimas yra užkrečiamas dalykas, tai jau tapo paauglių kultūros dalimi. Kita vertus, mitybos keitimas yra susijęs ir su tarpusavio santykiais. Paaugliai pasinaudoja mityba, kad kaip nors spręstų savo problemas. Ir dar – jie neturi kantrybės, nori visko labai greitai, tad jiems nepakanka net dietų. Kam kankintis kelis mėnesius ir numesti vos porą kilogramų, jei galima tai padaryti per keletą dienų. Lieknėjimui pasitelkiamos net narkotinės medžiagos. Apie padarinius šiuo atveju negalvojama", – pasakojo psichiatrė.

Slėpimo menas

Turintieji valgymo sutrikimų puikiai sugeba juos slėpti. Štai vaikas sėdi namie, susisupęs į daugybę chalatų, tad artimieji tik po kiek laiko pastebi, kas iš jo belikę. Kita vertus, tėvai kartais tiesiog nesidomi vaiku, tad sutrikimai lieka nepastebėti ir dėl šios priežasties.

V. Andrejauskienė neretai susiduria su pacientais, kurie valgymo sutrikimus "pridengia" alkoholiu. Prireikus užmušti vidinį demoną, alkoholis tam labai tinka. Apsvaigęs žmogus užsimiršta, atrodo sau kitoks, nei būdamas blaivus.

"Turintieji valgymo sutrikimų pasižymi išskirtiniu gudrumu. Klausant tų merginų ar moterų pasakojimų, pasijunti tarsi "Sinbado kelionėse". Stebiuosi neatsistebiu jų kuriamomis savo elgesio priedangomis. Taip pat ir tuo, kaip jos ilgus metus sugebėjo persivalgyti, svaigintis ir nuveikti didžiulius, jų manymu, darbus. Labiausiai sutrikę ir išsiderinę yra žmonės, turintys valgymo sutrikimų. Po jų eina azartiniai lošėjai, narkotinių medžiagų vartotojai ir paskiausiai – alkoholikai", – teigė V. Andrejauskienė.

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Protesto forma

Psichiatrė pažymėjo, kad mitybos sutrikimai visada susiję su nuolatiniu vidiniu konfliktu, noru spręsti egzistencinius klausimus. Kai žmogus būna nepatenkintas savimi, savo būsena, santykiais su kitais, jis mėgina ką nors keisti. Bene lengviausia tai padaryti mityba. Juk kaip keičiasi elgsena, nelabai pastebėsi, nebent kas nors pasakys. Todėl susitelkiama į tai, ką greičiausiai galima pamatyti – į kūno pokyčius.

Štai viena V. Andrejauskienės papasakotų istorijų.

"Vaikinas, kurio šeimoje buvo tam tikrų nesklandumų, pamanė, jog jam reikia kaip nors reaguoti, ką nors daryti. Taigi, nesąmoningai griebėsi to, kas arčiausiai po ranka. Maistas, kurį valgė jo šeima, vaikinui atrodė netinkamas. Kažkas dar pamėtėjo mintį apie vegetarizmą – esą sveiki, stiprūs ir protingi žmonės gali susilaikyti nuo tam tikro maisto. Jaunuolis tai priėmė kaip stiprumo iššūkį ir iš tiesų atsisakė tam tikrų produktų. Čia buvo ir moralinis momentas: savo mityba vaikinas demonstravo, kad nepalaiko tų, kurie pjauna gyvūnus arba juos medžioja, tokie jo gyvensenos pokyčiai turėjo prisidėti prie pasaulio gerinimo. Tuo pat metu jaunuolis pradėjo vartoti kanapes, manydamas, kad čia nieko tokio. Vis dėlto jam užteko proto pastebėti, jog jo elgesys, pavartojus kanapių, tampa trikdantis. Taigi, kilo klausimas: jei nori prisidėti prie pasaulio gerinimo netoleruodamas smurto prieš gyvūnus, tai kam tada smurtauti prieš save, vartojant kanapes? Laimei, ši istorija baigėsi sėkmingai. Tai lėmė ir teisingas tėvų požiūris bei veiksmai. Pastebėję pakitusią savo vaiko elgseną, jie nustojo kivirčytis, patys pradėjo sveikti", – pasakojo V. Andrejauskienė.

Anot psichiatrės, valgymo sutrikimai visada yra tam tikras protestas prieš tam tikras gyvenimo peripetijas. "Duok Dieve, kad žmogus suvoktų, jog tai yra protestas prieš savo paties neįgalumą, nesugebėjimą pakeisti santykių šeimoje, juos pagerinti, paprotinti tėvus", – vardijo psichiatrė.

Ką byloja keistumai

Kaip jau minėta, didelis noras keisti valgymo įpročius, laikytis dietos arba kokios nors mitybos sistemos, nebūtinai reiškia patologiją. Gyvenime ką nors keičiame, kai jaučiamės nepatenkinti. Sakoma, jog geriau ką nors keisti, nei gyventi diskomforte ir vaidinti, kad viskas gerai. Bet privalu atsižvelgti į kūno signalus. Juk nieko čia gero, jei pakeitęs mitybą žmogus nuolat alpsta ir dar sako, jog sveikai gyvena.

V. Andrejauskienė pridūrė, kad kiekvienas save gerbiantis žmogus, norėdamas atsisakyti vieno ar kito produkto, pirmiausia gerai išsiklausinėja apie tai, pasiskaito, pasidomi, įvertina savo organizmo būseną ir tik tada griebiasi veiksmų.

"Blogai ne tai, jog imamasi laikytis kitokios mitybos. Blogai, kai atsiranda keistumų, išeinančių už normos ribų. Štai vienas žmogus iš pradžių gėrė po litrą, paskui – po 3 litrus morkų sulčių. Gerai, kad gydytojai pastebėjo pasikeitusią kūno spalvą ir paklausė, ką jis čia daro. Žmogaus teigimu, tai esą labai sveika, nes kažkas sakė, jog morkų sultys naudingos akims, odai ir pan. Taip, sveika, bet ne trys litrai. Tam žmogui galiausiai buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Taigi, dalis psichikos negalią turinčių žmonių šį savo sutrikimą pridengia mityba ar alkoholio vartojimu", – sakė psichiatrė.

Jei norime būti sau draugai

Pabaigoje – dar keletas gydytojos pastebėjimų. Juk dabar, kaip pažymėjo V. Andrejauskienė, kas antra moteris yra tikra kankinė. Štai viena valgo tik grikius, kita – tik lapus, trečia išvis nevalgo. Žodžiu, vienaip ar kitaip save dusina, netinkamai užprogramuoja.

"Tokiu atveju primenu "noriu, galiu, reikia" taisyklę. Labai dažna klaida, jog pamirštame paskutinius du žodžius, vien svarstome "noriu-nenoriu". O reikėtų atsakyti į visus tris klausimus. Ar noriu torto? "Taip, noriu." Ar galiu? "Taip, galiu." Bet ar man to reikia? Labai dažnai sveika nuovoka pakužda, kad iš tiesų nereikia. Atsakius į visus tris klausimus nebelieka vidinio užspaudimo. Sveikumo pagrindas - žinojimas, kada ko reikia", – teigė psichiatrė.

Ir dar vienas pavyzdys. Visi esame girdėję, kaip moterys sako: man negalima valgyti to ar ano.

"Bet kas neleidžia, kas pasakė, kad tau negalima? Taip teigdami patys sau sukeliame diskomfortą. Mintys apie negalėjimą sukuria neigiamą vidinį santykį su savimi, veda depresijos link. Verčiau užduoti klausimą: ar šiandien noriu būti sau priešas, ar draugas? Jei noriu būti draugas – leidžiu sau valgyti. Bet tiek, kiek reikia. Pasilikę žodį "galiu", išvengsime depresijos", – teigė V. Andrejauskienė.

***

Apie bulimikus ir anoreksikus. V. Andrejauskienės pastebėjimai

*"Ko labiausiai bijo anoreksikas? Didžiausia jo baimė – prarasti savo kūno svorio reguliavimo kontrolę. Tokio žmogaus didžiausias poreikis – kontroliuoti. Jei būtų kontroliavimo kursai, manau, geriausiai to pamokytų anoreksikas. O ko labiausiai bijo bulimikas? Tapti anoreksiku, nes šis nevalgo."

*"Kalbant apie pasitenkinimą savimi, to seniai nejaučia nei anoreksikas, nei bulimikas. Šis nepasitenkinimas įsišaknija tiek, jog užima visas gyvenimo nišas. Norint būti nepatenkintam, neleisti sau matyti jokio gyvenimo džiaugsmo, reikia preteksto. Tam pagelbėja maistas. Neduodant jo sau, galima sukelti alkanumą, o kai valgoma per daug - kančią. Šiam mechanizmui įsisukus, sustoti sunku."

*"Bulimikas – tai žmogus, kuris leidžia save menkinti, pats išprovokuoja, kad su juo negražiai elgtųsi, nes labai smarkiai savęs neapkenčia. Kiekvienas pasirenka savą naikinimosi būdą."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"