TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kančių malšinti - pas skausmo gydytoją

2009 09 08 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Prieš 15 metų pradėjusi veikti pirmoji Lietuvoje skausmo klinika daugiausia sulaukdavo pacientų dėl onkologinių ligų sukelto skausmo, o pastaruosius 5-7 metus daugelį žmonių į kliniką atveda nugaros skausmai, tapę šių dienų rykšte.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (VUL SK) šviesaus atminimo gydytojos anesteziologės-reanimatologės Janės Baublienės iniciatyva 1994 metais buvo įkurta pirmoji šalyje skausmo klinika. Šiandien specializuotas skausmo gydymo paslaugas teikia jau aštuonios įvairiose Lietuvos gydymo įstaigose įsikūrusios klinikos, tačiau šios srities medikai pripažįsta, kad vis dar tenka susidurti su pacientais ir net gydytojais, negirdėjusiais apie esamas galimybes įveikti skausmą.

Daugiau jaunų pacientų.

Pasak VUL SK Skausmo gydymo dienos stacionaro gydytojo Alfredo Vaitkaus, Lietuvos skausmo medicina, palyginti su pasaulio patirtimi, atsirado gerokai vėliau, todėl kol kas stengiamasi pavyti kitus. Vis dėlto per tuos penkiolika metų pasiekta didelė pažanga. Iš naujovių A.Vaitkus išskyrė procedūras, taikomas nugaros skausmams gydyti: į nugaros smegenų kanalo epidūrinį tarpą suleidžiama kontrastinės medžiagos, kurią galima matyti rentgeno spinduliais, vaistai suleidžiami specialiais valdomais kateteriais. Šios procedūros yra nepakeičiamos pacientams po stuburo operacijų. Skausmo klinikoje gydomi ir ligoniai, kamuojami onkologinių ligų, besiskundžiantys skausmais dėl stuburo ir sąnarių patologijos, sergantieji lėtinėmis ligomis, patyrusieji traumas. Pasitaiko pacientų, kuriems pakenkė savigyda dideliais vaistų nuo skausmo kiekiais.

A.Vaitkus pastebėjo, kad pastaruoju metu vis dažniau atvyksta jaunų žmonių, kamuojamų nugaros skausmų, kurių nepavyksta įveikti jokiais įprastais būdais. "Šias problemas lemia fizinio aktyvumo, judėjimo trūkumas. Tačiau labai dažnai tikimasi jas išspręsti tik su gydytojų pagalba ar medikamentais, nenorint keisti įpročių, reguliariai mankštintis, stiprinti save ir taip išvengti kankinamo skausmo", - sakė gydytojas.

Siekis - skausmo kontrolė

Lietuvoje skausmo klinikų paslaugos yra nemokamos, prieinamos kiekvienam, tad pas specialistą gali patekti bet kuris pacientas, turintis gydytojo siuntimą. Vis dėlto kada reikėtų kreiptis į skausmo gydymo specialistą? Anot A.Vaitkaus, griežtų nurodymų nėra. "Būna įvairių ligų bei sveikatos būklės, kurias lydi stiprūs skausmai, o vaistai, kuriuos gali skirti kiekvienas gydytojas, neduoda efekto, pacientas nuolat kankinasi. Tada ir reikėtų tartis su skausmo gydymo specialistais", - sakė anesteziologas-reanimatologas.

Tačiau ir skausmo gydymo specialistai nėra visagaliai. Lėtinis skausmas laikomas nepagydomu, nes dažniausiai yra nepagydoma jį sukelianti sveikatos būklė arba ligos. "Lėtinis skausmas nebepataisomai keičia nervų sistemą. Todėl kalbame ne apie išgydymą, kai visiškai nebūna skausmo, bet apie efektyvią skausmo kontrolę, leidžiančią pagerinti gyvenimo kokybę, kad žmogus nepatirtų didelių kančių", - pasakojo A.Vaitkus.

Ne visada įmanoma pakankamai padėti ir dėl kitų priežasčių. Viena jų - neigiamos pacientų nuostatos dėl vaistų. Su jomis, anot A.Vaitkaus, tenka susidurti gan dažnai. "Populiari nuomonė, kad bet kuris vaistas yra nuodas, galintis pakenkti sveikatai. Ir ypač, kai kalbama apie opioidinius analgetikus, skiriamus stipriam lėtiniam skausmui gydyti. Kai kurie žmonės mano, kad tai yra vaistai, vartotini tik blogiausiu atveju, todėl esą geriau išvis apsieiti be jų. Dalis pacientų turi išankstinę neigiamą nuostatą ir dėl skausmo gydymo invazinėmis procedūromis, kurios, jų nuomone, pavojingos", - teigė pašnekovas.

Mažinamas nervų jautrumas

Invazinės procedūros visuomenėje bei tarp gydytojų vadinamos blokada. Tai nėra tikslus pavadinimas, nes skausmas dažniausiai nėra blokuojamas, bet mažinamas nervų jautrumas, jų uždegimas arba nervai apmarinami tam tikram ilgesniam laikui. Minėtos procedūros išties nėra paprastos, - jos prityrusių specialistų atliekamos dienos stacionare.

LŽ pašnekovas A.Vaitkus turi tarptautinę invazinio skausmo gydymo kvalifikaciją, kuria gali didžiuotis mažiau nei 600 skausmo gydymo specialistų visame pasaulyje. Medikas pasakoja apie invazinių procedūrų ypatumus: nors jos ir atliekamos ligoninėje, tačiau dažniausiai žmogus jau tą pačią dieną išleidžiamas namo, jo bendra būklė nesikeičia, kasdienis gyvenimas nenukenčia. Sprendžiant, ar verta atlikti minėtą procedūrą, atsižvelgiama į tai, ar konkrečiam pacientui ji bus labiau efektyvi ar labiau rizikinga. A.Vaitkaus teigimu, komplikacijų pasitaiko retai. Apskritai dabartinė medicina siekia, kad invazijos į žmogaus organizmą būtų kuo mažesnės, kuo menkiau veiktų organizmą, kuo tiksliau veiktų ligą.

"Kadangi išlieka tam tikra rizika, prieš taikant šį gydymą, išbandomi visi įprasti gydymo būdai: fizioterapinės procedūros, vaistai, parenkant optimalų jų derinį. Jei visa tai akivaizdžiai nepagerina gyvenimo kokybės, sprendžiama, ar verta išbandyti invazines priemones", - pasakojo anesteziologas-reanimatologas.

Ilgalaikis pagerėjimas

Invazinės procedūros suteikia ilgesnį pagerėjimą. Jo trukmė priklauso nuo individualių ypatybių. Tačiau dėl skausmą sukeliančių priežasčių, kurių pašalinti neįmanoma, pavyzdžiui, dėl amžiaus nulemtų stuburo pakitimų, sąnarių nusidėvėjimo, skausmai gali vėl paūmėti, tapti dažnesni. Tuomet procedūrą gali tekti kartoti. "Tačiau įprastai invazinėmis procedūromis skausmas sumažinamas iki pakenčiamo lygio, o mažesnį skausmą daug efektyviau veikia medikamentai. Todėl pacientui rekomenduojamas gydymas vaistais, paaiškinama, kaip pačiam kontroliuoti ligą", - sakė A.Vaitkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"