TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kardiologai įspėja: miokarditas gali baigtis tragiškai

2013 07 26 6:00
G.Radauskaitė pasakojo, kad širdies raumens pažeidimą gali sukelti ir šilumos smūgis.  Medicinos diagnostikos centro archyvo nuotrauka

Miokarditas – virusinė infekcija, sukelianti širdies raumens uždegimą ir ją pažeidžianti. Tai, ko gero, viena labiausiai nenuspėjamų širdies ligų. Šių metų pavasarį visame pasaulyje nuskambėjo tragiška 23 metų britės Catherine Hall istorija: jos imuninė sistema, kovodama su virusu, suveikė pernelyg efektyviai ir sunaikino ne tik virusą, bet ir visiškai sveiką merginos širdį.

Nors miokarditas yra viena dažniausių staigios suaugusiųjų mirties priežasčių, jis gali būti diagnozuotas bet kokiame amžiuje – serga net kūdikiai ir vaikai. Dėl dar nevisiškai susiformavusios imuninės sistemos vaikams ši liga net pražūtingesnė negu suaugusiesiems (vaikams dažniau pasitaiko ūminės ligos formos). Moterims miokarditas diagnozuojamas pusantro karto dažniau nei vyrams. Dažniau šia liga suserga prastai besimaitinantys, didelius fizinius krūvius patiriantys asmenys, taip pat nėščios arba neseniai pagimdžiusios moterys.

Apie miokarditą ir būdus apsisaugoti nuo šios ligos pasakojo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė Greta Radauskaitė.

Kodėl žmonės suserga miokarditu

Šios ligos priežastys įvairios. Miokarditas būna infekcinis ir neinfekcinis. Infekcinį sukelia bakterijos, virusai, pirmuonys. Dažniausi ligos sukėlėjai yra gripo, herpeso virusai, ŽIV, adenovirusai, borelijos (sukelia Laimo ligą), mikoplazmos ir kt. Miokarditu dažniau suserga tie asmenys, kurie serga sisteminėmis ligomis – sarkoidoze, reumatoidiniu artritu, sistemine raudonąja vilklige, tirotoksikoze, kitomis autoimuninėmis ligomis, kai organizme susidaro antikūnų prieš savus organus. Dar viena ligos sukėlėjų grupė – įvairios toksinės medžiagos: švinas, smalkės, kai kurie antibiotikai, chemoterapiniai preparatai, kokainas, amfetaminas, kai kurių gyvačių, vabzdžių nuodai. Širdies raumens pažeidimą taip pat gali sukelti šilumos smūgis, hipotermija arba radiacija.

Kokie miokardito simptomai

Miokarditas gali būti švelnios formos ir besimptomis, tad žmogus kartais net nežino, kad juo serga – tai nustatoma tik atlikus tyrimus (tarp visų miokardito atvejų kliniškai nepasireiškusi liga praeina iki trečdaliui susirgusiųjų). Vis dėlto dažniausiai liga pasireiškia nespecifiniais simptomais: bendru silpnumu, nuovargiu, pakilusia temperatūra, sąnarių skausmais bei širdies nepakankamumą rodančiais požymiais – širdies ritmo sutrikimais, dusuliu, blauzdų tinimu, kritusiu kraujospūdžiu, skausmu krūtinėje. Žaibinio miokardito pirmoji išraiška gali būti kardiogeninis šokas ar net staigi mirtis. Negydant miokardito, gali plėstis širdies ertmės ir vystytis lėtinis širdies nepakankamumas. Tokiems pacientams laikui bėgant gali prireikti širdies transplantacijos.

Miokarditą reikėtų įtarti atsiradus minėtų simptomų, jeigu prieš 1–2 savaites sirgote virusine ar bakterine infekcija, jei jums nustatyta autoimuninė liga, neseniai buvo įsisiurbusi erkė, dirbate su cheminėmis medžiagomis, vartojote širdį pažeidžiančių medikamentų.

Diagnozuoti miokarditą labai sunku net ir patyrusiems gydytojams. Įtariant šią ligą, galima atlikti elektrokardiogramą, širdies echoskopiją, krūtinės ląstos rentgenogramą (ji gali rodyti širdies išsiplėtimą), kraujo tyrimą (ieškoma uždegimo požymių, širdies raumens pažeidimo rodiklių). Taip pat kartais tenka atlikti širdies biopsiją – įdūrus specialia adata, tirti paimamas širdies raumens gabalėlis.

Kas apsaugo ar bent jau sumažina ligos riziką

Pirminė profilaktika - tai laiku pradėtas infekcijų gydymas. Todėl susirgus visuomet reikėtų kreiptis į medikus, kad prireikus būtų skirtas tinkamas gydymas antibakteriniais ar antivirusiniais vaistais, be to, nederėtų eiti į darbą ir stengtis kuo daugiau ilsėtis. Taip pat reikėtų vengti kontakto su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, nevartoti narkotinių medžiagų ir nepersikaitinti saulėje. Asmenims, kuriems jau nustatyta autoimuninė liga, ir tiems, kurie gydomi širdį pažeidžiančiais medikamentais, kartą per metus (esant reikalui ir dažniau) turėtų būti atliekama elektrokardiograma bei širdies echoskopija. Vasarą didėja pavojus gamtos mylėtojams, nes ypač suaktyvėja įvairūs vabzdžiai, erkės. Einant į mišką derėtų vilkėti šviesių spalvų drabužius ilgomis rankovėmis, avėti tinkamą avalynę, naudoti vabzdžius atbaidančius repelentus.

Esant miokardito ūminei stadijai, griežtai draudžiama sportuoti – įrodyta, kad fizinis aktyvumas didina širdies pažeidžiamumą ir staigios mirties tikimybę. Aktyvi fizinė veikla nerekomenduojama bent jau pirmuosius du ligos mėnesius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"