TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kardiologai: nežinančiajam krypties joks vėjas nebus palankus

2016 05 21 6:00
Žymiausi Europos ir pasaulio kardiologijos mokslo atstovai pasidalijo naujausiais mokslinių tyrimų duomenimis ir praktine patirtimi. Santariškių klinikų archyvo nuotraukos

Vilniaus universitete vyko penktoji tarptautinė medicinos mokslinė konferencija, kurią organizavo Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacija, Lietuvos širdies asociacija ir Lietuvos kardiologų draugija.

Renginyje dalyvavę žymiausi Europos ir pasaulio kardiologijos mokslo atstovai pasidalijo naujausiais mokslinių tyrimų duomenimis ir praktine patirtimi. Buvo skaitomi pranešimai apie ūmius koronarinius sindromus, hipotermiją, kardiogeninį šoką, pagalbinę kraujotaką, ūmų širdies nepakankamumą, antitrombotinę terapiją, kardioonkologiją, TAVI (pagalbinių širdies vožtuvų implantavimo per kateterį sistemą), miokarditą, širdies pažaidos biožymenis, aortos ligas, echokardioskopiją skubiojoje medicinoje, dirbtinę plaučių ventiliaciją sustojus širdžiai ir kt., taip pat aptarta naujausių klinikinių tyrimų apžvalga.

V tarptautinės intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos mokslinės konferencijos pabaigtuvių tortas.

Kolegų ir bendraminčių susitikimas

Pasak renginio iniciatoriaus Santariškių klinikų kardiologo prof. Prano Šerpyčio, šios konferencijos išskirtinumas yra tai, kad į Lietuvą atvyko žmonės, diktuojantys kardiologijos madas Europoje ir pasaulyje: klinikų, mokslo tyrimų centrų vadovai, mokslininkai, tyrėjai. „Klausytis jų pranešimų, semtis išminties – privilegija Lietuvos gydytojams kardiologams, ypač jauniems“, – tvirtina profesorius. P. Šerpyčio iniciatyva jau penktą kartą į Vilnių susirinko kardiologijos šviesuliai: miokardo infarkto apibrėžimo ir klasifikacijos kūrėjai JAV medicinos mokslo žurnalo vyriausiasis redaktorius prof. Jozefas Stephenas Alpertas, Kristianas Thygesenas iš Danijos, antitrombinių preparatų, vartojamų po kraujagyslių stentavimo, kūrėjas ir vienas šios srities pasaulio lyderių prof. Kurtas Huberis iš Austrijos, buvęs Europos kardiologų draugijos prezidentas, žurnalo „Acute Cardiovascular Car“ vyriausiasis redaktorius prof. Christianas Vrintsas iš Belgijos, Prancūzijos skubiosios medicinos, prehospitalinės pagalbos ištikus miokardo infarktui sistemos kūrėjas prof. Patrikas Goldsteinas, Europos skubiosios medicinos draugijos viceprezidentas, Prancūzijos skubiosios medicinos ir kritinių būklių centro vadovas Abdo Khoury, Vokietijos Leipcigo miesto širdies ligų centro vadovas prof. Gerhardas Schuleris su keliais kolegomis, Liubeko kardiologijos klinikos vadovas prof. Holgeris Thiele'as su jaunais, tačiau jau pasaulyje žinomais savo mokiniais – prof. Steffenu Deschu, dr. Georgu Fuernau, Suzanna de Waha, taip pat medikai iš Izraelio – Europos kardiologų draugijos Intensyviosios kardiologijos grupės įkūrėjas prof. Yonatanas Hasinas ir jo sūnus, jau garsus kardiologas Talis, Italijos, Lenkijos, Danijos, Belgijos, Švedijos, Latvijos, Rusijos, Ukrainos bei daugelis kitų iš tarptautinių mokslo forumų pažįstamų specialistų, jau nebe pirmą kartą atvykstančių į Lietuvą ir tapusių ne tik kolegomis, bet ir gerais draugais. Prof. P. Šerpytis džiaugiasi ir savo bendradarbiais iš Santariškių klinikų, padėjusiais rengti konferenciją.

Prof. Raimis Matulionis: „Didelis Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų – tai ir sveikatos apsaugos sistemos struktūros problema.“

„Esu dėkingas gydytojai radiologei prof. Nomedai Valevičienei už tai, kad jos kolegos iš Londono klinikų – profesoriai Jamesas Moonas ir Anna Herrey – per konferenciją pristatė naujausias kardiovaskulinės patologijos diagnostikos technologijas. Buvo labai geri pranešimai, prasminga diskusija, išgirdome daug naujo. Mūsų radiologai – labai aukštos kvalifikacijos, tik jiems trūksta kai kurios įrangos. Manau, laikui bėgant ją turėsime, o šiuo metu yra ko siekti, – neslepia optimizmo prof. P. Šerpytis ir priduria: – Apie kiekvieną šio reikšmingo mokslinio forumo dalyvį norėtųsi pasakyti daug šiltų žodžių, nes daugelis, nors ir labai užsiėmę, jau ne pirmą kartą atvyksta į Lietuvą. Visada didžiuojuosi, kad esu kardiologas ir galiu tęsti savo garbingų Mokytojų – prof. Algimanto Marcinkevičiaus, prof. Vytauto Sirvydžio, prof. Aleksandro Laucevičiaus bei daugelio kitų – darbus. Džiaugiuosi, kad kardiologija Lietuvoje plėtojama, kad pavyko sukurti intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos įstaigų tinklą. Esu įsitikinęs, jog tie darbai nesustos, nes turime puikaus jaunimo, aktyviai siekiančio naujų kardiologijos aukštumų.“

Kardiologų konferencijos dalyvių nuotrauka prisiminimui.

Lietuvos nepamiršta ir už vandenyno

Dažnai padejuojame, kad daug tautiečių išvyksta į užsienį, tačiau kartais pamirštame, kokių profesijos laimėjimų jie ten pasiekia. Jau ketvirtą kartą Lietuvos kardiologų rengiamame tarptautiniame forume lankėsi ir lietuvis profesorius iš JAV Raimis Matulionis. Jis – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto absolventas, baigęs studijas penkerius metus dirbęs Santariškių klinikose. JAV padarė sėkmingą karjerą, bet niekada neprarado ryšių ir su gimtine. Prof. R. Matulionis konferencijos dalyviams pristatė modernią elektroninę intensyviosios kardiologijos sistemą (eICU), leidžiančią iš vieno didelio kardiologijos centro kontroliuoti daugelio ligonių, esančių toli nuo jo, gydymą. „Profesorius, nors ir labai užsiėmęs, atvyksta ir pasistengia, kad tokių technologijų atsirastų ir mūsų krašte. Jos leidžia kur kas greičiau ir efektyviau suteikti kokybiškesnę bei efektyvesnę pagalbą infarkto arba insulto ištiktiems žmonėms netoli nuo jų gyvenamosios vietos esančiose sveikatos priežiūros įstaigose ir taip sumažinti gydymo išlaidas, – sako prof. P. Šerpytis. – Nors Lietuvoje yra sukurtas penkių centrų, kuriuose teikiama skubi pagalba kardiologiniams ligoniams, tinklas, kartais pasigendu jam tinkamo dėmesio, palaikymo. Tai viena priežasčių, kodėl, turėdami aukštos kvalifikacijos specialistų, nemažai šiuolaikinių technologijų, vis dar skaičiuojame daugiausia mirčių nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų Europoje. Situacija pasikeis tuomet, kai bet kurioje Lietuvos ligoninėje pacientas gaus kokybiškas paslaugas, ligoniai bus laiku transportuojami į intervencinės kardiologijos centrus. Vilniaus miesto ligoninėje atsiras papildomas modernus intervencinės kardiologijos centras, kiti regionai taip pat galėtų plėtoti intervencinės kardiologijos paslaugas arba sureguliuoti pacientų, kuriems pasireiškė ūmi patologija, transportavimo sistemą. Privalome pagerinti intervencinės kardiologijos paslaugų prieinamumą ir adekvatų apmokėjimą už jas. Chirurginio profilio lovų Vilniaus mieste yra perteklius, o kardiologinių ir terapinių smarkiai trūksta.“

Prof. Pranas Šerpytis (kairėje): „Konferencija – tai neįkainojama galimybė beveik 200 gydytojų iš pirmų lūpų sužinoti naujausią kardiologijos mokslo informaciją.“

JAV jau nuo 2002 metų veikia telemedicinos principais pagrįsta sistema, todėl aukščiausios kvalifikacijos specialistų konsultacijas realiu laiku gali gauti provincijų ligoninių medikai, prižiūrintys sunkius ligonius. Jie atlieka reikalingas procedūras, manipuliacijas, ir tik tuomet, jei paciento būklė negerėja, veža šį į centrą. Prof. R. Matulionis pabrėžia, kad ištikus miokardo infarktui efektyviausia pagalba yra ta, kuri suteikiama žmogui per pirmą valandą. Tai – auksinės minutės, leidžiančios išgelbėti gyvybę. Tačiau tokia pagalba galima didžiuosiuose centruose, o provincijos gydymo įstaigose stinga ir kvalifikuotų specialistų, ir įrangos. Bet tai ne vien Lietuvos problema. Amerikoje ši sistema taip pat buvo sukurta iš panašaus poreikio – periferijos ligoninėse išlaikyti kvalifikuotus gydytojus. Svarbiausia sąlyga – kad jie bet kurią minutę galėtų pasikonsultuoti su aukščiausios kvalifikacijos specialistais. Tai suteikia daug pranašumų: ligonio nereikia toli vežioti, vadinasi, neprarandamas svarbus laikas, arti namai, šeima, išlaikomos provincijos gydymo įstaigų personalo darbo vietos, nenukenčia jų profesinė kvalifikacija. Tokiai sistemai įgyvendinti Lietuvoje reikėtų sukurti naujas struktūras, skirti daug lėšų. Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas ja susidomėjo, tačiau nuo to laiko, kai su prof. P. Šerpyčiu pradėjome kalbėti apie elektroninę intensyviosios terapijos sistemą, pasikeitė jau trečias ministras... Didelis Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų – tai ir sveikatos apsaugos struktūros problema. Jeigu Lietuvoje atsirastų valios pradėti tą sistemą įgyvendinti, toliau būtų galima siekti to, kas tenkintų tiek pacientus, tiek gydytojus, kad ir rajone, ir sostinėje žmonės gautų vienodai kokybišką sveikatos priežiūrą. Prieš 10–15 metų JAV irgi buvo skeptiškai žvelgiama į šią sistemą, o dabar tai įtraukta į miokardo infarkto gydymo rekomendacijas. Kai kalbama apie naujovių diegimą, dažniausiai skaičiuojamos išlaidos. Tačiau ar gali būti kas nors svarbiau už žmogaus gyvybę?! Lietuvoje yra puikių aukščiausios kvalifikacijos kardiologų, nemažai modernių medicinos technologijų, bet vis dar pernelyg daug gyventojų miršta tik dėl to, kad laiku nesulaukia pagalbos. Saitydamas savo pranešimą per konferenciją prof. R. Matulionis pateikė iškalbingą pavyzdį. Vienoje Indijos provincijos ligoninėje, esančioje už 10 valandų kelio nuo Naujojo Delio, Niujorko universitetui padedant buvo įsteigta 7 lovų intensyviosios kardiologijos reanimacijos palata ir įdiegta elektroninė intensyviosios terapijos sistema. Rezultatas: mirtingumas nuo infarkto per metus sumažėjo 70 procentų.

„Iš visos širdies dėkoju gydytojams ir visam medicinos personalui, kad per tiek metų reformų ir tokią ministrų kaitą Lietuvos sveikatos sistema nesugriuvo, – pažymi prof. P. Šerpytis. – Sakoma, nereikia keikti tamsos, bet geriau uždegti bent po mažą žvakelę, kad būtų šviesiau. Manau, ir ši konferencija – viena tų žvakelių. Ji rodo pasauliui, kad ir Lietuvoje nėra taip blogai, kad darome viską, ką galime dėl pacientų sveikatos, kad turime tikslų ir žinome kryptį, kuria turime eiti. Nes nežinančiajam krypties joks vėjas nebus palankus.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"