TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kardiologas: sklinda net žalingos tiesos

2015 01 31 6:00
Širdies ligos vis dažniau atakuoja ir palyginti jaunus žmones. www.huffingtonpost.com nuotrauka

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų kardiologas profesorius Rimvydas Šlapikas pernai buvo paskelbtas 2014-ųjų Lietuvos kardiologu. Viena svarbiausių mediko domėjimosi sričių – širdies ligų profilaktika. Apie tai – šis mūsų pokalbis.

– Turbūt kone visi žino, jog širdies ligas lemia aukštas kraujospūdis. Ar jo kontrolė yra prioritetinė minėtų ligų profilaktikos priemonė? - teiravomės Rimvydo Šlapiko.

– Širdies ligos yra plati sąvoka, apimanti įvairios kilmės ligas. Tačiau didžiausią mirtingumą ir neįgalumą nulemia aterosklerozinės kilmės širdies ligos, kurias sukelia daugelis rizikos veiksnių – padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, cukrinis diabetas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba ir arterinė hipertenzija. Pastarasis veiksnys – vienas svarbiausių. Dėl jo ne tik gali išsivystyti aterosklerozė įvairiose organizmo arterijose (širdies kraujagyslių, kaklo, smegenų, apatinių galūnių, aortos), bet ir sutrikti inkstų veikla. Įvertinus šiuos veiksnius bei tai, kad arterine hipertenzija serga daugiau kaip pusė vyresnių nei 50 metų žmonių, ši liga yra vienas svarbiausių gydymo prioritetų. Lietuvoje hipertenzija serga apie 50–60 proc. 25–65 metų gyventojų. Negydoma ši liga progresuoja ir gali sutrumpinti žmogaus gyvenimą net iki 20 metų. Apskaičiuota, jog negydant arterinės hipertenzijos pusė ja sergančių žmonių mirtų nuo išeminės širdies ligos (infarkto, širdies nepakankamumo), trečdalis – nuo insulto, o apie 10–15 proc. – dėl inkstų funkcijos nepakankamumo. Bėda, kad ši liga jaunėja. Tai lemia dideli darbo krūviai, spartus gyvenimo ritmas, sėdimas darbas ir mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba, žalingi įpročiai ir kt. Deja, ši liga neretai nepasireiškia jokiais simptomais arba jie būna silpni, tad diagnozė lieka nenustatyta arba nustatoma tik jau atsiradus organų pažeidimų.

Koks maistas – vaistas

– Kai kurie žmonės, kalbėdami apie širdies ligų prevenciją, itin susitelkia į mitybą. Štai Lietuvoje neseniai lankęsis kardiologas iš JAV dr. Caldwellas B. Esselstynas teigė, jog širdies ligų galima išvengti vien dėl tam tikros mitybos, o konkrečiai – perėjus prie augalinės mitybos. Ką manote jūs?

– Širdies, kaip ir kitų ligų, gydymą bei profilaktiką reglamentuoja gydymo gairės – dokumentai, kuriuos ruošia išsivysčiusių šalių medikų bendruomenės, atsižvelgdamos į geriausią ir naujausią mokslinę patirtį. Kuriant šiuos dokumentus dalyvauja šimtai nepriklausomų mokslininkų, šios srities Europos ir Amerikos lyderių, gairės atnaujinamos kas 3-5 metus. Dabar esančios gairės akcentuoja subalansuotą maisto racioną, tačiau augalinės dietos jose neišskiriamos. Sveika mityba išties yra kertinis širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos akmuo. Sočiosios riebalų rūgštys turi sudaryti tik iki 10 proc. bendro suvartojamos energijos kiekio, jas reikia stengtis pakeisti polinesočiosiomis riebalų rūgštimis. Suvartojamos druskos kiekis per dieną neturi būti didesnis nei 5 gramai. Reikėtų vartoti kuo daugiau visagrūdžių produktų, vaisių ir daržovių, bent du kartus per savaitę valgyti žuvų patiekalų. Iš jų vieną kartą valgis turi būti paruoštas iš žuvų, turinčių daug riebalų. Reikėtų įprasti valgyti dažniau, t. y. 5-6 kartus per dieną, kalorijų skaičius neturėtų viršyti 1500-2000 per dieną. Tik noriu priminti, jog mažas maisto riebumas dar negarantuoja mažo kalorijų kiekio, nes tokiame maiste gali būti daug svorį didinančių angliavandenių.

Rimvydas Šlapikas: "Kartais nepakankamai įvertiname neigiamų psichosocialinių veiksnių – streso, priešiškumo, pykčio, nerimo, depresijos įtaką širdies ligoms išsivystyti." /Asmeninio albumo nuotrauka

Žinoma, reikia atsižvelgti ir į fizinį aktyvumą. Žmonėms, dirbantiems sunkų fizinį darbą, kalorijų reikia daugiau. Patariama vengti gyvulinės kilmės riebalų – riebios kiaulienos, jautienos, sviesto, iš mėsos vertėtų rinktis vištieną, kalakutieną arba veršieną. Prioritetą reikėtų teikti augalinės kilmės produktams. Davidas Jenkinsas (mokslininkas, pasiūlęs glikemijos indeksą), ištyręs hipercholesterolemija (būklė, kai kraujyje yra per daug cholesterolio) sergančius pacientus, įrodė, jog cholesterolio kiekį galima gerokai sumažinti laikantis specialios hipocholesteroleminės dietos.

Tačiau širdies ligų gydymo ir profilaktikos kartais imasi nekompetentingi entuziastai, neturintys nei tinkamų žinių, nei medicininio pasirengimo, o jų teiginiai ir patarimai neturi jokio mokslinio pagrindo. Kai kurios jų tiesos, deja, tampa "bestseleriais", sklinda internete. Kai kurias "tiesas", susijusias su mityba, dar galima toleruoti, tačiau teiginiai, kad daug cholesterolio turinti dieta yra gerai arba kad vaistai nuo cholesterolio (statinai) yra žalingi, – iš tiesų nusikalstami, klaidinantys žmones. Geriausi patarėjai visais mitybos, cholesterolio kiekio klausimais – jūsų šeimos gydytojas arba specialistas (kardiologas, endokrinologas, dietologas).

– Ir vis dėlto – gal padidėjęs cholesterolis nėra toks jau didelis blogis, neabejotinas širdies ir kraujagyslių ligų kaltininkas? Juk kai kurios mokslinės studijos parodė, kad cholesterolis net saugo nuo širdies ligų?

– Cholesterolis yra būtinas steroidinių hormonų ir vitaminų, pavyzdžiui, vitamino D, sintezei. Be to, jis – svarbus tulžies rūgščių bei ląstelių membranų komponentas. Normali cholesterolio koncentracija kraujyje yra apie 200 mg/dl (5,2 mmol/l). Cholesterolis atsiranda organizme dviem būdais – apie 1 g jo pagamina mūsų kepenys, kitą dalį gauname su maistu, tačiau tik pusė su maistu gauto cholesterolio yra pasisavinama. Taigi, viena per didelio cholesterolio kiekio priežastis gali būti ir genetika, kartais lemianti labai sunkias širdies ligas, dėl kurių miokardo infarktas išsivysto dar vaikystėje. Tačiau cholesterolio koncentraciją, kaip minėta, lemia ir mityba. Neabejotinai įrodyta, jog riebus maistas (sočiųjų riebalų rūgščių turintys produktai) yra svarbi aterosklerozinės kilmės širdies ligų priežastis. Sumažinti cholesterolį galime keisdami mitybą, o prireikus papildomai vartodami vaistus – statinus.

– Ar vadinamoji Viduržemio jūros dieta tebelaikoma mitybos pavyzdžiu, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų?

– Ši dieta – puikus šio regiono geografinės padėties, natūralių mitybos tradicijų ir sveikos mitybos sanklodos pavyzdys. Tai nėra ideali cholesterolį mažinanti dieta, tačiau gana sveika ir daugeliui priimtina ne tik dėl gero sveikų maisto sudedamųjų dalių (alyvuogių aliejaus, daržovių, vaisių, žuvų ir kitų jūrų gėrybių) balanso, taip pat estetikos, pasaulyje paplitusių šios mitybos kultūros tradicijų. Viduržemio jūros dieta padarė svarbų dalyką – atkreipė dėmesį į sveikos mitybos principus. Tačiau ne visiems europiečiams lemta savo šalyje ištraukti iš vandens šviežią doradą ar omarą, pagaliau yra ir savos maisto kultūros tradicijos bei finansinės galimybės. Todėl siūlau šios dietos komponentus (alyvuogių aliejų, žuvis) pridėti prie mums įprasto Vidurio ar Šiaurės Europos raciono, neužmirštant neriebių lietuviškų patiekalų.

2014 metų Europos kardiologų draugijos kongrese buvo pristatyta naujoji danų dieta, kurios pagrindą sudaro Danijoje augantys vaisiai ir daržovės bei gyvulininkystės produktai, taip pat sveiko maisto ruošimo knyga. Mokslininkų duomenys parodė, kad sumažėjo šiame projekte dalyvavusių žmonių svoris, cholesterolio koncentracija jų kraujyje, kraujospūdis. Jie liko patenkinti, jog gali rinktis šviežius savo regiono produktus, neatsisakyti savo šalies mitybos tradicijų.

Dviguba žala

– Pastaruoju metu vis labiau pabrėžiamas emocinio veiksnio – stresų, psichologinio asmenybės tipo - vaidmuo sergamumui širdies ir kraujagyslių ligomis. Kokia čia gali būti prevencija?

– Ilgus amžius mūsų protėviai, o ir dabar kai kurie iš mūsų vakare mintyse padėkoja Dievui už gerai praėjusią dieną. Dėkoti Dievui yra puiku, nes dėkingumas yra teigiama emocija. Tačiau žmonės jau senokai suprato, kad ne viskas yra Dievo valia, kad daug ką savo gyvenime galime pakeisti patys ir už daug ką patys esame atsakingi. Už savo sveikatą, savijautą ir gyvenimo trukmę – taip pat. Gaila, kad kartais nepakankamai įvertiname neigiamų psichosocialinių veiksnių – streso, priešiškumo, pykčio, nerimo, depresijos įtaką širdies ligoms išsivystyti. Tai taip įsišakniję mūsų gyvenime, jog, deja, laikome juos neišvengiamybe, o kartais net ir norma. Neigiamų emocijų žala yra dviguba. Pirma, jos pažadina kitus rizikos veiksnius, nes paveikti pykčio ar streso žmonės griebiasi cigaretės, alkoholio, "raminasi" maistu. Laikinai tai lyg ir apmalšina emocijas, bet anaiptol nėra išeitis iš stresinės situacijos. Kita žalojanti neigiamų emocijų ypatybė – jos paveikia širdies ligų atsiradimo mechanizmus: paskatina pulso dažnėjimą, spaudimo didėjimą ir kita. Neigiamų psichosocialinių rizikos veiksnių problemą turėtų spręsti įvairių specialistų komanda, kurioje būtų sociologai, psichologai, psichiatrai.

– Esate tyrinėjęs moterų ir vyrų sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis skirtumus. Kokie jie? Ar atsižvelgiant į tai reikia ir skirtingos profilaktikos?

– Moterims išeminės širdies ligos simptomai pasireiškia 7-10 metų vėliau negu vyrams. Jų rizika susirgti širdies ligomis dažnai yra nepakankamai įvertinama, laikantis nuomonės, kad moterų hormoninė sistema apsaugo nuo šios ligos. Kita vertus, išeminės širdies ligos simptomai moterims ne visada yra tipiški, tad jos rečiau siunčiamos pas kardiologą. Deja, tarp moterų dažnėja miokardo infarktų. Iš esmės profilaktikos principai ir gydymo tikslai vyrams ir moterims nesiskiria. Gal tik reikėtų atkreipti dėmesį, jog kai kurie vaistai, vartojami kraujospūdžiui bei cholesterolio koncentracijai mažinti, yra draudžiami nėštumo metu. Todėl galinčios pastoti moterys turi naudoti kontraceptines priemones arba vartoti kitus, vaisiui nežalingus vaistus.

– Domitės ir širdies bei Žemės geomagnetinio aktyvumo bei kitų meteorologinių faktorių sąsajomis. Ar šie veiksniai turi įtakos širdies ligų paūmėjimui?

– Žmonės yra nuolat veikiami Žemės geomagnetinio lauko, Saulės siunčiamų "dovanų" – didelio greičio plazmos srautų, sukeliančių Žemės magnetosferos parametrų svyravimus. Ryšys tarp šių fizikinių parametrų ir širdies ligų yra tiriamas jau seniai. Nustatyta, jog Saulės ir Žemės geomagnetinio aktyvumo kitimai lemia miokardo infarktų, širdies ritmo sutrikimų padažnėjimą, kraujospūdžio padidėjimą. Galimi šių reiškinių mechanizmai yra tiriami, bet jų iki šiol iki galo nesuprantame, todėl kol kas negalime kompetentingai patarti, kaip saugotis nuo jų poveikio. Manau, jog vertėtų sekti informaciją apie numatomas geomagnetines audras, pateikiamą tam skirtuose tinklalapiuose, stebėti savo sveikatos pokyčių ir magnetosferos pokyčių sąsajas, ir, atsižvelgiant į tai, planuoti savo darbus, keliones.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"