TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kas apsaugos nuo saulės grybšnių?

2009 06 02 0:00
M.Bylaitė pataria kosmetiką rinktis atsižvelgiant į odos tipą ir jos savybes.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Nuo žalingo saulės poveikio ginančios kosmetikos prireikia ne tik tolimuose kraštuose, ne tik paplūdimyje, bet ir plušant savame darže ar gainiojant kamuolį futbolo aikštėje. Kaip užtikrinti tinkamą odos apsaugą, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovė Matilda Bylaitė.

Ultravioletiniai (UV) A spinduliai perskrodžia ir debesis, ir stiklą. Jie vienodai stiprūs visą dieną, žiemą ir vasarą. Šie spinduliai nesukelia odos paraudimo ar nudegimo, bet žeidžia jos giliąsias struktūras, skatina ankstyvą senėjimą, pigmentaciją, ragėjimą, ilgainiui lemia odos auglių ar net vėžio atsiradimą. Ultravioletiniai B spinduliai ypač stiprūs vidurdienį ir veikia paviršinį odos sluoksnį - epidermį. Dėl jų atsiranda paraudimų, nudegimų, net pūslių.

Nuo saulės grybšnių neapsaugo net drabužiai. Tad pasaulyje populiarėja maudymosi kostiumėliai, kurie pagal spindulių intensyvumą keičia spalvą. O štai amerikiečiai labai vertina drabužius, įmirkytus nuo saulės apsaugančiu faktoriumi (SPF). Yra sukurta net specialių šiuo faktoriumi impregnuotų prausiklių, skalavimo priemonių.

Kremai - ir debesuotą dieną

Žmonėms, norintiems išvengti priešlaikinio senėjimo ir rimtų odos ligų, dermatologai pirmiausia pataria vengti būti saulės atokaitoje. M.Bylaitės teigimu, nuo 11 iki 14-15 valandos po pietų nerekomenduojama lepintis tiesioginiais saulės spinduliais net ir pasitepus kremais. Degintis išvis nepatartina, bet jei labai norima, reikia pridengti kuo daugiau kūno, o atviras vietas ištrinti apsaugine kosmetika.

Ją būtina naudoti ir leidžiant laiką po skėčiu, taip pat debesuotą dieną - UV spinduliai atsispindi ne tik nuo vandens, bet ir nuo smėlio, net žolės. Apsauginių priemonių reikia ir tuo atveju, jei ilgiau kaip valandą būnama saulėtoje aplinkoje. Į tai turėtų atkreipti dėmesį žmonės, kurie darbuojasi lauke, sode, sportuoja teniso ar futbolo aikštėje.

Kokio lygio apsauga?

Į ką atsižvelgti renkantis apsauginę kosmetiką? Vienas kriterijų - odos tipas.

I-II tipo žmonių oda būna šviesi, strazdanota, linkusi nudegti raudonai, o jie patys - šviesiaplaukiai arba šatenai. Tokių Lietuvoje yra dauguma. Šio tipo žmonėms paprastai reikia stipresnės apsaugos nuo saulės poveikio. Labiau saugotis derėtų ir turintiesiems jautrią, alergišką odą, taip pat vaikams.

Apsaugos lygį nurodo SPF. Kuo jis mažesnis, tuo apsauga silpnesnė. Pasak M.Bylaitės, Lietuvoje visiškai pakanka 15-25 SPF saulės kosmetikos. Jei keliaujama į tropikų, pusiaujo šalis, reikėtų vežtis patikimą apsaugą garantuojančius 35-50 ir didesnio SPF kremus. 30-35 SPF kosmetikos patartina įsidėti vykstant į Egiptą, Tunisą, Turkiją, Graikiją ir kitas mūsų krašto gyventojų pamėgtas šalis. "Verčiau didesnė apsauga nei mažesnė", - pabrėžia M.Bylaitė.

Kadangi krūtinės, kaklo, veido, plaštakų zonos yra bene labiausiai pažeidžiamos saulės ir jos skatinamo senėjimo, šias vietas geriausia tepti 50 ir didesnio SPF kremais. Tokio apsaugos lygio priemonės rekomenduojamos ir itin jautrios odos savininkams.

Žmonėms, kurių oda - III tipo, pietų šalių kurortuose užtenka 15-25 SPF kosmetikos. Tik derėtų nepamiršti dažniau ja pasitepti. "Net ir įdegus reikėtų vartoti ne mažiau kaip 15 SPF apsauginius kremus", - pabrėžia M.Bylaitė.

Kas porą valandų - pakartoti

Svarbu nepamiršti, kad specialiomis priemonėmis rekomenduojama išsitepti likus pusvalandžiui iki ėjimo į saulėtą vietą. Išsitrynus jomis paplūdimyje, apsauga suveiks ne iš karto, - reikės laiko, kol oda absorbuos kosmetiką. Be to, kol poilsiautojas ateis iki paplūdimio, jis jau bus gavęs tam tikrą dozę spindulių.

Norint užtikrinti visavertę apsaugą, patariama laikytis dar vienos taisyklės: maždaug kas dvi valandas kremu išsitrinti iš naujo. Ypač jei žmogus ruošiasi sportuoti ar maudytis. Juk dalį kosmetikos nuplauna vanduo, ji nuteka su prakaitu, nutrinama rankšluosčiu, dar šiek tiek sugeria smėlis ar drabužiai. Labai svarbu tinkamai apsaugoti nugarą ir pečius, nes šios kūno dalys dažniau liečiasi su paviršiumi. Sėdint paplūdimyje dažniau vertėtų tepti pečius.

Be to, apsauginės priemonės turi būti pakankamai. Visam kūnui įtrinti vieną kartą jos reikia 30 mililitrų. Ant kai kurių kosmetikos pakuočių net perspėjama - pavartojus mažesnį kiekį apsauga sumažės trečdaliu. "Būtų gerai, kad žmonės bent tolygiai išteptų visą kūną. Dažna klaida - išsitrinama tik ten, kur atrodo aktualu. Tačiau reikėtų nepamiršti ir pažastų zonos, ausų, sprando. Praplikę vyrai turėtų tepti ir viršugalvį", - sako M.Bylaitė.

Skiriasi filtrai

Šiuo metu gaminama apsauginė kosmetika turi dviejų rūšių filtrus - cheminius ir mineralinius. Cheminių filtrų apsauginė medžiaga įsiskverbia į odą. Mineraliniai, sudaryti iš tam tikrų metalų - cinko ar titano dalelių, atspindi saulės spindulius ir neleidžia jų absorbuoti. Todėl vaikams rekomenduojami šie filtrai. Jie neturi toksinio poveikio, mažiau sukelia alerginę reakciją. Tiesa, tokia kosmetika gali būti matoma odos paviršiuje, suteikia jai balkšvą atspalvį. Mat oda neabsorbuoja sudėtinių mineralinių filtrų dalelių, ypač jei priemonė turi didesnį SPF. Vaikams taip pat tinka jautriai odai skirti kremai.

Vasarą - lengvesnė kosmetika

Apsaugos priemones patariama rinktis atsižvelgiant į odos savybes. Jei ji sausa, labiau tinka kremas ar aliejus, jei riebi - losjonas. Patikimiausia tokią kosmetiką pirkti vaistinėse. Tada galima tikėtis, kad bus laikomasi apsauginiams kremų filtrams taikomų reikalavimų. Kioskeliuose saulėkaitoje gulinčių priemonių struktūra gali būti pasenusi, pakitusi. Prasta kosmetika neretai sukelia alergiją.

Jei kremas per riebus (o tokio pagrindas yra pigesnis), krūtinę, veidą, pečius išberia spuogais. Apskritai vasarą geriau rinktis lengvesnę kosmetiką, nes šiuo sezonu dažniau prakaituojama, sklando daugiau dulkių, todėl netinkamos priemonės gali užkimšti poras. Riebią odą turintiems žmonėms patartina įsitrinti ne kremu, o lengvesnės struktūros apsauginiu losjonu. Itin patogios purškiamosios priemones. Be to, jos greitai susigeria. Probleminei odai specialiai sukurti apsauginiai pieštukai - jais tepami apgamai. Kad būtų patogu dozuoti, kai kurios priemonės supilstomos į 30 ml indelius.

Pagalba nusvilus

Jei vis dėlto nusvilote, odą reikia raminti ir drėkinti. Tam tinka lengvos struktūros drėkinamieji kremai, geriausia - turintys vitaminų A, E, alijošiaus ekstrakto, taip pat specialūs tepalai. Kartais praverčia natūralios priemonės, pavyzdžiui, drėgni pavilgai ar terminio vandens purškalai. Tačiau net ir juos panaudojus, odą reikia sutepti lengvu drėkinamuoju kremu. O jei tokio nėra po ranka? Paraudusiai odai padės kefyras ar lengvos išrūgos, jogurtas be saldiklių ar agurko sultys.

Labai stipriai nudegus ant odos susidaro pūslės. Tokiu atveju geriausia kreiptis į specialistą, nes gali prireikti hormoninių vaistų. "Jokiu būdu nevalia tepti pūslių riebiomis priemonėmis. Verčiau jas šaldyti ir vėsinti dezinfekuojamaisiais spiritiniais skysčiais. Tačiau jie dar labiau nusausina odą, tad papildomai reikėtų patepti drėkinamuoju kremu", - pataria M.Bylaitė.

Jauniems - didesnė rizika

Stipriai nusvilusieji pietų kurortuose baiminasi: ar dėl to neatsiras melanoma? "Vienas kartas turbūt nieko nekeičia - odos vėžys yra ilgalaikio saulės poveikio pasekmė. Tik anksčiau jis išryškėdavo sulaukus 60-70 metų. Dabar, kai vaikai deginasi nuo mažens, laksto nuogi, kai jaunimas yra pamėgęs bikinių stiliaus maudymosi kostiumėlius, odos vėžys nustatomas ir 40-50 metų žmonėms. Kuo ankstyvesniame amžiuje pasitaiko odos nudegimų iki raudonumo ir pūslių, tuo didesnė rizika susirgti vėžiu. Meksikoje ar Afrikoje iki pūslių nudegusios merginos jau po kelerių metų kreipiasi į mus, dermatologus. Dažnai aptinkame gerybinių odos augliukų, apie ankstyvą odos senėjimą pranešančių suragėjimų, išaugų, patamsėjimų", - pasakoja M.Bylaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"