TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kas bendra tarp urologijos ir akmenskaldystės

2012 11 13 6:00
Gydytojas urologas E.Štarolis: "Neatsakingas antibiotikų vartojimas - viena didžiausių šiuolaikinių problemų."/Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Mūsų organizmas - sudėtinga gamykla, kur kiekvienas organas nenuilsdamas dirba savo darbą. Šlapimo sistema - viena iš jų. Ji šalina iš organizmo medžiagų apykaitos produktus ir kitas nereikalingas medžiagas, reguliuoja skysčių, druskų kiekį bei šarmų ir rūgščių pusiausvyrą.

Kas nutinka, kai kuri nors šios sistemos grandis sutrinka?

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Urologijos skyriuje kasmet gydoma maždaug 2,3 tūkst. ligonių. Apie tūkstantį pacientų kreipiasi dėl inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės akmenligės, nemaža dalis - dėl onkologinių ligų, likusieji - dėl šlapinimosi sutrikimų, kurie pagal naujausias Europos urologų draugijos rekomendacijas priskiriami apatinių šlapinimosi takų sutrikimų, nesusijusių su neurologija, grupei. Tai prostatos padidėjimas, dirglioji šlapimo pūslė, šlapimo nelaikymas bei uždegiminės ligos.

Urologija labai imli naujosioms technologijoms, moderniems gydymo būdams. Galima sakyti, kad standartinio gydymo išvis nėra. Kiekvienam ligoniui gydytojai stengiasi rasti individualų gydymo būdą, vadinasi, tam būtinos ir individualios vaistų bei technologijų sąnaudos. "Mes sekame pasaulio urologijos naujoves, aktyviai dalyvaujame Europos urologų draugijos rengiamose konferencijose, per kurias supažindinama su naujovėmis, kasmet atnaujinamos metodinės rekomendacijos. Nors ir stengiamės, mums nelengva jų laikytis, nes naujos technologijos ir instrumentai brangiai kainuoja", - sakė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas Edmundas Štarolis.

Kur auga akmenys

"Legendinės gydytojos medicinos mokslų daktarės Stasės Mičelytės, šiai ligoninei atdavusios 42 darbo metus, dėka mūsų skyriuje sukurta moderni inkstų akmenligės gydymo sistema. Vienas jos ramsčių - labai atidžiai prižiūrimas ir kol kas puikiai veikiantis ekstrakorporinės smūginės bangos aparatas, kuriuo atliekama inkstų akmenų litotripsija (skaldymas). Šis aparatas, matyt, unikalus visoje Europoje, nes veikia jau nuo 1996 metų pradžios ir juo jau atlikta arti 16 tūkst. procedūrų. Akmenligė, atmetus nedideles išimtis, - žmogaus organizmo medžiagų apykaitos procesų sutrikimo pasekmė. Juos gali inicijuoti tam tikri genetiniai sutrikimai, dietos ir gyvenimo būdo ypatumai, tarp jų - nepakankamas skysčių vartojimas ir daug kitų dalykų. Inkstų akmenlige įvairiose šalyse serga nuo 2 iki 6 proc. gyventojų. Inkstų akmenys pagal cheminę struktūrą gali būti kelių rūšių: uratiniai, okasalatiniai, infekciniai ir kitokie komplikuoti akmenys. Kiekvienai jų rūšiai reikia skirtingo gydymo. Kokio - privalo spręsti gydytojas, surinkęs išsamią anamnezę ir išsiaiškinęs akmens lokalizaciją, dydį, įvertinęs inksto anatominės struktūros individualumą ir pan. "Mes turime labai neblogą instrumentarijų ir aukštos kvalifikacijos gydytojų, kurie galėtų atlikti operacijas pačiomis moderniausiomis priemonėmis, tačiau jų, deja, kol kas trūksta. Pasigendame lazerinės įrangos, kai kurių lanksčių endoskopų. Dėl ekonominių sunkumų tų dalykų ne taip paprasta įsigyti, todėl stengiamės ligonius gydyti prieinamais būdais," - teigė gydytojas.

Ar verta pasikliauti mažų medicinos įstaigų, siūlančių per dieną pašalinti inkstų akmenis, paslaugomis? Gydytojo E.Štarolio nuomone, tos paslaugos atsirado, kai buvo populiarinama dienos chirurgija. Kai kuriais atvejais tai pasitvirtina. Tačiau ligonis visada saugesnis toje gydymo įstaigoje, kurioje yra didesnis tos srities paslaugų pasirinkimas. Inkstų akmenų skaldymo procedūra nėra tokia paprasta, po jos įvyksta nemažai komplikacijų.

"Mūsų nuomonė nesikeičia - būtų geriausia, jeigu ligoniai koncentruotųsi specializuotuose centruose, kur jiems galima pasiūlyti daugelį esamos patologijos gydymo variantų ir įvairiapusę pagalbą, kad ištikus komplikacijai ligoniui nereikėtų ieškoti dar kitos gydymo įstaigos, kuri jam suteiktų pagalbą. Kol gaunama informacija iš pirminę pagalbą suteikusios įstaigos, laikas eina ne paciento naudai, kyla didelių problemų, ligonis patiria nepatogumų, - tvirtino gyd. E.Štarolis. - Nenuostabu, kad tarp sveikatos politikų nuolat kyla diskusijų apie tam tikrų medicinos paslaugų optimizavimą, centralizavimą. Tačiau tai padaryti ne taip paprasta dėl įvairių kitų priežasčių."

Ar žinomos abejonės dėl prostatos vėžio prevencijos?

Viena skaudžiausių problemų, apie kurią ilgus metus buvo drovimasi kalbėti - vyrų prostatos ligos. Pagaliau pasiekta tai, ką nedažnai pavyksta padaryti - bendromis medikų, farmacijos kompanijų ir žiniasklaidos pastangomis vyrai jau randa kelią pas gydytojus urologus. Lietuvoje jau daug metų sėkmingai vykdoma Vyrų priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos ir prevencijos programa. Pagerėjus diagnostikai paaiškėjo, kad prostatos vėžys - antras pagal dažnį vyrų negalavimas po plaučių vėžio. Pacientų tiek daug, kad onkologai visų jų tiesiog nepajėgia priimti. Ligoniai, kuriems nereikia specializuotos radiologinės, spindulinės terapijos, gydomi bendrojo profilio urologijos skyriuose.

Pastaruoju metu imta diskutuoti apie prostatos vėžio profilaktikos programos privalumus ir trūkumus. Keliami klausimai apie jų ekonominį tikslingumą, galimą hiperdiagnostiką ir hiperaktyvaus gydymo pasekmes. Viena vertus, gali atrodyti, kad profilaktinis tyrimas, ankstyva diagnostika ir gydymas - didelis privalumas, tačiau esmė ta, jog nemažai daliai vyrų diagnozuotas prostatos vėžys neprogresuoja arba vystosi labai lėtai. Ir daugelis garbaus amžiaus vyrų miršta sirgdami vėžiu, bet ne nuo jo, o nuo kitų ligų ar senatvės. JAV buvo diskutuojama, ar nevertėtų tos prevencijos programos nutraukti, nes "ramaus, snaudžiančio" prostatos vėžio gydymas gana nepigus ir nelengvas - spindulinė arba radikali chirurginė terapija su galimomis komplikacijomis. Pastaruoju metu atliekant Europos prostatos vėžio tyrimą, kuris tęsiasi jau beveik 20 metų, pradėjo ryškėti skirtumas tarp tiriamųjų ir placebo grupės žmonių, pasitvirtino tendencija, kad ankstyva diagnostika sumažina sergamumą ir mirtingumą nuo prostatos vėžio. Ryškėja labiau moralinio ir psichologinio pobūdžio bei gydytojo ir ligonio santykio problema - ar ligonis nori gyventi, žinodamas, kad rizikuoja susirgti prostatos vėžiu, ar jis geriau gyventų to nežinodamas. Juk ši liga gali taip ir nepasireikšti. "Kaip reaguoja į tokią žinią mūsų pacientai? Labai įvairiai, - sako gydytojas. - Vieni nori net menkiausią vėžio židinėlį kuo greičiau išoperuoti, gydytis ir apie ligą pamiršti, kiti renkasi visavertį gyvenimą iki tol, kol aktyvus intervencinis gydymas taps nebeišvengiamas."

Dar vienas šios prevencijos programos pranašumas - galimybė vyrams išsiaiškinti gerybinės prostatos hiperplazijos simptomus ir galimas jų pasekmes. Gydytojas perspėja, kad gerybinės prostatos hiperplazijos problema - labai didelė ir sudėtinga, todėl nereikėtų jos suvokti paraidžiui, kaip teigiama iš ekrano, - viską gali išspręsti tabletė. "Vienam žmogui net ir labai išvešėjusi prostata nesutrikdo šlapinimosi, o kitam kenkia ir nedidelis pažeidimas. Tai priklauso nuo amžiaus, kraujagyslių, centrinės nervų sistemos būklės ir daugelio kitų veiksnių, todėl niekada neverta gydytis savarankiškai arba nekreipti dėmesio į savo sveikatą. Net ir paprasti dalykai - dažnesnis ir sunkesnis šlapinimasis, nevisiškai išsituštinanti šlapimo pūslė - gali turėti liūdnų pasekmių, netgi iki inkstų funkcijos nepakankamumo", - sako gyd. E.Štarolis.

Šlapimo nelaikymas - ne tik moterų problema

Nors ilgą laiką apie tai viešai nebuvo kalbama, urologai žino gerokai daugiau vyrų paslapčių nei šie to norėtų. Tačiau ir šią uždangą pasistengė pakelti farmacijos kompanijos, padedamos žiniasklaidos. Iš tiesų paslaptys tik komplikuoja situaciją. Matyt, ne vienas vyras tik pastaruoju metu lengviau atsiduso supratęs, kad tai - ne jo vieno problema, ir sužinojęs paprastą jos sprendimo galimybę.

"Viena neretai pasitaikančių problemų - šlapimo nelaikymas dėl įtampos kosint, čiaudint, keliant sunkius daiktus. Juo dažniausiai skundžiasi moterys. Priežastis - tam tikri anatominiai pakitimai, susiję su dubens, tarpvietės raumenų susilpnėjimu, dėl bendro raumenų tonuso nusilpimo, kai kuriais atvejais dėl nutukimo, vyresnio amžiaus ir gyvenime kilusių problemų, sunkiais komplikuotais gimdymais, ginekologinėmis operacijomis ir pan., dėl kurių atsirado tam tikrų šlapimo pūslės ir šlapimo kanalų anatominių pokyčių. Šlapimo nelaikymu, žinoma, dėl kitų priežasčių skundžiasi ir vyrai. Šiuos ligonius mes gydome jau apie 20 metų. Iš pradžių atviromis, vėliau - laparoskopinėmis operacijomis. Naujausias metodas - tam tikrų sintetinių juostelių įvedimas. Jas pasitelkiant koreguojami anatominiai šlapimo pūslės ir šlapimkanalio santykiai, kad tarp jų susidarytų teisingas kampas. Operacijas moterims, kurių metu dedamas tam tikras anatominis organų karkasas, natūraliai sudarytas iš raumenų, fascijų, tai pat atkuriantys sintetinių raiščių implantai, atlieka ne tik urologai, bet ir ginekologai. Tiesą sakant, būtent pastarieji ir yra šių operacijų pradininkai," - pasakoja gydytojas ir perspėja, kad netgi šiuolaikiškiausias gydymo būdas gali neduoti gerų rezultatų, jeigu bus taikomas ne pagal indikacijas. Todėl prieš apsisprendžiant būtina labai atidžiai ir nuodugniai ištirti ligonį.

Atsargiai - antibiotikai!

Šlapimo sistemos ligų yra gana daug - pradedant "banaliomis" infekcijomis dėl imuniteto svyravimų, peršalimų, pervargimų, kurios gydomos ambulatoriškai, cistitų, akmenligių ir baigiant sudėtingiausiu inkstų nepakankamumu. Mat vienas šios sistemos savitumų, kad infekcija, patekusi į šlapimo takus, ne tik gana sunkiai išgydoma, bet ir turi savybę kopti į viršų, kol pasiekia inkstus. Todėl negalima abejingai vertinti net ir menkiausių uždegimų ar sudirginimų, taip pat neverta pasitikėti teiginiais, kad spanguolės ar bruknės gali išspręsti visas problemas. Į ligoninę neretai patenka sunkūs ligoniai, sergantys komplikuotais šlapimo takų uždegimais, antrinėmis obstrukcijomis dėl prostatos sukeltų pakitimų, taip pat neretai gydyti kokioje nors kitoje gydymo įstaigoje ir ten pasigavę hospitalinę infekciją, kuriai gydyti reikia labai stiprių ir brangių antibakterinių vaistų. "Neatsakingas antibiotikų vartojimas - viena didžiausių šiuolaikinių problemų, - sako gydytojas. - Blogiausia, ką gali padaryti sergantis žmogus, tai išgerti porą antibakterinių tablečių, kurias rado užsilikusias namų vaistinėlėje. Ir kai tik ligos simptomai aprimsta, ligonis nustoja tuos vaistus gerti. Tokiu atveju infekcija nėra išgydoma, ji tik prislopinama, o jos sukėlėjai įgyja atsparumo šiam preparatui. Kitą kartą tą infekciją dar sunkiau gydyti, juo labiau kad pacientas jau būna pamiršęs, kuo gydėsi. Būtina labai griežtai laikytis antibakterinių preparatų vartojimo drausmės. Juos skirti tik nustačius ligos sukėlėją ir vartoti tol, kol infekcija bus išgydyta."

Ir - apie atsakomybę

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Urologijos skyrius ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje daugelį metų garsėja ne tik medikų profesionalumu, darniais kolegiškais kolektyvo santykiais, bet ir išskirtinai nuoširdžiu rūpinimusi ligoniais. Kaip visada kuklus gydytojas E.Štarolis, jau penkerius metus vadovaujantis skyriui, tvirtina, jog tai - dar legendinės gydytojos S.Mičelytės palikimas, puoselėjamas ne tik po kelis dešimtmečius dirbančių gydytojų, bet ir perduodamas kartu su geriausiomis praktinėmis žiniomis jauniesiems kolegoms. "Esu jais labai patenkintas. Tai puikiai pasirengę, žingeidūs, sekantys pasaulio medicinos mokslo naujoves jauni gydytojai, kurie noriai dirba ir priėmimo skyriuje, ir imasi visų užduočių, nes jiems svarbu savo teorines žinias pritaikyti praktiškai, kuo geriau pasirengti atsakingai profesijai, - sako E.Štarolis. - Kiekvienas, kuris renkasi gydytojo profesiją, prisiima atsakomybę, kuri neapleidžia nė vieną gyvenimo akimirką. Būtų malonu, jeigu atsakomybę už savo sveikatą jaustų ir pacientai."

Pavyzdys - apmąstymams

Paprastai straipsniai pradedami nuo pavyzdžių. Šįkart norisi padaryti išimtį. Vieno ligonio istorija - skaitytojų apmąstymams.

Prieš porą metų tiesiai į ligoninės reanimaciją paguldė sunkiausią ligonį. Praradusį sąmonę, su inkstų nepakankamumo rodikliais, nesuderinamais su gyvybe, baisiausiai išsiplėtusiais inkstais, kraujuojantį. Pacientas buvo dializuojamas, jam drenuojami inkstai, paskui ir šlapimo pūslė, atlikta daugybė kompiuterinių tomografijų. Kadangi diagnozuota sunkiai gydoma hospitalinė infekcija, skirtas 30 dienų brangių antibiotikų kursas, taikytos hemodializės, kol galiausia žmogus atgavo sąmonę. Gydytojai išsiaiškino, kad tai jau žinomas pacientas, kurį vienas iš skyriaus gydytojų yra konsultavęs rajono poliklinikoje prieš keletą metų. Gydytojas prisiminė, kad buvo jam skyręs vaistų nuo gerybinės prostatos hiperplazijos. Po kurio laiko ligonis vėl atėjo, nes reikalai prastėjo. Siūlytos operacijos jis atsisakė ir tą kartą, ir vėliau. Padėtis vis blogėjo, kadangi šlapimo pūslė nebuvo iki galo ištuštinama, prasidėjo šlapimo takų infekcija. Kadangi pacientas nesigydė, gydytojas pasiūlė jam rinktis kitą gydytoją ir gydymo būdą, parašė siuntimą į ligoninę atlikti prostatos pašalinimo operaciją. Tačiau žmogus iš medikų akiračio dingo keletui metų. Rezultatas - vos gyvas pateko į reanimaciją.

Apskaičiuota, kad pacientas per dvejus metus gydėsi keletą kartų, jam buvo atliktos devynios operacijos, keliolika hemodializių, ir vien tik ligoninių kasoms tai kainavo apie 32 tūkst. litų. Jau neskaitant ligoninės vaistų, medikų darbo, vienkartinių priemonių, už kurias sumos buvo keletą kartų didesnės - vien už antibiotikus ligoninė sumokėjo beveik 10 tūkst. litų, o kur dar jo šeimos rūpesčiai ir išlaidos.

Kai kuriose šalyse jau nebekompensuojamas gydymas ligų, kuriomis žmogus suserga dėl netinkamo gyvenimo būdo.

Ar ne laikas būtų apie tai pamąstyti ir Lietuvoje?

(R)

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"