TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kasdien – kaip mūšio lauke

2015 09 05 6:00
Greitosios medicinos pagalbos automobiliai į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyrių nuolat veža sužeistuosius. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Kasmet Lietuvoje 563 tūkst. žmonių patiria traumų ir kitų išorinių sužalojimų (nudegimų, apsinuodijimų cheminėmis ir kt. medžiagomis, alkoholiu). Mūsų šaliai, kurioje sąžiningai skaičiuodamas vargiai priskaičiuotum apdainuotuosius tris milijonus gyventojų, tai labai daug.

Dar liūdniau, kad lietuviai, jei jau trenkiasi, tai, kaip sakoma, „iš visos širdies“. Nuo traumų miršta tik kiek mažiau nei nuo širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų. Daugiausia tai – darbingo amžiaus žmonės, jų netektis – dideli nuostoliai šeimoms ir valstybei.

Į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyrių kreipiasi apie 12 proc. šių pacientų. Vien tik ortopedai traumatologai per parą apžiūri, gaivina, tvarsto, diagnozuoja ir iš mirties nagų plėšia darbo dienomis vidutiniškai po 110–120, o savaitgaliais – po 170 nukentėjusiųjų. Maždaug kas dešimtas iš jų hospitalizuojamas, tai yra gaivinamas, operuojamas ir gydomas kituose specializuotuose ligoninės, vėliau - reabilitacijos skyriuose. Kiek tai kainuoja šeimoms ir valstybei – atskira kalba.

Gydytojas ortopedas traumatologas Artūras Zubrickas įsitikinęs, kad jei ne alkoholis, žmonės patirtų trečdaliu mažiau traumų.

Nenutrūkstamas srautas

Netgi eilinės darbo dienos priešpiečiais prie Skubiosios pagalbos skyriaus nuolat atvažiuoja greitosios medicinos pagalbos automobiliai. O savaitgaliais bei didžiųjų švenčių, masinių renginių dienomis jų - dvigubai daugiau. Skyriaus vyresnysis gydytojas ortopedas traumatologas Artūras Zubrickas sako, jog pačios sunkiausios – gamybinės, kritimas iš aukščio ir eismo įvykių traumos, kurių priežastis – didelė kinetinė energija. „Iš didelio aukščio nukritęs žmogus atvežamas dėl dubens, krūtinės ląstos, galvos traumų, daugybės kaulų lūžių, sąnarių išnirimų, plėštinių žaizdų, vidinio kraujavimo, dažniausiai - kritinės komos būsenos, - teigia gydytojas. – Neretai į mūsų ligoninę atvežami ir sunkiai apsinuodiję cheminėmis medžiagomis, nudegę pacientai iš rajoninių šalies ligoninių.“

Padėti sunkiausiems pacientams, ypač tais atvejais, kai iš anksto aišku, kokios pagalbos gali prireikti, sukviečiama gydytojų komanda ir iš kitų skyrių. Deja, skubiosios medicinos medikų darbą apsunkina tai, kad ne visuomet ta informacija juos pasiekia anksčiau nei sunkus ligonis. Nors skyrius dirba nuolatinio pasirengimo režimu, specialistų mobilizacijai dažniausiai lieka mažai laiko, nes pacientų srautas nenutrūksta.

Kelionės pabaiga – ligoninėje

Žmonės, kurie kai kada skundžiasi dėl to, kad atvykus į Skubios pagalbos skyrių tenka laukti, turėtų pastebėti, jog vadinamąją bendrą eilę sutrikdo ne kas kitas, o sunkiai nukentėjusiųjų gelbėjimas.

Medikų komandai, kurioje, be gydytojų traumatologų, neretai yra gydytojas oftalmologas, ausų, nosies, gerklės specialistas, terapeutas, vienu metu tenka ir diagnozuoti, ir priimti skubius sprendimus, kaip stabilizuoti paciento būklę, kaip jį gydyti toliau: vežti į operacinę, reanimaciją ar į stebėjimo palatą. „Tokių atvejų, kai pacientą reikia dar kurį laiką stebėti, turime kasdien, - sako gydytojas. – Štai kad ir vakar per eismo įvykį nukentėjusi moteris atvežta sutrikusios sąmonės, ištikta šoko, jai dubens organų patologija, sužalota galva, krūtinė. Pagalba tokiam ligoniui pradedama teikti iškart Skubios pagalbos skyriuje: tvarkomi kaulų lūžgaliai, stabdomas kraujavimas, statomos lašelinės, žmogui padedama atsipeikėti nuo šoko, nustatoma traumos diagnozė ir reanimacijoje jo organizmas rengiamas skubiai operacijai.“

Į stebėjimo palatas patenka ir tie traumuoti pacientai, kuriems po išsamių radiologinių, ultragarso ir kitų tyrimų neaptinkama akivaizdžių organų pažeidimų, tačiau jų būsena kelia nerimą. Tokie pacientai, tarkime, kritę iš aukščio, sužaloti eismo įvykiuose, dažniausiai stebimi visą parą net tuomet, kai neaptinkama akivaizdžių sužeidimų. Medikai atidžiai vertina jų būklės pokyčius, jeigu savijauta negerėja, o juo labiau atsiranda naujų skundų, ligonis perkeliamas į ligoninės palatą. „Šiuo metu turime pacientę, nukentėjusią per eismo įvykį, kai motociklininkas atsitrenkė į automobilį. Ant jos užgriuvo motociklas. Nors sužalojimai – kelio raiščių plyšimai, plėštinės žaizdos – tarsi nesunkūs ir galėtų būti gydomi ambulatoriškai, pacientė tebėra lengvo šoko būsenos. Jeigu po paros jos savijauta nepagerės, guldysime į Traumatologijos skyrių. Eismo įvykiai – sunkiausių traumų - krūtinės ląstos, galvos, dubens, ilgųjų kaulų lūžimų - priežastis. Kiekviena tų traumų kelia pavojų žmogaus gyvybei. Liūdniausia, kad daugelio jų būtų galima išvengti, jeigu žmonės įsisąmonintų, kad alkoholio vartojimas ir vairavimas - nesuderinami dalykai. Jeigu ne alkoholis, mes turėtume bent trečdaliu mažiau sunkiai sužeistų pacientų“, - įsitikinęs gydytojas A. Zubrickas.

Medikai ne kartą nusipelno stebukladarių vardo: dėl jų meistriškumo ne vienas sunkiai sužalotasis tarsi surenkamas iš gabalėlių ir vėl grįžta į gyvenimą.

Vargas dėl aptemusio proto

Gydytojai sako net be kalendoriaus žinantys maudymosi sezono pradžią - tenka gelbėti pernelyg įsidrąsinusius nardytojus, kurie atsitrenkę į baseino arba vandens telkinio dugną sunkiai susižaloja stuburą. Tolesnis jų gyvenimas – neįgaliojo rateliuose. Panašiai ir dviračių sezonu. Tai tik išoriškai atrodo lengva ir nesudėtinga transporto priemonė. Dviratininkų patiriamos traumos, juo labiau judriose miesto gatvėse, nėra paprastos: kaulų lūžiai, pečių, riešų, čiurnos sąnarių sužalojimai, didelės nubrozdinimų žaizdos. Naujausias pavyzdys: pas medikus pateko per 20 vien tik pastarojo velomaratono dalyvių. Ką jau kalbėti apie tuos, kuriems drąsos įkvepia alkoholis. Neblaivūs ir susižaloję pacientai, kurių Skubios pagalbos skyriuje gerokai padaugėja masinių renginių, festivalių, pašalpų ir atlyginimų mokėjimo dienomis, kelia chaosą, piktina kitus pacientus, o blogiausia, kad medikai, suteikę pagalbą, jų tiesiog neturi kur dėti. „Apsvaigusio žmogaus negalima išleisti į lauką. Esame priversti juos palikti toksikologų priežiūrai. Valstybė socialines problemas kažkodėl užkrauna spręsti ligoninėms, nors tai – ne jų paskirtis“, – liūdną faktą konstatuoja gydytojas.

Tenka atlikti ir poliklinikų darbą

„Paradoksas, jog ši ligoninė pripažinta aukščiausio lygio traumos centru, tačiau neretai turi atlikti eilinės ambulatorijos darbus, - mintimis apie dar vieną problemą dalijasi A. Zubrickas. - Po pietų ir savaitgaliais realiai nė viena Vilniaus poliklinika neaptarnauja susižalojusių pacientų, ir jie plūsta čia. Realybė tokia, kad skubią pagalbą poliklinikos teikia tik labai mažai daliai pacientų. Ir nors Centro poliklinika budi ir savaitgaliais, žmogus, kuris savaitę vaikščiojo sumuštu pirštu, atvyksta pas mus. Beveik pusei pacientų pagalbą tikrai galėtų suteikti kitos gydymo įstaigos. Dabar gi susidaro eilės, prasideda konfliktinės situacijos: „Aš moku mokesčius, prašom mane gydyti.“ Išnaudojami ligoninės resursai, gydytojų laikas. Atvežus sunkiai sužalotą pacientą, visi gydytojai skuba jo gelbėti. Taip, pacientai pas mus rūšiuojami pagal sunkumą. Tuomet tie, kuriems tenka po keletą valandų laukti, skundžiasi ir reiškia nepasitenkinimą. O sveikatos apsaugos ministro įsakyme viskas, netgi įsisiurbusios erkės ištraukimas, apibrėžta kaip būtinoji pagalba. Ar to negalėtų atlikti poliklinikos medikai? Centro poliklinika dirba visą parą, ligoninių ir poliklinikų yra pakankamai. Žmonės pas mus dažnai atvyksta su siuntimais iš kitų sveikatos priežiūros įstaigų, vadinasi, už konsultacijas bus sumokėta joms, o realų darbą padarome mes. Tai ydinga ir brangiai kainuojanti sistema, tačiau nežinia, kodėl ji nekeičiama.“

Kad traumų būtų mažiau

„Kiekviena trauma turi savo priežastis, kurių galima priskaičiuoti šimtus: apsvaigimas, neatsargumas, nuovargis ir t. t., tačiau traumų būtų tikrai mažiau, jeigu žmonės labiau vertintų savo sveikatą ir būtų sąmoningesni, susimąstytų apie galimą savo ekstremalių, neapgalvotų poelgių riziką“, - sako gydytojas, nužvelgdamas šūsnį sveikatos istorijų, kurias po įtemptos budėjimo paros jam tenka patikrinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"