TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kauno klinikos vykdys retoms onkologinėms ligoms skirtą projektą

2016 02 04 11:59
Rasa Jančiauskienė. K. Šimatonio nuotrauka

Vasario 4-ąją pasaulis mini kovos su vėžiu dieną. Tačiau vėžys yra nevienalytė liga. Europos Sąjungoje apie 4 milijonus žmonių serga retomis onkologinėmis ligomis. 

Kai tam tikra ligos forma serga vos keli pacientai, tuomet ištirti, palyginti tam tikrų gydymo metodų ar naujai atrastų vaistų veiksmingumą yra pakankamai sunku. Europos Sąjungos Sveikatos programos Bendruosiuose veiksmuose numatytas projektas, skirtas reto vėžio problemoms spręsti. Ketinama sukurti kompetencijos centrų tinklą, kuris padėtų užtikrinti pagalbos tolygumą visiems Europos šalių piliečiams.

2015 m. rudenį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas nominavo dalyvauti vykdant projektą, o Europos Komisija ligoninę patvirtino asocijuotu nariu. Projektą koordinuojančiu asmeniu, atstovaujančiu Kauno klinikoms, paskirta Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovė doc. Rasa Jančiauskienė. Projektas jau pateiktas ir laukiama Europos Komisijos patvirtinimo.

„Numatoma įvertinti esamą epidemiologinę situaciją įvairiose Europos Sąjungos šalyse, teikiamos pagalbos kokybę, klinikinių gairių buvimą, diagnostikos ir gydymo kokybę bei pagalbos prieinamumą, medikų, teikiančių pagalbą retu vėžiu sergantiesiems, rengimą. Įvertinus esamą situaciją bus parengtos rekomendacijos tolesniems šios srities sveikatos politikos veiksmams, siekiant užtikrinti pagalbos kokybę ir tolygumą visiems Europos Sąjungos piliečiams, – Onkologijos skyriaus vadovė doc. R. Jančiauskienė primena, kad yra identifikuotos net 186 reto vėžio formos. – Nepaisant to, kad kiekviena forma sergančių žmonių yra sąlyginai nedaug, tačiau epidemiologinių tyrimų duomenimis net 22 proc. visų naujų vėžio atvejų yra reti. Dažniausiai tokiems pacientams gydyti nėra registruota vaistų, kartais vaistų pasiekiamumas ribotas dėl didelės jų kainos ir išlaidų kompensavimo ypatumų. Gydymo rekomendacijos dažnai remiasi tik ekspertų patirtimi, bet ne klinikiniais tyrimais.“

Pasak docentės, epidemiologiniai tyrimai rodo, kad sergantieji retomis onkologinėmis ligomis išgyvena trumpiau nei tie, kurių vėžio forma dažnesnė. Penkerius metus ir ilgiau gyvena vos 47 proc. sergančiųjų retomis vėžio formomis palyginti su maždaug 65 proc. sergančiųjų dažnesnėmis vėžio formomis. Kai liga yra sąlyginai reta, labai svarbu, kad tokie pacientai būtų tiriami ir gydomi centruose, turinčiuose patirties diagnozuoti ir gydyti retas vėžio formas.

„Neįmanoma, kad tokios patirties turėtų visos gydymo įstaigos, – Onkologijos skyriaus vadovės nuomone, tokiai šaliai kaip Lietuva galbūt užtenka 2 specializuotų ligoninių – centrų, kryptingai gydančių tokius pacientus. – Jei tam tikra ligoninė reta liga sergantį pacientą turės kas 5 metus – reikalingos patirties niekaip nebus įmanoma įgyti.“

Kauno klinikos jau atliko parengiamuosius darbus, reikalingus projektui vykdyti. Reto onkologinių ligų programai vadovauja Milano vėžio institutas bei profesorius Paolo G. Casali, garsūs sarkomų srities pasiekimais.

„Projektas ir tinklo sukūrimas pacientui užtikrins pagalbos pasiekiamumą susirgus reta liga. Vėžio gydymas yra ilgalaikis, tęstinis. Kai kuriems gydymo etapams (pvz., retai operacijai, procedūrai ar diagnostiniam tyrimui atlikti) įmanoma nuvykti į kitą valstybę. Tačiau vargu ar būtų gerai, jei pacientui tektų ilgam apsigyventi kitoje šalyje vien tam, kad turėtų galimybę gydytis. Manau, turėtų būti užtikrinta galimybė gydytis savoje šalyje, ilgam neatsitraukiant nuo savo šeimos, draugų, užtikrinant normalią gyvenimo kokybę ir geriausio gydymo pasiekiamumą. Šiuo metu itin sparčiai plečiamos elektroninės medicinos galimybės, medikams būtų pravartu turėti galimybę dėl konkretaus paciento ar ligos atvejo pasikonsultuoti su kitų specializuotų centrų ekspertais“, – kalbėjo doc. R. Jančiauskienė.

„Kaip gydytoja onkologė norėčiau, kad mes, pirmiausia, nesirgtume. Todėl visų pirma reikia kreipti dėmesį į sveiką gyvenseną, teisingą mitybą, pakankamą fizinį aktyvumą, ligų profilaktiką, nes tai – pati humaniškiausia visuomenės sveikatos ir medicinos funkcija. Na, o jeigu jau žmogus susirgo – suteikti optimalią pagalbą, įgalinančią pasveikti, prailginti kokybišką gyvenimą“, – sakė Onkologijos skyriaus vadovė doc. R. Jančiauskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"