TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kavos poveikis miegui ne visiems vienodas

2013 08 16 6:00
Vėlyvas puodelis kavos ne visiems trukdo užmigti. coffeekrave.com nuotrauka

Kodėl vieni žmonės, baimindamiesi nemigos, jau nuo pietų vengia kavos, o kiti, išgėrę jos vėlai vakare ar net vidurnaktį, lengvai nukeliauja į sapnų karalystę? Atsakydama į šį klausimą Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentė prof. Vanda Liesienė pažeria įdomių faktų.

Kavos paprastai patariama nevartoti po 16 val., o jei žmogus skundžiasi nemiga, gurkšnoti ją rekomenduojama tik iki 14 valandos. "Bet kiekvienas mūsų esame skirtingi, tad į kavą reaguojame nevienodai. Turėtume neužmiršti, kad nedera gydytis kaimyno vaistais", – pabrėžia V.Liesienė.

Neurologė sako, kad mūsų mieguistumas priklauso nuo adenozino, tam tikros organizme esančios natūralios medžiagos. Dieną ji kaupiasi smegenyse, o pradėjus temti lenkia į miegą. Tačiau maždaug 30 proc. žmonių adenozinas kaupiasi labai silpnai, tad ne laiku išgertas puodelis kavos gali gerokai sutrikdyti gebėjimą užmigti. Mat kofeinas blokuoja nervų sistemos audiniuose esančius adenozino receptorius ir taip palaiko budrumą.

Žmonėms, kuriems miego medžiaga kaupiasi labai silpnai, V.Liesienė pataria negerti kavos jau po 15 valandos. Kofeinui jautrūs asmenys apskritai turėtų riboti kavos vartojimą. Dėl šio gėrimo jiems gali padažnėti širdies plakimas, atsirasti prakaitavimas, padidėti skrandžio rūgštingumas.

Nejautrūs kofeinui

Vis dėlto net apie 30 proc. žmonių yra visiškai nejautrūs kofeinui, todėl puodelis kavos prieš naktį jiems nepakelia kraujospūdžio, nesuaktyvina širdies plakimo, nesugadina miego. Todėl jie gali ramiai vakarieniauti, vėlyvą pasisėdėjimą baigdami puodeliu gardžios kavos, o paskui puikiausiai užmigti.

Kaip rodo moksliniai tyrimai, kava turi daug teigiamų dalykų. Pavyzdžiui, gerina kraujotaką, malšina skausmą, kelia nuotaiką. Mat kavoje yra ne tik kofeino, bet ir baltyminių komponentų, kurie tam tikru požiūriu ramina nervų sistemą. Tai atrodo šiek tiek neįprasta, juk dažniausiai teigiama, esą ji dirgina.

Mokslininkų nuomone, ne per didelis kiekis kavos - iki 4 puodelių per dieną - daro labai teigiamą efektą nervų sistemai, nes dar ir gerina atmintį, mąstymo efektyvumą. Be to, šis gėrimas naudingas sergant kai kuriomis ligomis, susijusioms su neurocheminiais pakitimais smegenyse, pavyzdžiui, Parkinsono liga ar išsėtine skleroze.

V.Liesienė primena, kad skaičiuojant kavos puodelius svarbus joje esančio kofeino, o ne vandens kiekis. Pavyzdžiui, espreso kava kofeino turi daugiau.

V.Liesienė: "Nervų sistemoje kartais vyksta paradoksiniai reiškiniai."/Erlendo Bartulio nuotrauka

Nervų sistemos paradoksai

Žinoma, nemigos gydyti kava neurologė nerekomenduoja. Tačiau kaip paaiškinti žmonių pasakojimus, esą prabudę vidury nakties jie išgeria kavos ir beveik iš karto užmiega?

"Nesu tikra, ar taip nutinka dėl kavos poveikio, – sako V.Liesienė. – Galbūt panašiai suveiktų ir vanduo ar arbata. Bet nervų sistemoje tikrai yra įdomių dalykų. Kartais stebime vadinamuosius paradoksinius reiškinius. Pavyzdžiui, paskyrę pacientui stiprių raminamųjų vaistų, tokių kaip klonazepamas ar bromazepamas, gauname priešingą dalyką – sujaudinimą."

Yra žinoma, kad kofeinas – energiją didinanti, jaudinanti medžiaga prisiriša prie tų pačių nervų sistemos receptorių kaip ir adenozinas, slopinantis nervų sistemą, ir šie elementai tarpusavyje konkuruoja. "Kartais, kai išgeriame daugiau kavos, įsijungia apsauginis nervų sistemos mechanizmas ir pradeda stipriau veikti adenozinas. Energiją keliantis, jaudinantis kavos veikimas staiga baigiasi, nes adenozinas sukelia miegą ir slopinimą. Vieniems šis perėjimas būna greitesnis, kitiems – lėtesnis. Yra žmonių, kuriems tie procesai vyksta labai greitai, tad išgėrus kavos net po pusvalandžio galima užmigti", – pasakoja V.Liesienė.

Kaip minėta, miego ir kavos priklausomybė susijusi su smegenų biochemija. Kita vertus, greičiausiai yra ir nacionalinių ypatumų, nors tokių tyrimų iki šiol nebuvo atlikta. Juk, pavyzdžiui, italai ar prancūzai baigia vakarienę kava apie 23 val. ir dėl to nemiga nesiskundžia.

Pagal individualų ritmą

Tiems, kurie dieną vaiko miegus kava, vertėtų žinoti, kad yra keletas mieguistumo etapų, kai nervų sistema laikinai pereina į ramesnę būseną. Vienas tokių periodų - tarp 14-16 val., kitas – vakare, maždaug apie 23 valandą. Tai priklauso nuo to, ar žmogus yra "vyturys", ar "pelėda".

Įdomu, kad didžiausio produktyvumo laikotarpis, kai galima daugiausia nuveikti, yra ne 9-11 val. ryto, kaip daugelis mano, o vakare tarp 19 ir 21 valandos.

"Tačiau žmonės nežino apie vakarinį produktyvumą ir tą darbingą laiką išeikvoja žiūrėdami serialus", – pabrėžia V.Liesienė. Profesorė taip pat primena, kad labai svarbu įsiklausyti į savo organizmą, pastebėti smegenų aktyvumo kitimą, pagauti individualų ritmą, o atradus, kada labiausiai sekasi mąstyti, tai išnaudoti.

"Tada jausitės laimingi ir darbingi", – patikina Miego medicinos draugijos prezidentė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"