TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kelią defibriliatoriams atveria tik nelaimės

2013 08 23 6:00
Kauno miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjas D.Senikas demonstruoja defibriliatoriaus įrangą. Erlendo Bartulio (LŽ) nuotrauka

Nepavykus išgelbėti sporto klube širdies smūgio ištikto Aukščiausiojo Teismo teisėjo Česlovo Jokūbausko gyvybės, vėl kilo klausimas dėl automatinių širdies defibriliatorių būtinybės viešosiose erdvėse. Lietuvoje šiais prietaisais paprastai susirūpinama tik po skaudžių nelaimių.

Širdies smūgis teisėją ištiko liepos 29-osios vakarą prestižiniame sostinės klube" Forum Fitness". Č.Jokūbauskas sportavo ant bėgimo takelio. "Kai ponas Česlovas sukniubo, nedelsiant buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Tuo metu tarp sportavusiųjų klube buvo gydytojas, jis iki pat atvykstant medikams padėjo atlikti išorinį širdies masažą. Maždaug po 10 minučių Č.Jokūbauskas buvo patikėtas greitosios medicinos pagalbos personalui", – LŽ pasakojo klubo "Forum Fitness" vadovė Lina Bendoraitytė.

Pacientas buvo nuvežtas į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologijos reanimaciją, tačiau jo gyvybės išgelbėti nepavyko.

57 metų Aukščiausiojo Teismo teisėjas, buvęs Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Č.Jokūbauskas sostinės "Forum Fitness" sporto klube lankėsi nuo 2007-ųjų. Pasak L.Bendoraitytės, informacijos dėl jo sveikatos problemų klubas neturėjo, jokių nusiskundimų iš lankytojo nebuvo sulaukęs. Po tragedijos vis dar apimta šoko teisėjo žmona Nijolė Jokūbauskienė taip pat teigė, jog vyras jautėsi sveikas, sportavo, širdies problemomis nesiskundė. Moteris prisipažino pernelyg detaliai nesiaiškinusi įvykio aplinkybių – juk brangaus žmogaus vis tiek nebeprikelsi. Bet sakė girdėjusi, kad sporto klube jos vyrui bandyta suteikti pirmąją pagalbą.

Vis dėlto teisėjo aplinkos žmonėms kirba abejonė – gal jo gyvybę būtų pavykę išsaugoti, jei klube būtų buvęs automatinis širdies defibriliatorius.

Ne privaloma, tik rekomenduojama

Teisės aktai nenumato, kad sporto klubas savo pirmosios pagalbos rinkinyje būtinai turėtų elektrinį defibriliatorių ar kitokį elektros impulso terapiją užtikrinantį įrenginį. Pagal nustatytą higienos normą, tokiose įstaigose neprivalomas ir medicinos personalas – darbuotojams pakanka gauti higienos ir pirmosios medicinos pagalbos žinių atestavimo pažymėjimą. Nelaimės atveju sporto klubui kyla atsakomybė tik tuomet, jei tarp jo galimų neteisėtų veiksmų ir asmens sveikatos sutrikdymo (tarkime, širdies smūgio) yra nustatomas priežastinis ryšys.

„Kaip medikas galiu pasakyti - defibriliatoriai reikalingi ir gali išgelbėti gyvybę, bet nemanau, kad kas nors turėtų įpareigoti juos įsigyti. Visuomenei reikėtų reikalauti šių prietaisų iš savivaldybių ar iš tam tikrų įstaigų vadovų", – LŽ yra sakęs Lietuvos skubiosios medicinos pagalbos draugijos pirmininkas Dinas Vaitkaitis.

Apie defibriliatorių buvimą Kauno viešose vietose praneša specialūs ženklai.

Naudoti defibriliatorius viešose vietose rekomenduojama 2011 metais atnaujintuose suaugusiųjų, vaikų ir naujagimių gaivinimo standartuose. Vis dėlto Lietuvoje vien šio įrenginio pavadinimas daugeliui dar kelia nuostabą.

Defibriliatorius – tai kompiuterizuotas prietaisas, liaudiškai tariant, elektrošokas, klinikinės mirties atveju galintis išgelbėti gyvybę. Ji geba išanalizuoti širdies ritmą ir esant skilvelių virpėjimui – tai dažniausia klinikinės mirties priežastis – automatiškai suteikti pagalbą. Staiga sutrikus širdies veiklai defibriliatorius gali padėti per 1-1,5 minutės. Tai didelis pranašumas, nes greitoji medicinos pagalba anksčiau kaip per 5 minutes tikrai neatvyks.

Atsižvelgiant į tai nuo 2000 metų Europos Sąjungos viešose vietose – metro, gyvenamuosiuose rajonuose, darbovietėse, traukiniuose ir kitur - nuspręsta įrengti šiuos prietaisus. Kaip jais naudotis, paaiškina balso ir šviesos signalai. Defibriliatorių buvimo vietos žymimos specialiais ženklais. "Jei Vakarų Europoje užsuksite į bet kurią didesnę parduotuvę, net iš valytojos sužinosite, kur rasti tokį daiktą", – tikino D.Vaitkaitis.

Jo duomenimis, 9 iš 10 staigios mirties atvejų ištinka ne ligoninėje, 8 atvejais iš 10 - greta esant kitam asmeniui, dažniausiai artimajam. Tik trečdalis šalia būnančių žmonių mėgina gaivinti mirštantįjį, du trečdaliai nė nebando to daryti, nes bijo arba nemoka. Prieš kelerius metus kalbėta, kad Lietuvoje atgaivinama vos 5 proc. staigios mirties ištiktų ligonių.

Medikai įsitikinę: jei visuomenė būtų pasirengusi teikti pirmąją pagalbą, šį skaičių būtų galima gerokai padidinti. Tam praverstų ir žmonių susibūrimo vietose esantys defibriliatoriai. Svarstant šių prietaisų naudojimo galimybes Lietuvoje buvo apklausti ir mokslininkai. Atsižvelgus į jų išvadas defibriliatorius rekomenduota įrengti ten, kur bent 16 valandų per parą būna ne mažiau kaip 200-250 žmonių.

Svarsto įsigyti

Ar "Forum Fitness" vadovė L.Bendoraitytė nemano, kad klubui, kuriame sportuoja šimtai žmonių, ir, kaip parodė gyvenimas, bet kada gali užklupti nelaimė, tikrai praverstų toks prietaisas? Direktorės žodžiais, per šio sporto klubo gyvavimo dešimtmetį tik kelis kartus sunegalavusiems lankytojams teko kviesti greitąją medicinos pagalbą.

"Tokių rimtų ir skaudžių nelaimių kaip teisėjo Č.Jokūbausko atveju iki šiol nepasitaikė. Mums rūpi lankytojų sveikata ir saugumas, tad jau pradėjome domėtis galimybe įsigyti elektrinį defibriliatorių, nors tokio prietaiso laikymo praktikos Lietuvos sporto klubuose ar kitose visuomeninėse vietose nėra. Teisės aktai taip pat nereikalauja jo turėti", - kalbėjo L.Bendoraitytė.

Kad defibriliatorių įrengimo sporto klubuose ir kitose viešose vietose praktikos nėra – tikra tiesa. Sakykime, devyniuose Lietuvoje veikiančiuose sporto ir sveikatingumo klubuose, priklausančiuose tinklui "Impuls", šių prietaisų irgi nerasite. UAB "Impuls LTU" rinkodaros vadovės Giedrės Padagaitės teigimu, šiuo metu taip pat svarstoma jų įsigyti.

Nelaimės nesirenka vietos

Apie defibriliatorių naudą Lietuvoje dažniausiai susimąstoma tik po kaskart pasitaikančių tragiškų įvykių. Štai Kauno Sabonio krepšinio centras šį įtaisą įsigijo po nelaimingo atsitikimo, kai per treniruotę A.Sabonio krepšinio mokykloje staiga mirė vaikas. Dar anksčiau per varžybas Kauno sporto halėje dėl staigaus širdies veiklos sutrikimo mirė "Žalgirio" krepšininkas Tauras Stumbrys. Prieš keletą metų net Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojams nepavyko išplėšti iš mirties nagų kolegos.

Apie defibriliatorių naudą vėl viešai prabilta 2012-ųjų pabaigoje, kai Vilniaus oro uoste 28 metų keleivė patyrė širdies infarktą ir ją ištiko klinikinė mirtis. Tuomet nukentėjusiosios gyvybę išgelbėjo nepažįstama moteris, energingai gaivinusi ją tol, kol atvyko greitosios pagalbos medikai. Nors Vilniaus oro uoste veikia skubios pagalbos kabinetas, aprūpintas automatiniu defibriliatoriumi, apsaugos darbuotojai ne tik nepuolė gaivinti keleivės, bet net nesugebėjo parodyti, kur yra toks aparatas.

"Vien dėl to, jog pripirksime prietaisų, niekas nepasikeis. Reikia, kad žmonės apie juos žinotų, nesibaimintų naudotis ir mokėtų tai daryti. Kol piliečiai nepasigenda šių aparatų, jų ir nėra", – įsitikinęs D.Vaitkaitis.

Kad situacija būtent tokia, patvirtino ir bendrovės "AJ produktai" pardavimo vadybininkė Daiva Baseckienė. Nuo šių metų įmonė pradėjo prekiauti nešiojamaisiais pusiau automatiniais išoriniais defibriliatoriais, skirtais tiek įstaigoms, tiek privatiems asmenims. Tačiau iki šiol, D.Baseckienės duomenimis, nenupirktas nė vienas įrenginys. Tokį nepopuliarumą vadybininkė sieja su prastomis Lietuvos žmonių žiniomis apie šiuos prietaisus ir jų naudą.

Netrukus atsiras Kaune

Platesnio defibriliatorių naudojimo viešose erdvėse pradininku Lietuvoje turėjo tapti Kaunas, garsiai skelbęs, kad iki 2012 metų pabaigos už miesto lėšas nupirks ir penkiose vietose įrengs šiuos gyvybės gelbėtojus. Tam savivaldybė pernai atseikėjo 140 tūkst. litų. Tačiau tada neatsirado norinčiųjų dalyvauti prietaisų pirkimo konkurse, nebuvo gauta nė vieno pasiūlymo, tad defibriliatorių nesulaukta.

Greta prietaiso – informacija apie gaivinimą.

Kaip LŽ sakė Kauno miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjas Donatas Senikas, pirkiniui skirtos lėšos vėliau buvo padidintos iki 150 tūkst. litų. Antras konkursas jau įvyko, jį laimėjo Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis kartu su UAB Krizių tyrimo centru. Defibriliatoriams skirtos specialios dėžutės irgi pakabintos, teliko į jas įdėti įtaisus ir baigti žmonių mokymus. Žadėti gelbėtojai turėtų pradėti veikti jau rugsėjo pradžioje.

Prietaisai įrengiami Kauno autobusų ir geležinkelio stotyse, miesto Rotušės aikštėje esančiame restorane "Sadutė", prie Muzikinio teatro veikiančiame restorane "Siena", prekybos centre "Akropolis". Kaip minėta, iš viso nupirkti 5 defibriliatoriai, vieno jų kaina (su PVM) – 15 tūkst. litų. Likusi suma paskirstyta lankstinukams, artimiausių įstaigų darbuotojų mokymams, straipsniams, nes, anot D.Seniko, tai yra visa programa, į kurią įeina ir įrenginių patikra bei priežiūra.

Apie defibriliatorių vietą praneš specialios nuorodos. D.Seniko žodžiais, nelaimės atveju naudotis prietaisais bus labai paprasta, nes jie "kalbės" lietuviškai - vardys, ką daryti. Be to, šiuose įtaisuose veiks signalo perdavimo greitosios medicinos pagalbos tarnybai sistema. Pradėjus naudoti įrenginį signalas apie nelaimę nedelsiant pasieks tarnybą.

"Kaip rodo užsienio patirtis, defibriliatoriai yra labai naudingi. Manau, Kauno miesto taryba kitąmet nuspręs plėsti šias paslaugas ir pakabins dar daugiau prietaisų", – sakė D.Senikas.

Tuo metu Vilniaus savivaldybė neketina sekti Kauno pavyzdžiu. "Įsigyti ir įrengti automatinių širdies defibriliatorių viešose vietose neplanuojama, nes jais yra aprūpintos greitosios medicinos pagalbos brigados bei ambulatorinės ir stacionarios asmens sveikatos priežiūros įstaigos", – pabrėžė Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Lukoševičienė.

Išsamesnės informacijos, kiek šiuo metu Lietuvos viešose vietose įrengta ar naudojama defibriliatorių, nepavyko gauti nei Sveikatos apsaugos ministerijoje, nei Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje, kaupiančioje žinias apie šalyje naudojamus medicinos prietaisus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"