TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kepenys neturi dublerio

2015 10 17 6:00
healthline. com nuotrauka

Lietuvoje dažniausiai mirštama nuo širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų ir dėl išorinių priežasčių – autotraumų, apsinuodijimų, nužudymų bei savižudybių. Pastaraisiais metais ketvirtoje vietoje įsitvirtino mirtys dėl virškinimo sistemos ligų (pankreatitų, hepatitų ir t. t.).

Kaip pabrėžia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas profesorius Jonas Valantinas, tai lemia besaikis alkoholio vartojimas ir antsvorio nepaisymas. „Dažniausiai kepenis žaloja įvairūs toksinai, iš kurių pagrindinis – alkoholis. Antroje vietoje – medikamentai, nes bet kokie vaistai, taip pat – ir nuo temperatūros neretai vartojamas paracetamolis, netgi nedidelės jo dozės, gali pažeisti kepenis. Trečioje vietoje – kepenų suriebėjimas dėl nutukimo (steatohepatitas), o toliau – virusinis B ir C hepatitas. Mažumą sudaro keletas labai retų kepenų ligų. Antsvorio turinčių asmenų kepenys riebėja lygiai taip pat, kaip ir vartojančių alkoholį, skirtumas tik tas, jog žmogus negeria. Tačiau jeigu asmuo, turintis antsvorio, dar ir geria alkoholį, jo kepenims gresia dvigubas pavojus, liga progresuoja kur kas greičiau“, – sako prof. J. Valantinas.

Saugo organizmą

Organizme yra nemažai porinių organų: turime du inkstus, du plaučius, dvi ausis, dvi akis ir t. t., kai vienas jų pažeidžiamas, kitas gali kompensuoti jo veiklą. Kepenys – stambiausias ir ypatingas pilvo ertmės organas, porininko neturi. Jų veikla prilygsta sudėtingai laboratorijai. Kepenys vienos vykdo labai daug įvairių funkcijų, tarp kurių pagrindinė – baltymų sintezė. Jos dalyvauja pasisavinant ir kaupiant įvairias medžiagas (geležį, vitaminus ir kt.), reguliuoja gliukozės apykaitą, kraujo krešumą, gamina ir išskiria tulžį, kuri kartu su kasos fermentais reikalinga maistui virškinti. Kepenys dėl labai svarbios jų detoksikacinės funkcijos neretai vadinamos organizmo laboratorija. Kepenų ląstelės geba sunaikinti su krauju iš žarnyno patekusias bakterijas, taip apsaugodamos nuo galimų komplikacijų – tarkim, kraujo užkrėtimo. Kartu su išskiriama tulžimi jos pašalina įvairias į organizmą patekusias arba jame susidariusias kenksmingas medžiagas.

Kepenyse nėra skausmo receptorių, todėl jų neskauda, ūminio kepenų pažeidimo atveju ligoniai pagelsta.

Jonas Valantinas

Kodėl kepenys riebėja

Kepenų uždegimas dėl suriebėjimo – tai viena metabolinio sindromo dalių. Ši liga gali būti nulemta genetiškai ir dažniausiai gresia žmonėms, turintiems polinkį į abdominalinio tipo nutukimą, kai riebalai kaupiasi pilvo srityje. Paprastai tokius žmones kamuoja ir aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio bei trigliceridų kiekis kraujyje, didesnis šlapimo rūgšties procentas. Be kepenų suriebėjimo, tokiam žmogui gresia ir cukrinis diabetas bei podagra. „Todėl labai svarbu tikrintis sveikatą ir stebėti rodiklius, kurie gali signalizuoti apie prastėjančią kepenų būklę“, – pabrėžia profesorius ir perspėja, kad visų šių dalykų galima išvengti ribojant angliavandenių kiekį maiste ir atsikratant antsvorio, atsisakant galbūt toksiškų vaistų bei alkoholio, šeimos gydytojo patartomis priemonėmis reguliuojant hiperlipidemiją ir hiperglikemiją (cukraus kiekį kraujyje), pakankamai laiko – apie 1–1,5 val. kasdien skiriant aktyviai fizinei veiklai. Net apie 80 proc. žmonių nejaučia turį suriebėjusias kepenis ir apie tai nežino. Jie neretai guodžiasi dėl širdies ir kraujagyslių sutrikimų. Tačiau net penktadaliui kepenų suriebėjimas pereina į hepatitą, vadinamą nealkoholiniu steatohepatitu, kuriam būdingos tokios pačios pasekmės, kaip ir alkoholiniam hepatitui. Negydomas nealkoholinis steatohepatitas, kaip ir alkoholinis bei virusinis hepatitas, ilgainiui gali komplikuotis kepenų ciroze arba vėžiu.

Alkoholis žudo kepenų ląsteles

Alkoholio vartojimas kaltas dėl daugiau kaip 50 proc. kepenų ligų. Kepenims kenkia visoks alkoholis: alus, vynas, degtinė. Iš pradžių kepenys sugeba padaryti jį nekenksmingą, tačiau per ilgesnį laiką žmogus nejučia alkoholinius gėrimus ima vartoti vis didesniais kiekiais ir taip pakenkia kepenų veiklai. Sutrinka riebalų, angliavandenių ir baltymų sintezė, susergama lėtinėmis kepenų ligomis. „Alkoholis žudo kepenų ląsteles, – teigia prof. J. Valantinas. – Pirmiausia kepenys ima kaupti riebalus, vėliau ties tomis sankaupomis vystosi uždegimas. Vietoj žuvusių ląstelių ima formuotis jungiamasis audinys, kitaip sakant, kepenys randėja. Kepenys turi labai tikslią filtravimo sistemą. Bėda ta, kad vietoj žuvusiųjų atsiradusios naujos ląstelės yra kitokios sandaros ir nebegali atlikti filtravimo funkcijų. Nors ir padidėjusio tūrio, tačiau surandėjusios kepenys nebegali atlikti savo įprastinės organizmo laboratorijos funkcijos. Vystosi alkoholinis hepatitas, kurio perspektyva – kepenų cirozė. Per kiek laiko alkoholis pakeis kepenų struktūrą, priklauso nuo daugelio dalykų, visų pirma, nuo genetiškai paveldėto polinkio. Vienas greičiau prageria smegenis, kitas – kepenis...“

O jeigu žmogus liausis gėręs, ar organizmas gali „išsivalyti“? Prof. J. Valantino teigimu, viskas priklauso nuo to, kaip toli pažengęs kepenų randėjimo procesas. Skiriami keturi fibrozės laipsniai. Pirmieji du – pagydomi, esant trečiajam ir ketvirtajam fibrozės laipsniui, kelio atgal nėra, kepenų funkcijos atkurti neįmanoma arba įmanoma tik iš dalies.

Dabar nuslėpti tikrąsias kepenų funkcijų sutrikimo priežastis nebepavyks. Yra tam tikros skaičiuoklės, į kurias įkėlus tyrimų rezultatus akivaizdu, dėl kokios dalies kepenų pažeidimo kaltas alkoholis, o dėl kokios – kitos priežastys. Ypač moterys nelinkusios prisipažinti, kad ligos priežastis – vadinamasis saikingas arba esą socialus alkoholio vartojimas. „Tuomet išspausdiname skaičiuoklę ir pateikiame įrodymus“, – sako profesorius ir priduria, jog suardyti moters sveikatą prireikia mažesnio alkoholio kiekio nei vyrui.

Prisideda ir virusai

„Nemaža dalis Lietuvos gyventojų serga virusiniu hepatitu, dažniausiai B ir C. Esame darę tyrimus, apie 2,2 – 2,4 proc., tai yra maždaug 70 tūkst., Lietuvos gyventojų serga hepatitu C, – teigia profesorius. – Tačiau dauguma jų, kaip liudija ir pasaulio statistika, apie tai nežino, nes liga kurį laiką nepasireiškia jokiais simptomais. Į gydytojus kreipiamasi tik tuomet, kai liga toli pažengusi, pasireiškia kepenų cirozės požymių arba ji aptinkama atsitiktinai. Dabar kaip tik atėjo tas laikas, kai hepatito C požymiai reiškiasi donorams ir tiems, kuriems buvo perpiltas hepatito C virusu užkrėstas kraujas. Mat iki 1993 metų donorų kraujas nebuvo tikrinamas dėl hepatito C viruso. Jauni žmonės šiuo virusu užsikrečia per tatuiruotes, intraveninius narkotikus ir kt. Ligų gydymas labai brangus, ypač brangūs nauji vaistai, kuriais hepatitas C išgydomas 100 procentų. Gydant senesniais dabar prieinamais vaistais gaunamas 40 – 50 proc. atsakas. Sergančius hepatitu C pacientus gydome nemokamai, nes jie patys vaistų tiesiog neįpirktų. Kitas dalykas – sergančiųjų hepatitu B gydymas. Jiems vaistai kompensuojami tik 80 proc., kai kurie ligoniai nesigydo, nes ir ta suma jiems per didelė. Nors hepatito B kontrolei yra ir kitų priemonių – jaunimas nuo jo apsaugotas skiepais, tačiau abiem atvejais ligos išeitis – ta pati: kepenų cirozė, galinti pereiti į vėžį, todėl skirtinga vaistų kompensavimo tvarka nėra logiška.“

Brangūs ir neperspektyvūs

Gastroenterologijos skyrių Lietuvoje mažėja (Vilniuje yra tik vienas), nes jie nuostolingi. Tyrimams reikia modernių laboratorijų, brangių technologijų, ilgalaikiam gydymui – brangių vaistų, o ligoniai patenka vis sunkesni, daug jų iš provincijos, nes ten alkoholis vartojamas nesusimąstant apie pasekmes. Kadangi kepenų ligos nemaža dalimi priklauso nuo paties žmogaus pasirinkto gyvenimo būdo, medikams tenka vargas pažinti netgi kelias tos pačios šeimos kartas. Gydytojų pastangomis išgelbėti nuo akistatos su mirtimi (ištikus ūmiam alkoholiniam hepatitui, sutrinka ir širdies, inkstų bei kitų organizmo sistemų veikla), žmonės prisiekia gyventi tinkamai. Tik tie pažadai dažniausia trumpalaikiai.

„Mes iš patirties žinome, kad po metų, antrų su tuo pačiu ligoniu vėl susitiksime, – sako prof. J. Valantinas. – Juo labiau kad pakartotinai pažeisti kepenis pakanka kur kas mažesnių, žmonėms atrodančių „saikingomis“ dozių, nes visi organai jau būna pažeisti.“ Nemažai šių ligonių tampa ir gydytojų onkologų pacientais. Kepenų vėžiu dažniausiai komplikuojasi virusinis B ir C hepatitas bei alkoholinis kepenų pažeidimas.

„Neseniai Barselonoje baigėsi kas dvejus metus vykstantis kongresas, kuriame kolegos pasidalijo patirtimi, jog ne tik alkoholinis, bet ir nealkoholinis steatohepatitas vis dažniau baigiasi vėžiu, – aiškina prof. J. Valantinas. – Žodžiu, visų lėtinių kepenų ligų atveju, kai kepenų ląstelės sparčiai dalijasi, jos turi ir didesnę riziką išsigimti bei tapti vėžinėmis. Kancerogenezę didina ir virusai. O tokių ligų kasmet daugėja.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"