TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Keršija antibiotikams atsparios bakterijos

2012 10 23 6:10
Reuters/Scanpix nuotrauka/Dėl didėjančio atsparumo antibiotikams kyla pavojus, kad netrukus nepavyks įveikti sunkių ligų.

Didėjant sergamumui peršalimo ligomis gausėja ir netinkamai vartojamų antibiotikų atvejų. Tačiau tai viena iš daugelio priežasčių, keliančių grėsmę sveikatai. Jau dabar specialistai  perspėja, kad atsparumas antibiotikams didėja greičiau nei išrandami nauji antimikrobiniai preparatai.

Medikai skambina pavojaus varpais: praėjus vos 84 metams, kai atrasti antibiotikai, kyla pavojus, kad greitai nebeturėsime veiksmingų vaistų infekcijoms gydyti, o chirurginės operacijos ir organų transplantacijos taps gerokai rizikingesnės ar net neįmanomos.

"Aplinkoje, maiste, mūsų pačių organizme yra antimikrobinių medžiagų likučių, o tai lemia atsparumo antibiotikams atsiradimą, apie kurį dar prieš 70 metų kalbėjo penicilino išradėjas, anglų mikrobiologas Alexanderis Flemingas. Jis teigė, jog vartojant antibiotikus netinkamai ir per mažomis dozėmis bakterijos gali tapti atsparios. Jau šiandien girdime specialistų perspėjimų, kad atsparumas antibiotikams didėja greičiau nei išrandami ar sukuriami nauji antimikrobiniai preparatai", - per Europos konferenciją "Mikroorganizmų atsparumas ir infekcijų profilaktika", vykusią praėjusią savaitę Vilniuje, pabrėžė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas.

Pasak pranešimo autoriaus, jei nepavyks suvaldyti didėjančio atsparumo antibiotikams, po 5-6 metų, kaip perspėja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, ne vien gonorėja gali tapti sunkiai pagydoma liga. Pavyzdžiui, Lietuva išsiskiria vaistams atsparios tuberkuliozės gausa. Paprastai šią ligą galima išgydyti per pusę metų, o atsparios formos - per dvejus metus ar ilgiau, bet ir tai ne visada.

Ritos Stankevičiūtės nuotraukos/S.Čaplinsko teigimu, valstybė turėtų daugiau investuoti į konkretaus ligos sukėlėjo diagnostiką.

Be recepto

Pernai bendrovės "Baltijos tyrimai" Lietuvoje atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad mūsų krašto gyventojai, nepasitarę su gydytojais, antibiotikus geria susirgę bronchitu, gripu, šlapimo takų infekcija, rinitu, otitu, sinusitu, karščiuodami, kai skauda gerklę ar vargina kosulys. "Tyrimų duomenimis, net 50 proc. antibiotikų vartojami netinkamai. Šalys viena nuo kitos skiriasi nebent šių preparatų madomis", - pažymėjo S.Čaplinskas.      

Nors antibiotikai turėtų būti parduodami tik pagal receptą, tai neapsaugo nuo savigydos atvejų. "Lietuvoje sunkiau arba sunku gauti antibiotikų be recepto, tačiau kai kuriose valstybėse jų įsigyti gana lengva. Šiems vaistams nepasiduodančios bakterijos nepaiso sienų, keliauja iš vienos šalies į kitą. Jei, tarkime, Indijoje išplis atsparumas antibiotikams, koks nors keliautojas ir mums gali parvežti atsparų mikroorganizmą", - kalbėjo S.Čaplinskas. Jo teigimu, dėl antibiotikų vartojimo reikia informuoti ne tik pacientus, bet ir specialistus.    

Gydo nežinia ką

Vien Europos Sąjungoje daugiau kaip 25 tūkst. žmonių kasmet miršta nuo kokios nors infekcijos, kurią sukelia antibiotikams atsparios bakterijos, plintančios daugiausia gydymo įstaigose. Itin pavojinga, kad ligoninėse daugėja užsikrėtimo meticilinui atspariu auksiniu stafilokoku atvejų. Problema ta, jog gydytojai, nežinodami konkretaus ligos sukėlėjo, skiria plataus poveikio antibiotikų, nors tinkamesni ir ne tokie kenksmingi yra siauro poveikio medikamentai.   

"Kodėl medikai taip daro? Todėl, kad baiminasi nepataikyti ir neišgydyti. Tad kartais, norėdami padaryti geriau, net pakenkia pacientui", - aiškino S.Čaplinskas.

Specialistas apgailestavo, kad daug pinigų veltui išleidžiama antibiotikams, užuot investavus juos į konkretaus ligos sukėlėjo diagnostiką. Tokiu atveju būtų gydoma tam tikro mikroorganizmo sukelta liga. Kai to nėra, skiriamas empirinis gydymas. Tai reiškia, kad neturint tikslios diagnozės bandoma nuspėti, koks vaistas galėtų veikti. Jei pataikoma - gerai, jei ne, kurį laiką ligonis gali likti neapsaugotas.

"Štai, pavyzdžiui, gonorėja. Ar tikrai žinome, kad antibiotikai, kuriuos šiandien skiriame jai gydyti, iš tikrųjų veikia Lietuvoje cirkuliuojančius ligos štamus?" - klausė ULAC vadovas S.Čaplinskas.

Z.Stanevičius tikino, kad Lietuvoje nustatomi tik pavieniai atvejai, kai mėsoje viršijamos antibiotikų normos.

Pavieniai atvejai  

Atsparūs mikroorganizmai plinta ir per nešvarias rankas. Tai vyksta ne tik namie, bet ir ligoninėse. Problemą didina ir nuotekos, į kurias patenka didelė dalis suvartotų antibiotikų, taip pat buitinių antibakterinių priemonių. Visa tai irgi gali paspartinti atsparumo mikroorganizmams vystymąsi.

Net pusė pasaulyje pagamintų antibiotikų suvartojama veterinarijos srityje. Kaip sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius, paukščių ir galvijų mėsoje pasitaikančių salmonelių bei kampilobakterijų tyrimai rodo, kad jų atsparumas antibiotikams yra padidėjęs. Kitaip tariant, klasikiniai preparatai beveik nebeveikia šių sukėlėjų. "Todėl kiekvienu atveju prieš skiriant antibiotikus turi būti atliktas standartizuotas atsparumo testas", - pabrėžė specialistas.

Dėl antibiotikų vartojimo Lietuvoje atliekama stebėsena paukščių ir galvijų fermose, tikrinami pašarai. "Kalbos apie šių medikamentų naudojimą gaminant pašarus yra pagrįstos. Bet tokiu atveju jie turi specialų statusą - tai vadinamieji gydomieji pašarai. Jiems keliami specialūs reikalavimai, o vartojimas labai griežtai kontroliuojamas", - patikino Z.Stanevičius.   

"Tačiau antibiotikų į pašarus deda ir pavieniai ūkininkai. O tai greičiausiai ne visada nustatoma", - pabrėžė S.Čaplinskas.  

Z.Stanevičiaus teigimu, atvejai, kai pačioje mėsoje viršijamos antibiotikų normos, Lietuvoje taip pat pavieniai. "Randama tik vaistų pėdsakų", - pažymėjo VMVT atstovas.  

Anot Z.Stanevičiaus, galvijus, kiaules ir paukščius fermose gydantys Lietuvos veterinarai su antibiotikais elgiasi gana kvalifikuotai ir atsakingai.

Atmintinė pacientams

* Jei įmanoma išvengti infekcijos skiepijantis - pasiskiepykite.

* Nevartokite antibiotikų, jei sergate ūmia kvėpavimo takų infekcija ir gripu, kai krečia šaltis. Jie nemažina temperatūros ir nemalšina skausmo.

* Nevartokite antibiotikų, skirtų kitam žmogui, net ir identiškos diagnozės atveju. Šie vaistai, kaip ir dauguma kitų, išrašomi individualiai kiekvienam ligoniui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"