TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kiek agresija ir smurtas susiję su psichikos sutrikimais?

2015 08 16 11:00
www.thumotic.com asociatyvi nuotrauka

Kaip rodo apklausos, daugelis žmonių linkę manyti, kad smurtiniai nusikaltimai ir psichikos sutrikimai yra susiję. Tačiau mokslinių tyrimų duomenys to nepatvirtina.

2015 metų kovo 24 dieną Andreaso Lubitzo pilotuojamas oro bendrovės „Germanwings“ lėktuvas patyrė katastrofą, atsitrenkęs į Prancūzijos Alpes. Žuvo 144 keleiviai ir šeši ekipažo nariai. Įtariama, kad antrasis pilotas sąmoningai lainerį nukreipė į kalną. Vėliau paaiškėjo, kad jis sirgo depresija. Pradėta svarstyti, ar panašių simptomų turintiems lakūnams galima leisti skraidyti.

Kaip rašoma naujienų portale „BBC Future“, organizacijų „Mind“ ir „Rethink Mental Illness“ aktyvistai teigia: negalima iš anksto tvirtinti, jog depresija sergantys žmonės būtinai pasielgs, kaip lakūnas A. Lubitzas. Tačiau pagal statistiką vyrauja būtent toks požiūris. Šių organizacijų apklausos liudija, kad daugiau kaip trečdalis apklaustųjų mano, jog psichikos sutrikimų turintys žmonės labiau linkę į smurtą.

Tačiau smurtinių nusikaltimų statistika rodo kitką. Kaip paaiškėjo iš vieno tyrimo, tik vienas procentas smurtinių nusikaltimų aukų manė, kad atsitikimas buvo nusikaltėlio psichinio sutrikimo pasekmė.

Didžiojoje Britanijoje žmonės, apie kuriuos žinoma, kad jie turi problemų su psichine sveikata, per metus įvykdo nuo 50 iki 70 žmogžudysčių. Tačiau šie nusikaltėliai sudaro menką dalį iš maždaug septynių milijonų gyventojų, kuriems vienu ar kitu metu buvo nustatyti rimti psichiniai sutrikimai.

Alkoholis, narkotikai ir psichozė

Mažai tikėtina, kad psichikos sutrikimų turintys žmonės būtinai taps žudikais. Tačiau kas išprovokuoja kasdienį, buitinį smurtą? Vienas labiausiai cituojamų šaltinių yra 1998 metais JAV MacArthurų fondo parengta ataskaita „Prievartinių veiksmų rizikos tyrimas“, .

Visus metus po dešimt savaičių buvo tikrinama daugiau kaip tūkstantis pacientų po to, kai juos išrašydavo iš psichiatrinės ligoninės. Šių elgesys buvo lyginamas su tame pačiame rajone gyvenančiais žmonėmis, nebuvusiais tokio tipo gydymo įstaigoje. Pasirodė, kad abiejų grupių polinkio į smurtinius veiksmus lygis niekuo nesiskyrė. Išskyrus atvejus, kai buvo vartojami narkotikai ar alkoholis.

Tiek buvę pacientai, tiek „normalūs“ konkretaus rajono žmonės į prievartą labiau linkę būdavo tada, kai piktnaudžiavo kvaišalais ir svaigalais. Be to, paaiškėjo, kad sergantieji psichikos ligomis linkę vartoti daugiau narkotikų ir alkoholio, negu kaimynai. Tačiau psichinio sutrikimo neužtenka, kad žmogus elgtųsi agresyviau.

Yra tokių diagnozių, kurios aplinkiniams asocijuojasi su agresija. Tarkime, psichozė. Vis dėlto dauguma tų, kuriems nustatoma psichozė, neatlieka smurtinių veiksmų.

Kartais žmonės mano, kad jų protą kontroliuoja išorinės jėgos. Pagal ankstesnį tyrėjų požiūrį, tai didina polinkį smurtauti. Tačiau didelė dalis ataskaitos duomenų leidžia teigti, kad tokie kliedesiai nesusiję su didesne agresija.

Jei tarp šių aspektų nėra nuolatinio ryšio, kodėl tarp kalinių yra daugiau psichikos sutrikimų turinčių, bet negydytų žmonių? Tai susiję su daugeliu veiksnių. Laisvės netekimas didina riziką, kad kalinys padarys nusikaltimą, be to, psichinis sutrikimas gali progresuoti. Šių problemų tyrėjai pažymi: statistika neleidžia teigti, jog psichikos sutrikimai turėjo įtakos, kai įkalinti nusikaltėliai darė nusikaltimus.

Vis dėlto piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais gali būti veiksnys, atsispindintis kalėjimo statistikoje. Dar 1988 metais buvo atliktas tyrimas, kurio autoriai analizavo skaičius, susijusius su atrinktos pacientų grupės areštais. Paaiškėjo, kad tie, kurie piktnaudžiavo svaigalais ir kvaišalais, dažniau buvo suimami.

Logika ir dėmesys

Net jei žmonės kenčia nuo psichikos sutrikimų, jie retai tampa smurto prieš aplinkinius šaltiniu. O kaip elgiasi pacientai, esantys uždaroje psichiatrijos klinikų erdvėje, kai jiems tenka būti tarp medicinos personalo?

Kaip paskaičiavo mokslininkai, JAV 40–50 proc. jaunesnių medikų, atliekančių klinikinę psichiatro praktiką, vienu ar kitu būdu užpuolami. Per Didžiojoje Britanijoje atliktą tyrimą paaiškėjo, kad tokie užpuolimai, nors ir gąsdina personalą, dažniausiai nebūna nei iš šio, nei iš to – be priežasties. Tyrėjai po incidentų apklausdavo medicinos seseles bei pacientus ir sužinodavo, kad paprastai agresija kildavo po to, kai personalo darbuotojai prašydavo pacientų padaryti ką nors tokio, ko tie nenorėdavo. Kitaip tariant, užpuolimas išprovokuojamas apmaudu ir susierzinimu, bet ne pačiu psichiniu sutrikimu. Tyrimas atskleidė, kad mažai kas elgiasi agresyviai be priežasčių, keliančių nusivylimą.

Nežinia, ar psichikos sutrikimų neturintys žmonės reaguotų analogiškai, ar kaip kitaip, nes tokių tyrimų nebuvo daryta. Tačiau galima teigti, kad agresija nebūtinai yra ligos pasekmė. Įtakos turi ir aplinka.

Vienas tyrimas parodė, kad kai aplink triukšminga ir nemalonu, tikimybė smurtiniams veiksmams būna didesnė. Be to, incidentų dažniausiai būna vakare arba anksti ryte. Vadinasi, psichiatrijos klinikose tokiu metu turėtų būti daugiau personalo, galinčio atsakyti į klausimus, reaguoti.

Olandų mokslininkai tris mėnesius praleido psichiatrinės ligoninės palatoje. Tada savo stebėjimus palygino su tuo, kas vyko kitose dvejose palatose, kuriose nebuvo pokyčių. Palatos, kurioje dirbo tyrėjai, pacientams buvo viskas aiškinama: kaip kas įrengta, kodėl rakinamos durys, kada galima išeiti, kaip patekti pas psichiatrą, kada budi vieni ar kiti darbuotojai.

Taip buvo siekiama kiek įmanoma sumažinti pacientų irzlumą ir nepasitenkinimą. Tyrėjai pastebėjo, kad iš tiesų galima sumažinti smurto protrūkių palatoje. Įdomu, kad jų sumažėjo ir kitose dvejose palatose. Mokslininkai mano, kad incidentų fiksavimas turi reikšmės. Toks tyrimas turėtų padėti medicinos personalui susimąstyti, kaip išvengti situacijų, kurios gali baigtis smurtu.

Be abejo, būna atvejų, kai psichikos sutrikimų turintys žmonės daro nusikaltimus. Tam tikromis aplinkybėmis dvasinė liga gali tapti papildomu veiksniu. Tačiau teiginys, esą psichinių sutrikimų turintys žmonės visuomenei kelia didelį pavojų, tėra mitas.

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"