TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kintantis ligos pavidalas ir moderni diagnostika

2013 09 28 6:00
Nenustatyta lytiškai plintanti infekcija gali sugriauti ne tik segančio žmogaus, bet ir jo mylimųjų gyvenimą. LŽ archyvo nuotrauka

Sakoma, kad jaunystė – paikystė. Tačiau netikėtą pokštą gyvenimas gali iškrėsti net ir brandžiam, tvirtam, visokioms pagundoms atspariam rimtuoliui. Pamanysite – neįmanoma, tačiau kitaip tokių sąvokų kaip „atostogų romanas“, „vienos dienos (nakties) nuotykis komandiruotėje“ net nežinotume... Vieniems šie romantiški paklydimai baigiasi keliais slaptais atodūsiais arba pora savaičių nerimo, iš kitų likimas pareikalauja didesnio mokesčio...

Kuo skiriamės nuo pasaulio

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje per metus užregistruojama 499 milijonai naujų lytiškai plintančių infekcijų atvejų. Lietuvoje 2012-aisiais tokių atvejų užfiksuota 4807, iš jų chlamidiozės - 253, gonorėjos - 219.

„Patikimos statistikos apie žmones, sergančius lytiškai plintančiomis infekcijomis, Lietuvoje nėra,- sako gydytoja Gitana Skendelytė, UAB "Medicina practica" laboratorijos direktoriaus pavaduotoja. - Oficialūs skaičiai nedideli, nes daugelis į medikus kreipiasi anonimiškai ir nenori viešumos. Sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl šių ligonių registravimo ir apskaitos kai kurios privačios įstaigos vykdo tik iš dalies, todėl neturime tikslios statistikos ir situacijos gerai nekontroliuojame. Kita vertus, Lietuvoje nėra nei gonorėjos, nei chlamidiozės valstybinės profilaktikos patikros, dėl to apie jų mastą galime spręsti tik pagal kitų šalių populiacijų tyrimus. Juo labiau kad dauguma užsikrėtusiųjų serga lengvos formos ligomis, simptomai jiems menkai pasireiškia. Žmogus gali tik porą savaičių jausti tam tikrą diskomfortą lytiniuose takuose, šlapindamasis, bet nekreipia į tai rimto dėmesio ir nesikreipia į medikus.“

Pasaulyje, be ŽIV/AIDS, sifilio, labai paplitusios ir kitos lytiškai perduodamos ligos, tokios kaip gonorėja, chlamidiozė ar virusų sukeltos genitalijų karpos, pūslelinė. Kuo jos pavojingos? Moterims tai gali būti spontaninio persileidimo, negimdinio nėštumo, nevaisingumo priežastis. Šios ligos neretai sukelia mažojo dubens organų ir gimdos uždegimą, gimdos kaklelio vėžį. Vyrams neišgydytos infekcijos dažnai baigiasi nevaisingumu, sąnarių, šlaplės uždegimais. „Iš karto reikia pasakyti, kad kalbėdami apie komplikacijas turime mintyse negydomas arba ne iki galo išgydytas ligas. Šiandien beveik visas laiku diagnozuotas lytiškai plintančias infekcijas galima išgydyti, o ŽIV, pūslelinę - suvaldyti ir pristabdyti, - pabrėžia gydytoja. - Tačiau jei asmuo į menkus lytinės sistemos negalavimus nekreipia dėmesio arba šiek tiek pasigydęs nepasidomi, ar liga pasitraukė, ji pasidaro lėtinė ir ilgainiui net visai nejuntama. Blogiausia, kad būdamas seksualiai aktyvus žmogus tampa šios ligų užkrato nešiotoju ir platintoju.“

Didžiojoje Britanijoje, JAV, kai kuriose Skandinavijos šalyse įgyvendinamos valstybinės lytiškai plintančių ligų profilaktikos programos. Tarkime, JAV tiriamas jaunimas iki 25 metų, turėjęs lytinių santykių. Tyrimo apimtis priklauso nuo to, kiek liga paplitusi populiacijoje. Jei serga daugiau kaip 1 proc. žmonių, tikrinama kartą per metus, jeigu mažiau negu 1 proc. – kartą per dvejus metus. Vyresni nei 25 metų asmenys tikrinami tuo atveju, jei priklauso rizikos grupei (turi daug lytinių partnerių, bendrauja su žmogumi, dažnai keičiančiu partnerius, yra sirgę per pastaruosius 2 metus). Praėjus 3 mėnesiams po gydymo privalomas kontrolinis tyrimas, nes liga gali atsinaujinti. Pakeitus lytinį partnerį taip pat būtina pasitikrinti. Atkreipiamas dėmesys, kad chlamidiozė ir gonorėja linkusios atsinaujinti net ir neužsikrėtus iš naujo. Jų sukėlėjai, kartą patekę į organizmą, įsitvirtina ilgam. Todėl tyrimai labai svarbūs dėl paciento ir jo partnerių saugumo. Čia būtina prisiminti ir tokius dalykus kaip sąmoningumas, atsakomybė ne tik už savo, bet ir už šeimos, seksualinių partnerių sveikatą.

Modernus tyrimas - dėl aiškumo

Kodėl lytiškai plintančios ligos ėmė slapstytis po neryškiais simptomais, švelniomis formomis? Tai demonstruoja ne ką kita, o tik puikų jų sukėlėjų gebėjimą prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Gausus antibiotikų vartojimas pakeitė klasikinius tų ligų bruožus, be to, dirbančio žmogaus laikas šioje skubėjimo epochoje yra tokia vertybė, kad dėl perštėjimo, sutrikusio šlapinimosi retas kuris skuba kreiptis į gydytojus. Todėl bakterijos turi užtektinai laiko gerai įsitvirtinti jų dauginimuisi patogiose organizmo sistemose. „Kita priežastis – diagnostikos pokyčiai, - kalba gydytoja G.Skendelytė. - Anksčiau gonorėja būdavo nustatoma pagal aiškius simptomus ir iš paprasto lyties organų išskyrų tepinėlio. Jei mikroskopuojant mėginyje būdavo aptinkama leukocitų, kurių viduje yra gonokokų, ligos diagnozė tapdavo aiški. Be abejo, tam reikia ypač profesionalaus ir įžvalgaus tyrėjo. Tačiau jei žmogus serga besimptome gonorėja, tokiu būdu aptikti sukėlėjų gali nepavykti. Juo labiau kad ligos sukėlėją Neisseria gonorrhoeae galima supainioti su kitomis Neisseria rūšimis, kurios yra mūsų organizmo mikrofloros dalis. Dėl panašumo jas sunku atskirti mikroskopuojant, todėl tiksliau diagnozuoti įmanoma tik pasitelkiant gana brangų tyrimo metodą – pasėlį. Bet čia ir vėl susiduriama su sunkumais, nes bakteriją Neisseria gonorrhoeae sunku išauginti dirbtinėje terpėje. Jeigu žmogus dėl šios ligos simptomų arba dėl kokios nors kitos priežasties jau vartojo antibiotikų, bakterija gali būti per silpna išaugti pasėlyje ir pasidauginti tiek, kad ją būtų galima aptikti.

Situacija pasikeitė, kai gonorėjai diagnozuoti buvo įdiegtas PGR (polimerazės grandininės reakcijos) metodas. Jis pranašesnis dėl to, kad leidžia nustatyti sukėlėjo DNR – specifinę genetinę informaciją iš branduolio, ir neturi reikšmės, kiek sukėlėjų yra tiriamoje terpėje. Šiuo specifiniu, jautriu metodu galima nustatyti net labai ankstyvos, latentinės stadijos ligą, kol dar nėra ryškių simptomų, kol žmogus jaučiasi gerai ir niekuo nesiskundžia. Tyrimas suteikia galimybę išsivaduoti iš nerimo po galbūt nesaugių lytinių santykių, nesvarbu, kaip juos vadintume: atostogų, kurorto romanu ar vienos nakties nuotykiu.“

Kaip pasirengti PGR tyrimui

Net labai romantiškiems ir skaičių nemėgstantiems žmonėms retkarčiais pravartu pasidomėti statistika. O ji - negailestinga. Lytiškai plintančių infekcijų yra tiek daug, kad tikėtis jų išvengti – ganėtinai naivu. Juo labiau jei esate jaunas, seksualiai aktyvus žmogus, dar tebeieškantis gyvenimo partnerio. O jeigu ir turite jį, dar nereiškia, jog esate tikrai saugūs, kol neišsityrėte. Chlamidijų ir gonokokų gausu aplinkoje, ir pavojus ypač didėja keičiant lytinius partnerius. Vadinasi, pajutus nerimą arba pirmuosius infekcijos požymius, būtina nelaukti, neatidėlioti ir nestumti to nerimo tolyn - reikia kreiptis į gydytoją urologą arba ginekologą ir prašyti, kad per apžiūrą paimtų lyties organų išskyrų tyrimą. Kitas būdas – kreiptis į laboratorijas „Medicina practica“, kurių tinklas veikia visoje Lietuvoje. PGR tyrimą galima atlikti ir iš šlapimo mėginio. Tai patogu, nes jam paimti nereikia ypatingų sąlygų. Pakanka bent dvi valandas neplovus išorinių lyties organų surinkti pradinę šlapimo porciją ir pristatyti mėginį į laboratoriją ne vėliau kaip per 2–4 valandas. Taigi nerimą dėl nesaugių lytinių santykių galima išsklaidyti gana greitai.

Infekcija primena save

„Kuo anksčiau infekcija aptinkama, tuo lengviau ji pagydoma, - primena gyd. G.Skendelytė. – Tokiu atveju pasveikti gali pavykti ir suvartojus vieną kursą antibiotikų. Tada lieka gerokai mažesnė ir ligos pasikartojimo tikimybė. Reikia nepamiršti, kad šlapimo ir lytinių takų infekcijos dažniausiai kyla iš apačios į viršų ir kai kada pasiekia net inkstus, sukelia sunkias komplikacijas. Geriamos antibiotikų tabletės, kapsulės irgi ne taip paprastai jas įveikia, todėl gydymas neretai kombinuojamas su vietiškai veikiančiomis žvakutėmis, tepalu. Atsižvelgiant į tai, kad infekcijos linkusios atsinaujinti, rekomenduojama PGR metodu išsitirti praėjus 3 mėnesiams po gydymo.“

PSO duomenimis, chlamidioze serga 12–17 proc., gonorėja – 2–5 proc. seksualiai aktyvių žmonių. Negana to, net 43 proc. jaunų (iki 25 metų) asmenų, kuriems nustatyta gonorėja, dar serga ir chlamidioze. Kodėl labai svarbi kokybiška šių ligų diagnostika? Pirmiausia – dėl to, kad šiomis infekcijomis užsikrėtę jauni žmonės būtų nustatyti, išgydyti ir ateityje išvengtų sunkių komplikacijų. Kita svarbi priežastis – kad būtų paskirtas tikslus gydymas. Mat šių infekcijų požymiai labai panašūs, tačiau jų sukėlėjus veikia skirtingų grupių antibiotikai, todėl paskirti reikiamus vaistus galima tik tiksliai identifikavus sukėlėją. Be to, praėjus 3 ir 6 mėnesiams po gydymo būtina atlikti pakartotinius tyrimus, nes yra didelė tikimybė, jog net ir neturint lytinių santykių, bet sumažėjus imunitetui, patyrus stresą ar dėl kitų priežasčių, liga gali atsinaujinti. Gonorėjos sukėlėjas labai atsparus - nustatyta, kad per 6 mėnesius liga pasikartoja 7–12 proc. pacientų.

Sąmoningumas ir atsakomybė

Lytiškai plintančios infekcijos labai dažnos, todėl kyla klausimas: kodėl neturime valstybinės profilaktikos programos, kuri galbūt galėtų sumažinti jų skaičių?

Gydytoja G.Skendelytė teigia, jog viena priežasčių yra tai, kad nuo šių infekcijų (be abejo, išskyrus ŽIV/AIDS, sifilio terminalines stadijas) nemirštama; kita - atokios jų komplikacijų formos: kai žmogus kenčia nuo nevaisingumo, sąnarių skausmų, šios ligos retai siejamos su prieš dešimtmetį neišgydyta chlamidioze ar kita lytiškai plintančia infekcija. Nors iš esmės dažnai gydomos būtent šių infekcijų pasekmės.

„Tikiuosi, ateis laikas, kai mūsų valstybė subręs, sustiprės ir galėsime pradėti vykdyti tokią lytiškai plintančių infekcijų ankstyvos patikros programą, kokią turi kitos šalys, - sako gydytoja G.Skendelytė. - Beje, ne tik JAV, Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijoje, bet ir mūsų kaimynystėje - Latvijoje, Estijoje gyventojams kompensuojami žmogaus papilomos viruso (ŽPV), chlamidiozės ir gonorėjos PGR tyrimai. O kol kas pajutus lytiškai plintančių ligų simptomus geriau nekaltinti vieniems kitų neištikimybe ar kitokiomis nuodėmėmis, bet pasitikrinti ir, jeigu reikia, išsigydyti. Lytiniai santykiai – kiekvienam labai svarbi gyvenimo sritis. Jų kokybė didele dalimi priklauso nuo mūsų sąmoningumo ir gebėjimo pasirūpinti savo bei artimųjų sveikata.“

Užs. VJ-3372

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"