TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kinų medicinos žinovas gelbsti, kai niekas nepadeda

2014 01 18 6:00
D.Butvilas džiaugiasi atradęs save kinų medicinoje. Erlendo Bartulio nuotraukos

Medicinos mokslų daktaras Dainius Butvilas sėkmingai derina tradicinės kinų ir šiuolaikinės Vakarų medicinos žinias. Abi šios sistemos puikiai sutaria ir pačioje Kinijoje, į kurią D.Butvilas nuolat keliauja tobulintis. Žinių jis sėmėsi ir tradicininės kinų medicinos ligoninėse, ir iš atokiuose kaimuose gyvenančių liaudies gydytojų.

Tokių kaip jis specialistų – turinčių ir šiuolaikinės Vakarų medicinos išsilavinimą, ir tvirtus kinų medicinos pagrindus – Lietuvoje nedaug. D.Butvilo specalybė – fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, jo disertacija – iš epilepsija sergančių žmonių reabilitacijos.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete medikas atsakingas už akupunktūros specialistų rengimą, Rytų medicinos studijas. Vilniaus universiteto Konfucijaus institute su tradiciniu kinų gydymo menu supažindina plačiąją visuomenę.

Daugumą laiko D.Butvilas skiria savo pacientams, taikydamas jiems tokius metodus kaip akupunktūra, šildymas iš pelynų susuktu cigaru (moksa) ir kt. Į mediką paprastai kreipiasi tie, kuriems joks išbandytas gydymas nepadėjo. Specialistas kaupia duomenis apie savo darbo rezultatus, kad iš jų būtų galima spręsti, kurių ligų atvejais kinų medicinos metodai veikia geriausiai, o kada tokių laimėjimų neverta tikėtis.

Lemtingi sutapimai

"Stodamas į Kauno medicinos universitetą turėjau gražią iliuziją, kad pritaikius čia įgytas žinias bus galima greitai ir labai efektyviai padėti žmonėms. Bet vėliau atsirado abejonių ir tam tikro nusivylimo. Pamačiau, kad daugumos lėtinių ligų priežastys yra nežinomos. Tad koks tada gali būti jų gydymas? Sugebama neblogai numalšinti tik ryškiausius šių ligų simptomus. Be to, naiviai tikėjau, jog pasigydęs ligoninėje žmogus iš jos išeis sveikas. Tačiau pamačiau, kad jis ir ateina ligotas, ir išeina sergantis. Net pradėjau abejoti, ar pasirinkau tinkamas studijas", – prisiminė D.Butvilas.

Taip išėjo, kad jis susidomėjo Rytų kovos menais. Dar nutiko taip, kad du kartus atsitiktinai pavėžėjo vieną moterį, o ši daug kalbėjo apie kinų medicinos pomėgį ir papasakojo, kur ir kaip jos mokytis.

Tada, prieš 14 metų, prasidėjo D.Butvilo, tuo metu dar studento, kinų medicinos mokslai. "Iš ryto ir toliau studijavau Vakarų mediciną, o vakarais – Rytų", – prisiminė jis.

2008-aisiais D.Butvilas pirmąkart pusei metų išvyko į Kiniją, Tiandzinio kinų medicinos universitetą. Vėliau kelionės į šią šalį tapo nuolatinės – kasmet ten praleisdavo po keletą mėnesių.

Akupunktūra taikoma įvairiausioms ligoms gydyti.

Ieškojo išsamiausių žinių

Tiandzinio kinų medicinos universitete D.Butvilas sėmėsi žinių iš visoje šalyje gerbiamo gydytojo, kinų medicinos profesoriaus, kuris specializavosi diagnozuoti ir gydyti sunkias ligas. Būdamas drauge nuo ryto iki vakaro lietuvis įgijo visokios patirties: pamatė įvairiausių pacientų, susidūrė su ligomis, apie kurias ligi tol nebuvo nė girdėjęs. Profesorius tapo tikru D.Butvilo vedliu ir patarėju. Mokytojui mirus, lietuvis tobulinosi kitose Kinijos įstaigose. Tačiau jis įsitikino, kad nors kinų medicinos specialistų šalyje yra labai daug, ir paprastai jie yra baigę universitetus, tikrai gerų šios srities žinovų mažai, o standartinis jų gydymas nebūtinai duoda gerų rezultatų.

Norėdamas patvirtinti ar paneigti susikurtas iliuzijas, D.Butvilas leidosi ieškoti Kinijos kaimuose gyvenančių liaudies medikų, kurie žinių įgijo iš tėvų, senelių ir prosenelių. Radęs keletą garbingo amžiaus gydytojų, iš jų sužinojo tokių dalykų, kokių nėra jokiuose vadovėliuose. Tačiau šie, daug vertingo teorinio išmanymo sukaupę specialistai, gyveno atokiose, kalnuotose vietovėse, tad turėjo mažai pacientų, taigi ir nedaug praktikos. Ligoninių gydytojai jos buvo sukaupę kur kas daugiau, – kai kurie jų perdien dirbdavo net su 60-80 pacientų.

Pavyzdys Lietuvai

D.Butvilas pasakojo, kad Kinijoje esama dviejų rūšių švietimo ir gydymo įstaigų: tradicinės kinų medicinos universitetai bei jiems priskirtos ligoninės ir šiuolaikinės medicinos universitetai bei jų ligoninės. Pastarųjų - daugiau. Tačiau šiuolaikinės medicinos ligoninėse dažnai būna kinų medicinos skyrius ar bent vienas kitas gydytojas, taikantis šiuos metodus.

Kinų medicinos ligoninėse dirbantys gydytojai, žinoma, pirmiausia taiko akupunktūrą ir gydymą žolėmis, taip pat masažą, taures ir kt., bet tose ligoninėse yra integruota šiuolaikinė medicina. "Diagnozuodamas ligas gydytojas taiko kinų medicinos metodus – pulso čiuopą, liežuvio apžiūrą ir kt., o jeigu kas nors neaišku, pacientui gali skirti kraujo, elektrofiziologinius ar radiologinius tyrimus, įskaitant kompiuterinę tomografiją ar magnetinį rezonansą. Visa tai atliekama toje pačioje įstaigoje ir nedelsiant", – pasakojo D.Butvilas.

Lietuvį žavėjo tai, ką pamatė Liaoningo tradicinės kinų medicinos universiteto ligoninėje. Nervų sistemos ligų skyriuje, kur gydomi galvos svaigimo, skausmų, miego sutrikimų varginami pacientai, galvos smegenų magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimas atliekamas labai greitai, per 2 valandas. Ryte išsitirti atėjęs žmogus po pietų grįžta jau turėdamas rezultatus. Tada gydytojas sprendžia, ką daryti toliau: ar pakaks kinų medicinos taikymo, ar reikia siųsti pacientą pas kitą specialistą.

Derėtų pridurti, kad tradicinė kinų medicina šalyje turi valstybinės statusą, jos atstovų paslaugas sveikatos draudimas apmoka taip pat kaip ir šiuolaikinės medicinos gydytojų.

Kita vertus, tradicinės kinų medicinos universitetuose 40 proc. studijų laiko užima šiuolaikinė medicina, – mat puikiai suprantama, kad be jos šiandien neįmanoma išsiversti.

"Kinija yra pavyzdys, kaip galima ir reikia derinti abiejų medicinų metodus. Jeigu gydoma akupunktūra, žolėmis, tai nereiškia, kad negalima taikyti medikamentinio gydymo. Juk yra situacijų, kai kinų medicina bejėgė, ir situacijų, kai šiuolaikinė medicina negali kažin ko pasiūlyti. Todėl pacientui parenkamas tinkamiausias gydymas. Tokios dermės turėtume siekti ir čia, Lietuvoje", – pažymėjo D.Butvilas.

Gydytojo rankose – pelynų cigaras.

Tebesimoko abiejų medicinų

Tai medikas ir stengiasi daryti savo klinikinėje praktikoje. Neretas pacientas net nustemba, kai jam rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ar kitą specialistą.

"Tarkime, paciento kraujospūdis – per 200, o žmogus įsivaizduoja, kad keletą kartų bakstelėjus adata problema labai greitai normalizuosis. Bet yra didžiulė rizika, kad įvyks negrįžtamų pokyčių smegenyse. Tokiu atveju gydymas vien akupunktūra būtų nusikaltimas. Arba, pavyzdžiui, žmogui skauda nugarą, skausmas plinta ir į koją. Pacientui atrodo, kad čia nieko tokio, tuoj liausis, tačiau iš tiesų jis yra šimtaprocentinis chirurgų pacientas. Man jį gydyti – tai uždelsti chirurginę intervenciją", – vardijo D.Butvilas.

Nors tebediskutuojama, ar akupunktūra gali būti taikoma žmonių, neturinčių medicininio išsilavinimo, D.Butvilui akivaizdu, kad toks pasirengimas yra labai naudingas. Tarkim, po akupunktūros procedūros pacientui sutino kojos čiurnos. Bet gydytojas išsiaiškino, kad tą pačią dieną žmogui buvo skirti kiti vaistai nuo kraujo spaudimo, kurių vienas iš nepageidaujamų poveikių ir yra tinimas. Taip paaiškėjo, kad akupunktūra čia niekuo dėta. "Be šiuolaikinės medicinos žinių negalėčiau taikyti kinų medicinos, mano praktika būtų skurdi, nors nesakau, kad neįmanoma", – teigė LŽ pašnekovas. Jis iki šiol mokosi abiejų medicinų, – tai skatina patys pacientai, besikreipiantys ir dėl labai retų diagnozių. Tada tenka pasklaidyti naujausią šiuolaikinės medicinos literatūrą, pasidomėti, kas pasiekta toje srityje.

Rezultatai džiugina

"Žmonės kartais mano, kad kinų medicina gydo ribotą spektrą ligų. Tačiau Kinijoje taip gydė absoliučiai viską: infekcines ir neinfekcines, chirurgines ir kitas ligas. Kitokios medicinos ten tiesiog nebuvo. Šiuolaikinis vakarietiškas gydymas į šalį atėjo tik maždaug prieš 100 metų. Dabar jis dominuoja, bet ir kinų medicina įgauna naują pagreitį", – pažymėjo D.Butvilas.

Daugiausia pacientų į jį kreipiasi dėl įvairių skausmų: nugaros, galvos, veido srities, sąnarių. Kita gausi grupė pacientų, kurie skundžiasi nuotaikos sutrikimais, nerimu, depresija, nemiga ir kt. D.Butvilui tenka gydyti, kai sergama ir širdies bei kraujagyslių ligomis (dažniausiai – arterine hipertenzija), astma, lėtiniu bronchitu, esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, vidurių užkietėjimui, neaiškios kilmės pilvo skausmams ir kt.

Gydymo kursui vidutiniškai reikia 10 procedūrų, bet jų skaičius gali svyruoti nuo vienos iki keliasdešimt. Jeigu ligos simptomai labai aktyvūs – gydymas taikomas keletą dienų kasdien, o simptomams mažėjant procedūros retėja. Pasak D.Butvilo, pavyksta pasiekti neblogų rezultatų, juolab kad į jį besikreipusiems žmonėms kitoks gydymas nedavė efekto. "Kita vertus, ir šis gydymas – ne panacėja, nors daugeliu atvejų galima tikėtis bent pagerėjimo", – pažymėjo kinų medicinos specialistas.

Priežastis – tarpusavio santykiai

Pašnekovas pridūrė, kad bet kuri medicina žmogui gali padėti tik 10 procentų. Visa kita lemia gyvenimo būdas, paveldimumas, aplinkos veiksniai. Tad net taikant abu – kinų ir šiuolaikinės medicinos metodus – kartais atsiduriama aklavietėje, nes, pavyzdžiui, pacientas nenori keisti gyvenimo įpročių.

Kita vertus, daugelio ligų priežastys išvis ne medicininės, o lemiamos tarpusavio santykių. "Kai žmogui keletą kartų per mėnesį skauda galvą, jį pykina ir pan., remdamiesi šiuolaikine medicina diagnozuosime migreną ir skirsime vaistų. Vadovaudamiesi kinų medicina teigsime, jog tai yra kepenų energijos sąstingis, sutrikdyta skrandžio energija ir atitinkamai gydysime. Bet už viso to dažniausiai slypi susierzinimas, nusivylimas, nepasitenkinimas. Nepašalinus šių priežasčių, žmogus niekada nepasveiks, nors jam taikysime akupunktūrą ar skirsime vaistus", – pabrėžė D.Butvilas.

Gydytojo teigimu, žmonės dažniausiai žino, kodėl elgiasi netinkamai, bet nieko nedaro, kad tai pakeistų. Todėl kartais prireikia truputį "įspirti" tam sau kenkiančiam asmeniui, kad jis suvoktų, ką daro negerai, kur reikia labiau stengtis .

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"