TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kito žmogaus širdį gelbėja ne tik medikai

2011 10 04 0:00
Daug kur užsienyje jau tapo įprasti viešose vietose įrengti defibriliatoriai.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Kol atvyks greitoji medicinos pagalba (GMP), staiga sustreikavusią širdį turėtų gelbėti esantieji šalia. Taip pat praverstų viešose vietose įrengti automatiniai širdies defibriliatoriai. Tačiau ir apie vieną, ir apie kitą pagalbos būdą daugelis išmano tik miglotai.

Neseniai patvirtintuose suaugusiųjų, vaikų ir naujagimių gaivinimo standartuose, remiantis pažangiomis rekomendacijomis, atnaujinti pirmosios pagalbos veiksmai sustojus kraujotakai ir (ar) kvėpavimui. Medikai pabrėžia, kad tai svarbu ne tik jiems, bet ir kiekvienam šalia nukentėjusio atsidūrusiam žmogui. Juk staigi mirtis dažniau ištinka namuose nei viešose vietose.

Patys gaivina retai

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) darbo grupė, rengusi naujus gaivinimo standartus, apklausė greitosios medicinos pagalbos stočių darbuotojus. Paaiškėjo, kad, tarkim, Vilniuje per dvejus metus masinių renginių metu staigi mirtis ištiko 3 asmenis. Sporto ir laisvalaikio centruose tokių atvejų buvo 4. Staigių mirčių taip pat pasitaiko viešbučiuose, geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, kavinėse, maldininkų susibūrimo vietose. Higienos instituto duomenimis ne namuose ar gydymo įstaigose staigi mirtis dėl širdies ir kraujagyslių ligų pernai ištiko 126 asmenis.

Anot Lietuvos skubiosios medicinos pagalbos draugijos pirmininko Dino Vaitkaičio, 9 iš 10 staigios mirties atvejų ištinka ne ligoninėje, 8 atvejai iš 10 įvyksta greta esant kitam žmogui, dažniausiai - artimajam. Ir tik trečdalis esančiųjų šalia dar mėgina gaivinti mirštantįjį, du trečdaliai nė nebando nieko daryti, nes bijo arba nemoka.

Vilniaus GMP stoties direktoriaus pavaduotojos medicinai Vandos Pumputienės teigimu, atvejų, kai žmonės patys imasi gaivinti nukentėjusįjį, pasitaiko vos vienas kitas.

Bene garsiausiai nuskambėjo nesena istorija, kai žinomas smuikininkas Vilhelmas Čepinskis suskubo gelbėti į jo koncertą atėjusį tėvą. Vyriškis, kuriam buvo operuota širdis, įsodintas stumuliatorius, staiga prarado sąmonę. Gaivinimo veiksmų muzikas ėmėsi instinktyviai, kaip jie atliekami, buvo matęs tik per televizorių.

D.Vaitkaitis apgailestauja, kad pirmosios pagalbos mokymai, skirtingai nei Vakaruose, mūsų krašte vis dar vertinami formaliai. Skubios pagalbos specialistas viliasi, kad su laiku atsiras supratimas: jei šeimoje yra asmenų, kamuojamų širdies problemų, jei jų kraujospūdis pakilęs ar amžius - per 60 metų, artimiesiems dera žinoti, kaip elgtis staiga pablogėjus jų sveikatai.

Svarbiausi - paspaudimai

Naujieji gaivinimo standartai susideda iš pradinio ir specialaus gaivinimo skirsnių. Specialus gaivinimo standartas svarbus medikams, pradinis - kiekvienam, teikiančiam pirmąją pagalbą.

Nuo šiol numatyta kiek kitokia gaivinimo technika - pakeistas krūtinės ląstos paspaudimų ir dirbtinio kvėpavimo (įpūtimų) santykis gaivinimo metu. Dabar po 30 krūtinės ląstos paspaudimų daromi 2 įpūtimai. Paspaudimų greitis - mažiausiai apie 100 kartų per minutę, bet ne daugiau kaip 120 kartų per minutę, paspaudimų gylis - ne mažiau kaip 5 cm, bet ne daugiau kaip 6 cm. Du įpūtimai neturėtų užtrukti ilgiau kaip 5 sekundes. Vaikams ir naujagimiams gaivinimo pradžioje svarbu atlikti įpūtimus, nes jie dažniau miršta ne dėl širdies veiklos, o dėl kvėpavimo sutrikimo.

"Teikiantiesiems pirmąją pagalbą dabar nebūtina atlikti įpūtimų, kol neturima specialių, tam skirtų priemonių. Taigi nebėra būtinybės atlikti kvėpavimą burną į burną. Deguonies yra kraujyje. Pakanka krūtinės ląstos paspaudimų, kad kraujas cirkuliuotų ir aprūpintų deguonimi gyvybei svarbiausius organus", - patikslina V.Pumputienė.

Ji sako, kad greitosios pagalbos medikai telefonu pataria skambinančiajam, kaip gaivinti nukentėjusįjį. Svarbiausia, kad žmogus nepadėtų telefono ragelio. Mat skambinantieji baiminasi, esą jei dispečeris ilgai aiškina telefonu, GMP nebeatvažiuos. "Mūsų tarnyba dabar kompiuterizuota, tad vienas darbuotojas pataria, o kitas jau būna išsiuntęs GMP brigadą", - ramino pašnekovė.

Kompiuterizuoti prietaisai

Naujieji standartai taip pat rekomenduoja viešose vietose naudoti automatinius defibriliatorius. Tai kompiuterizuoti prietaisai, liaudiškai dar vadinami elektrošokais, klinikinės mirties atveju galintys išgelbėti gyvybę. Prietaisas išanalizuoja širdies ritmą ir esant skilvelių virpėjimui - o tai dažniausia klinikinės mirties priežastis - automatiškai suteikia pagalbą.

Siekiant išvengti staigių mirčių, užsienio valstybėse šie prietaisai išdėstomi metro, gyvenamuosiuose rajonuose, darbo vietose, traukiniuose ir t. t. Kaip jais naudotis, paaiškina balso ir šviesos signalai.

Automatiniai širdies defibriliatoriai Europos Sąjungoje (ES) diegiami nuo 2000-ųjų, jų buvimo vietos žymimos specialiais ženklais. ES šalių sveikatos sistemos kokybė vertinama ir pagal tai, ar yra įteisintas šių prietaisų naudojimas.

"Jei Vakarų Europoje užsuksite į bent kiek didesnę parduotuvę, net iš valytojos visada sužinosite, kur rasti tokį daiktą", - pabrėžia D.Vaitkaitis.

Viešose vietose nepamatysi

Lietuvoje vien prietaiso pavadinimas kelia nuostabą, o viešose vietose tokių dalykų, ko gero, niekada nesame matę.

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės, svarstant naudojimosi automatiniais defibriliatoriais galimybes, dar 2008-aisiais paprašyta Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Kauno medicinos universiteto (dabar - Sveikatos mokslų universitetas) išvadų. Teirautasi, ar šiuos prietaisus gali naudoti ne sveikatos priežiūros specialistai ir kur jais būtų galima naudotis. Mokslininkų nuomonė buvo teigiama: automatinius defibriliatorius gali naudoti ne tik medikai. Rekomenduota juos įrengti ten, kur bent 16 valandų per parą būna ne mažiau kaip 200-250 žmonių.

"Staiga sutrikus širdies veiklai, defibriliatorius pagelbėtų per 1-1,5 minutės. Tai yra didelis privalumas, nes GMP negali garantuoti atvykimo per 5 minutes. Atsižvelgiant į tai, ES ir pradėjo diegti automatinius defibriliatorius viešose vietose", - aiškina N.Ribokienė.

Pasak viceministrės, minėtus prietaisus šiuo metu yra įsigijusios visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Juos įsigijo ir keletas kito pobūdžio įstaigų: Kauno "Sabonio krepšinio centras", bendrovė "Mars Lietuva", Tarptautinis Vilniaus oro uostas, Kauno pirkinių centras "Savas".

Kai kuriais atvejais šių prietaisų įsigijimą paskatino itin liūdni nutikimai. Vienas jų, kai per varžybas Kauno sporto halėje dėl staigaus širdies veiklos sutrikimo mirė "Žalgirio" krepšininkas Tauras Stumbrys. Nemalonus įvykis nutiko ir A.Sabonio krepšinio mokykloje, kai mirtis vaiką ištiko per treniruotę. Net ir SAM darbuotojams nepavyko savo kolegos išplėšti iš mirties nagų.

Paskambinus į naująją Kauno "Žalgirio" areną paaiškėjo, kad automatinio širdies defibriliatoriaus ji neturi, nes per renginius budi specialia aparatūra aprūpintas GMP ekipažas. Vilniaus "Siemens" arena taip pat kliaujasi budinčiais medikais. Vilniaus oro uosto atstovės Sandros Šiaulienės teigimu, širdį gelbstintis defibriliatorius nėra įrengtas viešai, bet saugomas pirmosios pagalbos kabinete. Apie automatinį defibriliatorių niekas negirdėjo ir sostinės Autobusų stotyje. Vilniaus bei Kauno "Akropolių" informacijos darbuotojos taip pat teigė, kad minėtuose prekybos centruose tokių prietaisų nėra.

Ateities klausimas

"Nemanau, kad kas nors turėtų įpareigoti įsigyti šiuos prietaisus. Kaip medikas galiu pasakyti, kad jie reikalingi ir gali išgelbėti gyvybę. Visuomenė turėtų reikalauti šių prietaisų iš savivaldybių ar iš tam tikrų įstaigų vadovų. Bet vien dėl to, kad pripirksime tokių prietaisų, niekas nepasikeis. Reikia, kad žmonės apie juos žinotų, nesibaimintų naudotis ir mokėtų tai daryti. Jei mūsų žmonėms šių aparatų nereikia, jų ir nėra", - įsitikinęs D.Vaitkaitis.

Automatinio širdies defibriliatoriaus nauda neabejoja ir V.Pumputienė. Medikė pabrėžia, kad norint juo naudotis, būtinos tam tikros žinios.

Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vadovo Prano Šerpyčio, būtų labai gerai, jei tokius prietaisus turėtų visi dideli prekybos centrai, salės, kitos vietos, kur lankosi daug žmonių.

"Nereikia manyti, kad Lietuvoje esame atsilikę. Žingsnis po žingsnio šios naujovės atsiras ir pas mus, tad būsime dar saugesni", - teigia žinomas širdies ligų specialistas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"