TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Klausa silpsta ne visiems vienodai

2008 01 29 0:00
E.Lesinskas pabrėžia, kad ūmų klausos nervo pažeidimą būtina pradėti gydyti kuo anksčiau. Jei to imamasi pirmą savaitę arba bent pirmą mėnesį, kai kuriems ligoniams galima pagerinti ar net atkurti klausą.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Jei aplinkiniai nuolat užsimena, kad pernelyg pagarsinote televizorių, vertėtų susimąstyti: gal klausa nebe tokia kaip anksčiau? Perkopus viduramžį ši negalia vis labiau ryškėja. Apie tai kalbėjomės su Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro direktoriumi doc. Eugenijumi Lesinsku.

- Kada pradeda silpti klausa, ar greitai vyksta šie procesai?

- Sulaukus 50-ies klausa silpnėja daugeliui žmonių. Pirmiausia tai atsiliepia aukštų dažnių garsų girdimumui. Pavyzdžiui, pradedama nebegirdėti šnabždesio. Šnekamąją kalbą daugiausia sudaro žemi - 100-1000 hercų - dažniai. Aukšti (2-8 tūkst. hercų) dažniai mums galbūt mažiau svarbūs, bet norint gerai suprasti kalbą reikia girdėti visus garsus. Vieną jų girdint geriau, kitą - prasčiau, nepavyksta atkurti žodžio prasmės, o ypač, kai kalbama užsienietiškai ar bendraujama su nepažįstamu žmogumi.

Tiesa, klausa prastėja ne taip greitai kaip rega. Normalu, jei silpnėjimas sudaro 10-20 decibelų kas dešimtmetį. Senatvinis kurtumas būdingas maždaug 10 proc. gyventojų. Daugėjant vyresnio amžiaus žmonių ši problema tampa vis aktualesnė.

Vis dėlto iki 70 metų klausos pokyčiai dėl amžiaus dažniausiai būna ne itin dideli, puikiausiai apsieinama be klausos aparato. Vėliau problemos išryškėja daugumai gyventojų: prasčiau funkcionuoja klausos nervas, smegenys nebesugeba apdoroti garsinės informacijos. Kai kurie ligoniai skundžiasi, kad lyg ir girdi garsus, bet negali suvokti žodžių.

- Kodėl vieniems klausa prastėja labiau, o kiti nieko nejaučia net sulaukę garbaus amžiaus? Ar tai priklauso nuo paveldimumo?

- Paveldimumas išties turi įtakos - silpnosios vietos užkoduotos mūsų organizme. Todėl buvimas triukšmingoje aplinkoje vienus veikia greičiau, kitus - lėčiau. Bet ir nesant paveldimumo faktoriaus klausa dėl nuolatinio triukšmo prastėja. Pavojinga laikoma tokia aplinka, kai maždaug metro atstumu neįmanoma susikalbėti nepakeltu balsu. Tad ir pats sveikiausias žmogus, kasdien dirbantis tokiomis sąlygomis, po 5 metų turės profesinį klausos pablogėjimą.

Gali pakenkti ir labai stiprus trumpalaikis garsas. Pavyzdžiui, po sausio 13-osios daugumai nukentėjusiųjų, buvusių tankų pašonėje, nustatyti klausos nervo pažeidimai. Tai gali nutikti ir medžiojant - šūvio šalia ausies garsas siekia 110-120 decibelų, o žmogus girdi iki 110 decibelų ribose.

- Ar dabartinė ausinukų mada gali lemti vėlesnį klausos susilpnėjimą?

- Klausant muzikos per ausines visas garsas eina į ausis, todėl tai - santykinai pavojinga. Ne kiekvienam toks klausymasis žalingas, tačiau saugotis reikia visiems, nes niekada nežinome savo atsparumo triukšmui. Kai vaikas prikursta, medikai neturi daug galimybių padėti. Didžiausia bėda, kad vaikai, paaugliai MP3 grotuvų klausosi nuolat ir garsiai, ypač važiuodami troleibusu, nes norėdami permušti aplinkinį triukšmą pagarsina muziką iki 90 decibelų.

Dabar šiuo klausimu atliekama daug tyrimų, bet kol kas nėra aiškaus atsakymo. Tokio klausymosi būdo protrūkis įvyko ne per seniausiai, tad koks jo poveikis, galbūt sužinosime po 10-30 metų, kai užaugs ausinukų mėgėjų karta.

- Kokios ausinės kenkia mažiau?

- Jų forma ne taip ir svarbi. Naudojant įkišamas ir uždedamas ausines visas garsas sklinda tiesiai į ausis - sklindantis iš įkišamų ausinių gal net labiau koncentruotas. Svarbiausia, ar garsiai ir ilgai tai daroma. Jei muzikai grojant įmanoma susišnekėti su šalia esančiu žmogumi, galima klausytis kiek tik nori. Negirdint, ką sako greta stovintis žmogus, klausytis galima nebent keletą minučių. Beje, per ausines garsiai sklindanti muzika labiau kenkia suaugusiajam. Vaiko organizmas greičiau atsigauna, jo klausos nervas atsparesnis.

- Ką reiškia ausyse atsirandantis ūžesys? Ar tai irgi klausos silpnėjimo ženklas?

- Ūžesys labai vargina žmones, o gydymo beveik nėra. Klausos nervo pažeidimo, kuris pasireiškia prikurtimu ir ūžesiu arba be jo, arba vien ūžesiu, priežasčių esama daug. Tai ir kraujotakos nepakankamumas, ir kai kurios endokrininės ligos, pavyzdžiui, skydliaukės patologija. Gali lemti toksinių medikamentų vartojimas, darbas kenksmingoje aplinkoje - ten, kur yra benzino ar kitokių garų. Kartais klausos nervo pažeidimas būna paveldėtas arba atsiranda dėl triukšmo. Pavyzdžiui, cypti ausyse gali pradėti šalia iššovus šautuvui arba po triukšmingo koncerto. Prie šios problemos dar prisideda ir bendras nuovargis, - vakare į lovą atsigulę žmonės jaučia ausyse ūžesį. Klausos pablogėjimą gali lemti ir kitos priežastys, tarkim, ausis užkišęs sieros kamštis. Kartais tai klaidina, nes žmogus mąsto - gal čia nieko tokio.

Labai svarbu kuo anksčiau pradėti gydymą. Ūmaus klausos nervo pažeidimą pradėjus gydyti pirmą savaitę arba bent pirmą mėnesį, kai kuriems ligoniams galima pagerinti ar net atkurti klausą, bet ir tada trečdaliui pacientų gydymas bus neefektyvus, nes būna, kad dalis nervo žūva negrįžtamai. Keletą mėnesių trunkantis staigus prikurtimas praktiškai neišgydomas.

- Gal garsus kai kurių žmonių kalbėjimas taip pat susijęs su silpnėjančia jų klausa?

- Neprigirdintys žmonės išties kalba garsiau. Jie negirdi ir savo balso, tad sunkiai susiorientuoja pagal išorinę aplinką.

- Kokie dar požymiai rodo klausos prastėjimą? Štai teigiama, jog blogai girdintis žmogus sveikąją ausį nuolat atsuka į pašnekovą.

- Prastėjant abiejų ausų klausai tai pajuntama gana greitai. Kai silpsta girdėjimas viena ausimi, pastebima ne visada, nes jos funkciją perima kita ausis.

Klausos silpnėjimą parodo paprasčiausios situacijos. Pavyzdžiui, neprigirdintis žmogus nori pasigarsinti televizorių ir nesupranta, kodėl šeimos nariai prieštarauja, nes jiems per garsu.

- Kaip stabyti klausos praradimo procesą?

- Klausos sutrikimai paprastai gydomi kraujagysles plečiančiais, medžiagų apykaitą gerinančiais vaistais, nervinio audinio veiklą skatinančiais B grupės vitaminais. Operuojama tik kraštutiniu atveju. Apkurtusiems žmonėms arba kurtiems nuo gimimo vaikams šiandien atliekamos naujos kartos operacijos, vadinamosios kochlearinės implantacijos, kai į vietą, kur yra klausos nervas, įdedamas specialus implantas. Sugavęs aplinkos garsus jis generuoja elektrinį impulsą, perduoda jį smegenims ir žmogus girdi.

Padeda ir klausos aparatai. Beje, per pastarąjį dešimtmetį jie labai ištobulėjo. Brangesni aparatai yra tarsi nedideli kompiuteriai, skaitmeniniu būdu apdorojantys informaciją ir filtruojantys aplinkos garsus: vienus stiprinantys, kitų - ne.

- Ką patartumėte dėl jų pasirinkimo?

- Kartais ligoniai sako: "Turiu giminaičių užsienyje, man atsiųs labai gerą aparatą." Toks požiūris netikęs. Aparatas turi būti parenkamas individualiai, padedant specialistui. Ištyrus klausą, pabandžius vieną, antrą, trečią prietaisą, galima rasti tinkamiausią variantą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"