TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Klausos implantai daro stebuklus

2011 02 01 0:00
J.Česnavičiūtė su sūneliu Vakariu. Didžiausias mamos noras, kad vaikas išmoktų girdėti, kalbėti, galėtų eiti į normalią mokyklą.
Petro Malūko nuotrauka

Tai, kas anksčiau buvo neįsivaizduojama, šiandien tapo realybe: vos implantavus specialų aparatą, kurčiasis pradeda girdėti. Tokio stebuklo tikisi ir vienų metukų Vakario tėvai.

Pasak Vilniaus universiteto vaikų ligoninės gydytojos otorinolaringologės Jekaterinos Byčkovos, kurtumas yra dažniausiai pasitaikanti iš įgimtų ligų. Su sunkiai pažeista klausa gimsta vienas vaikas iš tūkstančio. Taigi, kasmet Lietuvoje į pasaulį ateina apie 30-40 kurčių mažylių. Dar keliems vaikams iš tūkstančio klausa sutrinka per pirmuosius 3-4 gyvenimo metus. Kad ir kaip būtų keista, tokių vaikučių bene dažniausiai susilaukia girdintys tėvai. Pasirodo, dėl to kalti genai.

Žinia sukėlė šoką

Vakaris Janilionis taip pat gimė kurčias. Jo mama Jurgita Česnavičiūtė teigė savo ir vaiko tėvo šeimose nežinanti kurčiųjų, per nėštumą sunkiomis ligomis moteris nesirgo, tad vaisius medikamentų "neragavo".

"Iš pradžių viskas atrodė gerai: Vakaris gimė išnešiotas, sveikas, gerai valgė ir miegojo. Tačiau pusantro mėnesio sūnų parodžius neurologei, ši pasidalijo įtarimu, kad vaikas neprigirdi. Klausos testai nuliūdino: Vakaris nereagavo į garsus. BERA tyrimas, atliekamas su narkoze, turėjo išsklaidyti visas abejones. Jį atliko, kai Vakariui buvo 5,5 mėnesio. Deja, paaiškėjo, kad vaikas - visiškai kurčias, abiem ausytėmis nereaguoja net į 100 dB garsą. Palyginimui, veikiančių lėktuvų variklių gausmas siekia 115 dB", - pasakojo Jurgita.

Žinia apie Vakario problemą iš pradžių sukėlė šoką. Teliko stengtis, kiek galima padėti sūnui. Šiuo metu Vakaris nešioja stipriausius esamus klausos aparatus. Tačiau, mamos teigimu, jie menkai padeda. Šalia vaiko sumušusi mediniais šaukštais, Jurgita neišvysta jokios reakcijos: sūnus kaip žaidė, taip žaidžia, nei krūpteli, nei pasisuka. "Priimti ir mylėti jį turime tokį, koks yra. Bet labai norime, kad Vakaris išmoktų girdėti, kalbėti, galėtų eiti į normalią mokyklą", - sakė Jurgita.

Vienintelė pagerėjimo viltis - kochlearinė implantacija, numatyta vasario pabaigoje arba kovo pradžioje. Tačiau valstybė kompensuoja tik bazinio įtaiso kainą - 54 tūkst. litų. Todėl vaiko tėvai ieško būdų moderniam, apie 100 tūkst. litų kainuojančiam aparatui įsigyti. Kol kas sekasi sunkiai, sūnaus reikmėms gali prireikti ir paskolos.

Priežastis - neaiški

"Vakaris nešiojo kelis klausos aparatus, su juo dirbo surdopedagogai, tačiau rezultato nesulaukta. Tada ir nusprendėme, kad reikia daryti kochlearinę implantaciją", - pasakojo ir vaiko gydytoja J.Byčkova.

Prieš operaciją atliekama daug tyrimų, pacientą apžiūri ir neurologas, okulistas, atliekama kompiuterinė tomografija, įvertinama, ar gerai susiformavusi vidinės ausies sraigė. Buvo nustatyta, kad Vakariui ji neišsivysčiusi. Tai galėjo atsitikti dėl genų ar įgimtos infekcijos, - mėginama aiškintis sutrikimo priežastis. Kodėl atsirado kurtumas, daliai vaikų taip ir nenustatoma.

"Net 90 proc. atvejų kurčių vaikų tėvai yra girdintys, giminės taip pat neturi tokios problemos. Vis dėlto pagrindinių genų mutacijų, nulemiančių kurtumą, Vakariui nenustatyta. 50-60 proc. vaikų, gimę kurti, tuos genus turi. Tėvai yra jų nešiotojai, todėl ir atsiranda tikimybė, kad vaikas gims kurčias", - pasakojo J.Byčkova.

Nėra ankstyvos patikros

Gydytoja pasidžiaugė, kad Vakariui kurtumas buvo diagnozuotas gana anksti, kol dar galima veiksmingai padėti. Labai svarbu kuo greičiau duoti darbo smegenims, kad susiformuotų kalba. Kai kreipiamasi sulaukus metukų ar dvejų, jau gali būti per vėlu.

Bėda ta, kad Lietuvoje lig šiol nėra visuotinės naujagimių klausos patikros, - tai turi būti daroma dar gimdymo stacionare. Tokios patikros jau seniai atliekamos JAV ir Europos valstybėse.

"Kurtumas - dažniausiai pasitaikantis įgimtas defektas. Dėl to pasaulyje visi naujagimiai ir tiriami. Latviai tai jau daro, taip pat lenkai, ukrainiečiai, baltarusiai taip pat daugiau tiria nei mes", - apgailestavo J.Byčkova.

Vis dėlto tokia programa Lietuvoje jau kuriama, ją įgyvendinti tikimasi pradėti 2012-aisiais. O kol kas tiriami tik kūdikiai, kuriems pasireiškia rizikos veiksnių, pavyzdžiui, gimę neišnešioti, persirgę sunkia įgimta infekcija, gelta, meningitu ir kt. Taip pat vaikai, kurių tėvai girdėjo apie galimas klausos problemas ar pastebėjo, kad kažkas ne taip.

"Lietuvoje reikėtų pasiekti, kad būtų patikrintas kiekvienas kūdikis iki mėnesio amžiaus. Jei pirminis tyrimas neigiamas, vaikas iki 3 mėnesių turi būti ištiriamas Klausos centre. Iki 6 mėnesių reikia jau tiksliai diagnozuoti, kokio laipsnio vaiko klausos sutrikimas, ir pradėti taikyti klausos aparatą, sistemingus užsiėmimus. Tada dar galima tikėtis, kad net kurčiajam susiformuos kalba", - sakė J.Byčkova.

Didelė pažanga

Anksčiau, kai nebuvo galimybių anksti nustatyti problemą, neturėjome dabartinių techninių priemonių, kurčiuosius likdavo mokyti gestų kalbos.

"Pastaruoju metu šioje srityje vyksta tikra revoliucija", - džiaugėsi J.Byčkova.

Jai antrino Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovas prof. Eugenijus Lesinskas.

"Jei laiku kurčnebyliams būtų buvę galima atlikti kochlearinę implantaciją, jie ir girdėtų, ir kalbėtų. Tokių operacijų pradėta daugiau daryti prieš 10-15 metų. Jas vertinčiau kaip tikrą stebuklą", - sakė jis.

Pernai VUL SK Ausų, nosies, gerklės ligų centre atlikta 90 proc. visų kochlearinių implantacijų Lietuvoje. Čia numatoma operuoti ir Vakarį. Iš viso tokios implantacijos jau atliktos 150 Lietuvos vaikų. Jas privalu padaryti iki dvejų, maksimaliai - 6 metų amžiaus. Operavus vėliau, vaikas nebeatgaus klausos, nebeišmoks kalbėti, supras tik atskirus garsus.

Ne visi garsai tikri

"Per implantaciją pacientui pritaikomas aparatas, susidedantis iš dviejų dalių - išorinio procesoriaus ir vidinio implanto. Aplinkos garsus aparatas paverčia skaitmeniniu signalu. Šis signalas perduodamas elektrodui, esančiam prie pat smegenų, šalia klausos nervo, ir taip jį suaktyvina", - pasakojo E.Lesinskas.

Anot jo, implantacijai naudojami aparatai dabar taip ištobulėjo, kad vos juos įdėjus, pacientas pradeda girdėti tikrovei artimus garsus. Kūdikio negali paklausti, ką jis girdi. Tačiau suaugusieji, kurie netikėtai apkurto abiem ausimis ir jiems buvo atlikta implantacija, tai gali pasakyti.

Šių pacientų teigimu, kartais skiriasi tembras, - vyro balsas girdimas kaip moters. Be to, sunku suprasti muziką. Tačiau svarbiausia, kad jau nuo pat įtaiso prijungimo akimirkos žmonės gali susišnekėti su artimaisiais.

"Su implantu neblogai girdima aiški kito žmogaus kalba. Tačiau pavyzdžiui, triukšmingoje aplinkoje, vykstant kokiam nors koncertui, kai aplink kalba daug žmonių ir reikia išskirti kurio nors vieno kalbą, tai padaryti sunkiau. Tas pats ir tada, jei tenka žiūrėti televizijos laidą, kai fone groja muzika, kalba komentatorius, šnekama nenatūraliu balsu ar rodomas humoro laidos siužetas, kas nors parodijuojama. Panašiai nutinka ir skambant muzikai. Ją atlieka daug skirtingų tembrų instrumentų, todėl garsus sunkiau suprasti", - pasakojo E.Lesinskas.

Nori geriausio

Pašnekovo teigimu, paprasti implantai komplikuotus garsus atkuria prastokai, tobulesni ir naujesni - kur kas geriau. Natūralu, kad daugelis tėvų nori įtaiso, kuris leistų jų vaikui ne tik girdėti šalia esančių žmonių šneką, bet ir kalbėti telefonu, naudotis kitomis galimybėmis. Be to, implantacija atliekama kartą per visą gyvenimą. Technologijos greitai keičiasi, tad tobuliausias prietaisas yra daug naudingesnis nei techniškai pasenęs. Deja, valstybė kompensuoja tik bazinę paprasto implanto kainą - 54 tūkst. litų, tačiau kompensavimo taktika artimiausiu metu turėtų keistis. Tikimasi, kad vaikams, kuriems labiausiai reikia, bus kompensuojamos kiek didesnės sumos.

Tiesa, implantacija klausos atkūrimas dar nesibaigia: nuolatinis darbas su vaiku turi vykti daugelį metų. Tenka lankytis pas surdopedagogus, kelias valandas per dieną su savo atžala tėvai dirba namie. "Tai - ilgas procesas, bet jis gali pakeisti vaiko gyvenimą", - pabrėžė J.Byčkova.

Vakario sąskaita, į kurią galima pervesti lėšų kochlearinei implantacijai nei reabilitacijai:

Bankas: Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius

Adresas: Didžioji g. 18/2, Vilnius LT-01128, Lietuva

SWIFT kodas: NDEALT2X

Banko sąskaita (LT): LT042140030002374426

Banko sąskaita (EUR): LT042140030002374439

Gavėjas: Vakaris Janilionis

Mokėjimo paskirtis: kochlearinei implantacijai ir reabilitacijai

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"