TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kodėl atsisakoma aukoti organus donorystei

2014 12 03 10:41
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad per vienuolika šių metų mėnesių Lietuvoje užregistruotas 101 potencialus donoras, tačiau efektyviais donorais tapo tik 29. Pernai per tą patį laikotarpį šis skaičius buvo atitinkamai 97 ir 47.

Nors potencialių organų ir audinių donorų skaičius šiemet šiek tiek padidėjo, efektyvių donorų skaičius – mažesnis. Kodėl taip yra?

Tai lemia kelios priežastys. Dažniausiai potencialus donoras efektyviu donoru netampa dėl medicininių kontraindikacijų. Pavyzdžiui, pernai dėl medicininių kontraindikacijų efektyviais donorais netapo 4 proc. potencialių donorų, o šiemet šis skaičius jau išaugo iki 24 procentų.

Donorystės ir transplantacijos procesą reglamentuojančiuose dokumentuose įvardytos šios medicininės absoliučios donorystės kontraindikacijos: infekuotumas žmogaus imunodeficito virusu, neaiški mirties priežastis arba nustatyta liga su nežinoma etiologija, Kreutzfeldo-Jakobo liga, piktybiniai susirgimai, aktyvi intraveninė narkomanija.

Šiais metais atlikti potencialių donorų tyrimai parodė, jog itin daug sergančiųjų hepatitu B, C ir kitomis infekcijomis, onkologiniais susirgimais, nustatoma nemažai intraveninių narkotikų vartojimo atvejų.

Kita priežastis, dėl kurios efektyvių donorų šiemet mažiau nei pernai – artimųjų prieštaravimas donorystei po smegenų mirties. Lyginant su praėjusiais metais, šiais metais artimųjų prieštaravimas donorystei išaugo 10 procentų – nuo 32 iki 42 proc.

Artimųjų apsisprendimą neaukoti mirusiojo organų ar audinių donorystei lemia keletas faktorių.

Dažniausiai mirusio artimojo organus donorystei atsisakoma aukoti todėl, kad nežinoma mirusiojo valia dėl organų donorystės, nes apie tai šeimoje nebuvo kalbama. Kita priežastis – nelaimės akivaizdoje, kai pranešama apie žmogaus smegenų mirtį, artimieji turi viltį, kad smegenų mirtis dar nereiškia negrįžtamos baigties. Kartais aukoti mirusiojo organus donorystei atsisakoma dėl religinių įsitikinimų.

Pastaruoju metu neretai pasitaiko, kad potencialus donoras efektyviu donoru netampa todėl, kad jo artimieji gyvena užsienyje ir, kai transplantacijos procese brangi kiekviena valanda ir net minutė, negali skubiai atvykti pasirašyti sutikimo paaukoti mirusiojo organus donorystei. Be raštiško artimųjų sutikimo mirusiojo organų naudoti transplantacijai neįmanoma.

Per vienuolika šių metų mėnesių Lietuvoje iš viso atliktos 126 transplantacijos operacijos. 66 pacientams persodinti inkstai (53 – mirusio donoro ir 13 – gyvo donoro inkstai), atlikta 11 širdies, 12 kepenų, 1 plaučių, 1 širdies ir plaučių komplekso, 2 kasos ir inksto komplekso, 33 ragenų transplantacijos.

Gruodžio pirmąją transplantacijų Lietuvoje laukė 452 žmonės. Iš jų inksto persodinimo laukė 190, širdies – 32, plaučių – 4, kepenų – 67 recipientai. 11 žmonių reikia atlikti kasos ir inksto komplekso, 5 – širdies ir plaučių komplekso, ragenų transplantaciją – 143 recipientams.

Nacionalinis transplantacijos biuras kviečia ir ragina dėl donorystės po smegenų mirties apsispręsti patiems, pasirašyti sutikimą donoro kortelei gauti ir pasikalbėti apie tai su savo artimaisiais, kad jie žinotų jūsų valią.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"