TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kodėl laikytis dietos ir siekti kitų tikslų sunku

2016 02 09 11:25
pixabay.com nuotraukos

Nesėkmingai bandote numesti svorio? Pamirškite apie magiškas dietas. Tarkime, pradėję mažiau valgyti ir daugiau judėti, jei nenorite nusivilti ir viską mesti, mažinkite lūkesčius dėl kardinalių pokyčių. Tada tikimybė pasiekti teigiamų rezultatų bus didesnė.

Daug kas ieško būdo, galinčio padėti būti sveikesniems ir lieknesniems. Dar pageidauja, kad tai būtų nesudėtinga ir ne per daug asketiška. Nors patiria nesėkmes, vis vien į ateitį žvelgia pozityviai, turi lūkesčių, kad kada nors pavyks tapti savo geresne versija, rašo „BBC Future“. Perdėtas optimizmas teikia vilties tapti labiau organizuotais ir disciplinuotais.

Viena didžiausių tokių klaidų – pirmasis 12 tomų Oksfordo anglų kalbos žodynas. Darbas buvo pradėtas 1860-aisiais, baigti planuota per trejus metus. 1879-aisiais buvo priimtas sprendimas visus tomus išleisti per artimiausią dešimtmetį, bet po penkerių metų paaiškėjo, kad buvo prieita iki žodžio „ant“ („skruzdėlė“ – lietuviškai). Paskutinis tomas pasirodė 1928-aisiais, bet tada žodynas jau buvo laikomas pasenusiu, todėl sudarytojai pradėjo jį naujinti ir pildyti.

Tas pats nutinka, kai bandome keisti savo gyvenimo būdą. Perskaitę motyvuojantį straipsnį, mes vėl jaučiame optimizmo bangą: dabar jau tikrai pasiseks.

Numetę svorio nusivildavo

Janet Polivy iš Kanados Toronto universiteto analizuoja reiškinį, vadinamą melagingos vilties sindromu. Mokslininkė priėjo išvados, kad žmonės kartas nuo karto numato nepasiekiamus tikslus, neišvengiamai patiria nesėkmę, ir dėl to jaučiasi vis blogiau.

Kai kurie J. Polivy eksperimentuose dalyvavę studentai 10 metų nesėkmingai bandė pakeisti vienus ar kitus įpročius, kiekvieną kartą vildamiesi, kad tąkart tikrai pavyks. Kai kurie 15 sykių per metus siekė numesti svorio, laikydamiesi įvairių dietų. Jie buvo ne tik optimistiškai nusiteikę dėl sėkmės, bet ir tikėjosi teigiamų rezultatų numetus svorio. Studentai vylėsi, kad tai padės jiems užmegzti naujus santykius, rasti geresnį darbą, būti pažangesniems. Tačiau tie, kuriems pavykdavo atsikratyti antsvorio, vėliau stipriai nusivildavo dėl to, kad iš esmės jų gyvenimas nepagerėdavo.

Per greitai nusimena

Būna, kad keliame sau per daug sudėtingus tikslus. J. Polivy išsiaiškino: jei žmonės nusiteikia lankytis sporto salėje dukart per savaitę, bet vieną užsiėmimą būna priversti praleisti, jie išgyvena nusivylimą, nors ir viena treniruotė per savaitę jiems yra reikšmingas laimėjimas. Vietoj to, kad džiaugtųsi tuo kaip progresu, vieną praleistą kartą jie laiko nesėkme.

Norėdama patikrinti savo pastebėjimą, J. Polivy tyrimo dalyviams pasiūlė labiau tikrovišką liesėjimo programą ir pamatė, kad dauguma numetė svorio ir liko patenkinti rezultatais. Viena priežasčių, dėl kurių sunku laikytis dietos, – riebus ar saldus valgis yra malonaus skonio. Trauka tokiam maistui atsirado prieš tūkstančius metų, kai mūsų protėviai nežinojo, kuriam laikui jo užteks. Dabar daugelyje pasaulio vietų netrūksta riebių ir saldžių produktų, greičiau priešingai – tokių būna daug.

Dietologai ne vieną dešimtmetį siūlo mažiau valgyti ir daugiau judėti, bet laikytis tokio režimo nėra lengva. Todėl žmones traukia naujienos, lengvinančios užduotį. Tačiau ar jos turi ilgalaikį efektą, kol kas nėra žinoma.

Savikontrolė

Tarkime, naujas dalykas yra savistebėsena („self-tracking“ – angliškai). „BBC Future“ žurnalistė į išmanųjį telefoną įdiegė žingsniamačio programėlę. Iš pradžių nustatė užduotį – per dieną nueiti 10 000 žingsnių. Kai pirmą kartą pasiekė tikslą, programėlė įdėjo pasveikino. Tai nuteikė labai maloniai. Po kurio laiko žurnalistė pakeitė nustatymą iki 9000 žingsnių, nes pasirodė, kad užduotis buvo sunkiai įveikiama.

2013 metais kas penktas suaugęs JAV gyventojas naudoja vieną ar kitą savikontrolės prietaisą. Pagal prognozes iki 2018 metų beveik pusė milijardo žmonių Žemėje nešiosis įvairių tipų žingsniamačius. Jie padeda nueiti ilgesnius maršrutus. JAV Šiaurės Karolinos universiteto eksperimentai tai patvirtina.

Kai žmonės mato nueitos distancijos statistiką, perskaitytų knygos puslapių skaičių ir panašiai, tokia informacija jiems būna kaip stimulas tęsti tai, ką daro. Tai yra gerai. Tačiau iškyla viena problema, kuri atsiskleidė per eksperimentą.

Per tyrimą pusė studentų galėjo matyti, kiek nueina, o kitos pusės žingsniamačių ekranai buvo užklijuoti, kad statistikos nesimatytų. Tie studentai, kurie žinodavo žingsnių skaičių, nueidavo didesnius atstumus, bet pats procesas jiems teikė mažiau malonumo. Eksperimentuojant su skaitymu paaiškėjo, kad kai žmonės nemato puslapių skaičiaus, jie perskaito mažiau.

Mokslininkai nerimauja, kad žingsniavimą laikant tarsi darbu, o ne laisvalaikio leidimo būdu, nelieka malonumas mažėja ir motyvacija silpsta. Ką daryti, taip neatsitiktų, kol kas nėra žinoma. Ieškoma vis kitokios strategijos. Vienas iš būdų yra laužyti susiformavusius įpročius.

Kad nebūtų monotonijos ir rutinos

Karen Pine and Benas Fletcheris iš Hartfordširo universiteto su tiriamųjų grupe išbandė dietą be sunkių fizinių krūvių ir draudimų nevartoti kokių nors produktų. Vietoj to pasiūlė kasdien daryti ką nors naujo ir neįprasto.

Dietos koncepcija buvo grindžiama ankstesniais tyrimais, pagal kurių rezultatus apkūnių žmonių gyvenimo būdas paprastai būna monotoniškas ir turintis daug rutinos.

Kiekvieną dieną tiriamieji imdavosi kokios nors sau neįprastos veiklos iš 50 galimų variantų – nuo piešimo ir kitokio maršruto tarp darbo ir namų paieškos, radijo stočių automobilyje perjungimo ir taip toliau. Tokiu būdu mokslininkai siekė sulaužyti kasdienius eksperimento dalyvių įpročius, o tiriamieji, sąmoningai to nesuvokdami, turėjo vartoti mažiau kalorijų ir būti fiziškai aktyvesni. Tyrimo mastas buvo gana kuklus, bet patvirtino tokios metodikos veiksmingumą.

2014 metais suomiai atliko panašų eksperimentą: dalyviai turėjo smarkiai sumažinti kalorijų vartojimą septynias savaites. Kitas laikotarpis buvo labiau „demokratiškos“ dietos. Toks būdas per ilgą laikotarpį padėjo išvengti pakartotino svorio augimo.

Taigi nereikia vengti eksperimentuoti su naujomis dietomis, mažiau valgyti ir daugiau judėti, bet derėtų mažinti lūkesčius ir prisipažinti, kad vieno magiško sprendimo tiesiog nėra.

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"