TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kodėl moterys gyvena ilgiau negu vyrai?

2015 11 02 12:30
pixabay.com asociatyvios nuotraukos

Visame pasaulyje visais laikais moterų gyvenimo trukmė būna ilgesnė, negu vyrų. Mokslininkai ieško šio reiškinio priežasčių. Kodėl taip yra ir ar galima ką nors pakeisti vyrų naudai?

Apie keistą reiškinį, kad moterys gyvena ilgiau, negu vyrai, žinoma nuo amžių. Tačiau ieškoti priežasčių pradėta nelabai seniai, rašo „BBC Future“. Anksčiau manyta, kad vyrus į kapus nuvaro nepakeliamas darbas. Triūsas šachtoje ar lauke pertempdavo organizmą, o patirtos traumos sutrikdydavo sveikatą.

Atsakymą gali duoti evoliucija

Galima buvo tikėtis, kad kuo panašesne veikla užsiims vyrai ir moterys, tuo labiau mažės jų gyvenimo trukmės skirtumas. Dabar daugelis atlieka panašų sėdimą darbą. Tačiau vis vien moterys šiame pasaulyje išbūna ilgiau. Skirtumas išlieka ir tada, kai visuomenė patiria didelius sukrėtimus.

Galima palyginti gyvenimo trukmę Šveicarijoje, šalyje, turinčią apie tai patikimų duomenų per kelis šimtmečius. 1800 metais moterys vidutiniškai gyvendavo 33, o vyrai – 31 metus. Dabar atitinkamai 83,5 ir 79,5 metus. Abiem atvejais išeina, kad moterų gyvenimo trukmė – 5 proc. ilgesnė, negu vyrų.

Moterų išlikimo pranašumas pasireiškia nuo gimimo iki mirties, per visą gyvenimą, visais laikais, visuose kraštuose, kur tik galima rasti patikimos statistikos.

Prielaida, kad vyrai esą mažiau rūpinasi savo organizmu, praktiškai neįrodoma, nors tokios jiems labiau būdingos ydos kaip nikotino bei alkoholio vartojimas ir persivalgymas iš dalies paaiškintų. kodėl gyvenimo trukmės skirtumai įvairiose šalyse būna kitokie. Tarkime, Rusijoje vyrai vidutiniškai miršta 13 metų anksčiau, negu moterys. Galima manyti, jog taip yra todėl, kad jie daugiau rūko ir geria. Kita vertus, žinoma, kad šimpanzių, gorilų ir gibonų patelės taip pat gyvena ilgiau, nors patinų nepamatysi su cigarete dantyse ir buteliu letenose.

Regis, atsakymo galima ieškoti evoliucijos procese. „Aišku, socialiniai faktoriai ir gyvenimo būdas turi įtakos, bet šis fenomenas greičiausiai yra įsišaknijęs giliau – biologinėje žmogaus sandaroje“, – teigė Tomas Kirkwoodas iš Jungtinės Karalystės Njūkastlo universiteto. Jis gilinasi į biologinius senėjimo procesus.

Reikšmės turi dydis

Gyvenimo trukmės skirtumą galima paaiškinti daugelio mechanizmų veikimu, pradedant nuo chromosomų. Jos būna poromis, beje, moterys turi dvi X chromosomas, o vyrai vieną X ir vieną Y chromosomą. Šie skirtumai gali daryti įtaką ląstelių senėjimo procesui. Dvi X chromosomos reiškia, kad moteris turi atsarginę kopiją. Vyrai tokio rezervo neturi, todėl su laiku, kai ląstelės pradeda funkcionuoti neteisingai, jų rizika sirgti labai didėja.

Tarp kitų paaiškinimo variantų yra hipotezė apie „ištreniruotą moters širdį“. Esmė tokia: per antrą menstruacijos ciklo dalį moters pulsas greitėja ir prilygsta lyg atliekant vidutinio sunkumo fizinius pratimus. Dėl tokių „treniruočių“ mažėja rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

O gali būti tiesiog dėl dydžio. Aukštesnių žmonių organizme yra daugiau ląstelių, vadinasi, pavojingų mutacijų tikimybė yra didesnė. Be to, stambesniame organizme sudega daugiau energijos, todėl jis greičiau susidėvi. Kadangi paprastai vyrai būna aukštesni ir stambesni, negu moterys, – rizikos laipsnis didesnis.

Skirtingos gyvenimo trukmės priežastis gali būti ir testosterono, turinčio įtakos tokiems vyriškiems požymiams kaip žemas balsas, didelis plaukuotumas ir greitas plikimas, gamyba.

Ši hipotezė remiama senovės Korėjos radiniais. Korėjiečių mokslininkas Han-Nam Parkas, analizuodamas senuosius metraščius, be kita ko, rado duomenų apie daugiau kaip 80 eunuchų, kastruotų iki lytinio brendimo. Per šios medžiagos analizę nustatyta, kad XIX amžiuje eunuchai vidutiniškai gyvendavo iki 70 metų, o paprasti vyrai – iki 50 metų.

Ne visi tyrimai apie kitus eunuchus parodė tokią tendenciją, bet tikėtina versija, kad kastruoti žmonės (ir gyvūnai) gyvena ilgiau.

Kol kas nepavyksta nustatyti tikslios šio reiškinio priežasties, bet Londono universitetinio koledžo darbuotojas Davidas Gemsas mano, kad tokie sutrikimai būna lytinio brendimo pabaigoje. Kaip patvirtinimą jis nurodo liūdną likimą žmonių, JAV XX amžiaus pradžioje kentėjusių dėl psichikos bėdų ir laikytų specialiose įstaigose. Terapijos „rėmuose“ kai kuriuos jų priverstinai kastravo. Po to jie, kaip ir korėjiečių eunuchai, vidutiniškai gyveno ilgiau, negu kiti pacientai, bet tokiais atvejais, kai sterilizacija buvo atliekama iki sukankant 15 metų.

Testosterono stiprybė ir silpnybė

Analizuojama dar viena versija. Gal būti, kad nors trumpą laiką testosteronas organizmą daro stipresnį, ilgainiui jis gali tapti širdies ir kraujagyslių, infekcinių ir onkologinių ligų priežastimi. Kaip teigė D. Gemsas, pavyzdžiui, sėklidėse gaminamas testosteronas skatina spermatozoidų gamybą, bet gali išprovokuoti ir prostatos vėžį, veikti širdies ir kraujagyslių sistemą – didinti jos efektyvumą jaunystėje, bet vėliau sukelti hipertoniją, aterosklerozę.

Moterims tokių rizikų nekyla. Nuosavas „jaunystės eliksyras“ joms gali padėti susidoroti su kai kuriomis amžiaus problemomis. Moteriškas hormonas estrogenas veikia kaip antioksidantas, neutralizuojantis toksines medžiagas.

Ir T. Kirkwoodas, ir D. Gemsas tokį reiškinį vadina savotiška evoliucine kompensacija, tiek vyrams, tiek moterims suteikiančia geresnes galimybes perduoti savo genus.

Poravimosi laikotarpiu patelės teikia pirmenybę alfa-patinams, pripumpuotiems testosterono. Tačiau po vaiko gimimo, T. Kirkwoodo nuomone, vyras nebėra toks reikalingas, nes palikuonių būsena labiau priklauso nuo motinos organizmo būsenos, tai yra vaikams motinos sveikata svarbesnė, negu tėvo. Šiuolaikiniams vyrams tai – menka paguoda.

Kad ir kaip būtų, mokslininkai pripažįsta, vienareikšmiškas atsakymas į klausimą, kodėl moterys gyvena ilgiau, negu vyrai, kol kas nerastas. „Nereikėtų apsiriboti šio reiškinio aiškinimu vien hormoninio fono skirtumais“, – įsitikinęs T. Kirkwoodas.

Lieka tikėtis, kad tyrimai galiausiai leis suprasti, kaip visi galėtume prailginti savo gyvenimus.

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"