TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kodėl senatvės spalvos tamsios

2015 03 28 6:00
Kuo anksčiau nustatoma diagnozė, tuo geriau galima kontroliuoti ligos eigą. Uzsienio spaudos nuotrauka

Visus žmogaus pojūčius pranoksta regėjimas. Glaukoma – lėtinė ir nepagydoma akių liga, sukelianti aklumą. Ji būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali būti įgimta ir išsivystyti jauniems asmenims dėl kitų ligų poveikio. Didelę reikšmę glaukomai atsirasti turi paveldėjimas.

Netekti regėjimo žmonės baiminasi labiau nei kojos ar rankos amputacijos, nuolatinės inkstų dializės ar transplantacijos, net kurtumo. Aklumas labai smarkiai riboja žmogaus savarankiškumą ir pablogina gyvenimo kokybę. Šiek tiek lengviau prie tamsoje skendinčio pasaulio prisitaiko neregiai iš prigimties arba apakusieji vaikystėje, nes jų organizmas geba geriau išlavinti kitas jusles. Vyresnio amžiaus žmonės dėl ligos netekę regėjimo sunkiai prisitaiko prie pokyčių, atsiriboja nuo pasaulio, puola į depresiją.

Deja, bėgantys metai neaplenkia nė vieno, ir gerą regėjimą iki senatvės labai retam pavyksta išsaugoti. Statistikos duomenimis, nuo 1 iki 2 proc. populiacijos serga glaukoma – lėtine nepagydoma liga, sukeliančia aklumą. Nors Lietuvoje tikslių duomenų nėra, manoma, jog šia akių liga serga apie 32 tūkst. gyventojų. Kadangi glaukoma paliečia daugiausia vyresnio amžiaus žmones, akivaizdu, kad senėjančioje visuomenėje tokių ligonių daugės. Prognozuojama, kad 2020 metais pasaulyje bus net 80 mln. nuo glaukomos kenčiančių žmonių.

Kad pasaulis neužtemtų

Kasmet kovo 12 dieną minima Pasaulinė glaukomos diena, kai stengiamasi priminti, jog norint ilgai išlaikyti gerą regėjimą reikia nuolat rūpintis akių sveikata. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų skyriaus vedėjas doc. Andrius Cimbalas pritaria, jog regėjimo blogėjimas – vienas senstančios visuomenės požymių. „Tik nedidelė dalis retų akių ligų susijusi su genetiniais sutrikimais ar motinos ligomis nėštumo metu ir išsivysto jaunam žmogui: tinklainės distrofijos, katarakta (lęšiuko drumstėjimas), kai kurios įgimtos glaukomos formos. Tačiau susirgimų katarakta, glaukoma ir geltonosios dėmės (makulos) degeneracija, kuri šiuo metu yra pagrindinė aklumo priežastis, daugėja bėgant metams. Tarp 60-mečių kataraktos paplitimas siekia 40 proc., pažengusi makulos degeneracija – 1-2 proc., o tarp 80-mečių – atitinkamai 90 proc. ir 15 procentų. Glaukoma serga 2-4 proc. vyresnių nei 40 metų žmonių, o 80-mečių – daugiau nei 6 procentai.“

Glaukoma yra 3 rūšių: įgimta, pirminė ir antrinė. Įgimta sergama tada, kai yra nenormaliai išsivystę akies priekinės kameros kampas ar drenažinė akies sistema. Pirmine glaukoma susergama per ilgesnį laiką. Antrinė glaukoma – tai kitų akies ligų ar traumų padarinys. Visų rūšių glaukomai, be padidėjusio akispūdžio, būdinga regos nervo disko glaukominė įduba (ekskavacija) ir atrofija bei tipiški akipločio pakitimai.

doc. Andrius Cimbalas /Asmeninio albumo nuotrauka

Išgydyti neįmanoma, kontroliuoti galima

„Dar neseniai glaukomos diagnozė reiškė tik viena: neišvengiamą aklumą. Tačiau šiuo metu situacija yra labai pagerėjusi, - sako gydytojas A.Cimbalas. – Atsirado daug jautrių diagnostikos priemonių, padedančių diagnozuoti ankstyvos stadijos glaukomą. Kuo anksčiau nustatoma diagnozė, tuo geriau galima kontroliuoti ligos eigą. Glaukomos išgydyti neįmanoma, bet galima tiek pristabdyti, kad žmogus išvengtų didelio regėjimo pablogėjimo ir aklumo iki gyvenimo pabaigos. Šiuo metu dėl glaukomos apanka tik tie žmonės, kurie per vėlai kreipiasi į gydytojus, todėl liga jiems diagnozuojama pavėluotai. Gana seniai nustatytas glaukomos ir padidėjusio akispūdžio ryšys. Tinkama akispūdžio kontrolė vaistais leidžia stabilizuoti ligą ir vertinti gydymo efektą. Tačiau glaukomos gydymas - ne vien akispūdžio mažinimas. Tikslas - išsaugoti regėjimo kokybę, kad nesiaurėtų žmogaus regėjimo laukas ir kad jis neprarastų centrinio matymo, tai yra kad nepablogėtų jo regėjimo aštrumas.“ Šiuo metu yra jautrių automatinių akipločio matuoklių, kuriais galima įvertinti akių jautrumą ne tik baltos, bet ir kitų spalvų bangoms. Pradinėms glaukomos stadijoms nustatyti ir įvertinti, kaip progresuoja liga, naudojami šiuolaikiniai prietaisai – tinklainės nervinių skaidulų sluoksnio analizatoriai, tai yra optiniai koherentiniai tomografai bei lazeriniai skenuojantys poliarimetrai – panašiu principu veikiantys aparatai, kuriais galima įvertinti aplink regos nervą esančio tinklainės nervinių skaidulų sluoksnio storį. To sluoksnio suplonėjimas – pagrindinis glaukomos požymis. Sergant glaukoma, žūsta nervinės skaidulos, jų sluoksnis plonėja ir regos nervas atrofuojasi. Periodiškai stebėdami to nervinių skaidulų sluoksnio pokyčius, medikai gali įvertinti glaukomos progresavimo lygį, taikyto gydymo efektyvumą, spręsti dėl tolesnio gydymo taktikos.

Moderni diagnostika

Prieš keletą metų modernią diagnostikos aparatūrą turėjo tik universitetinės ligoninės ir privatūs medicinos centrai, o šiuo metu ją įsigijusios dauguma poliklinikų, tad kokybiška diagnostika prieinama visiems. „Galimybės nustatyti glaukomą yra geros, tačiau žmonės per mažai rūpinasi savo sveikata ir į gydytojus neretai kreipiasi pavėluotai, - susirūpinęs doc. A. Cimbalas. – Normalaus arba žemo spaudimo glaukomai nustatyti reikia gydytojo patirties ir gebėjimo įtarti ligą, tačiau daugumai pacientų būtų galima laiku nustatyti ir sėkmingai pristabdyti glaukomos progresavimą, jeigu būtų įprasta reguliariai matuoti akispūdį. Glaukoma – tai liga, kuri neturi ūmios formos, tačiau neturi ir atgalinės eigos. Ją galima tik sustabdyti, kad neprogresuotų, ir ligos pradžioje tai įmanoma. Tačiau jeigu žmogus į medikus kreipiasi jau sirgdamas ketvirtąja, terminaline, ligos stadija, prarasto regėjimo nebesugrąžinsi. Juo labiau kad net ir pradėjus gydyti liga dar kurį laiką progresuoja, panašiai kaip įsibėgėjęs traukinys stabdomas ne iškart sustoja. Jeigu pacientas reguliariai tikrinasi regėjimą, gydytojas tikrai pastebės regos nervo disko pakitimus akių dugne, būdingus glaukomai, ir laiku skirs gydymą. Šiuo metu yra tikrai efektyvių vaistų.“

Operacija regėjimo nesugrąžina

Ko gero, nerastume žmogaus, kuris galėtų nesijaudindamas kalbėti apie akių operacijas. Sunku įsivaizduoti skalpelio prisilietimą prie tokio jautraus ir judraus organo. Tačiau retkarčiais, kai gydymas lašais nepadeda, ir liga progresuoja, akys operuojamos. Tačiau operacija regėjimo nepagerina, juo labiau - nesugrąžina. Daugumos glaukomai gydyti skirtų vaistų veikimo principas yra dvejopas: vieni pagerina skysčio nutekėjimą iš akies obuolio, kad jis nesikauptų viduje ir sumažėtų spaudimas, kiti sumažina akies vidinio skysčio gamybą. Glaukomos chirurginio gydymo tikslas irgi yra panašus - akies obuolyje padaroma filtracinė angelė, kad per ją skystis nutekėtų iš akies obuolio. Terminalinių stadijų glaukomos atveju, kai akis jau akla ar beveik nemato, bet yra skausminga dėl labai aukšto akispūdžio, operuojama lazeriu. Sumažėjus spaudimui, žmogui neskauda, tačiau pažeisto regos nervo tai neatgaivina. „Profilaktinių priemonių, padedančių išvengti glaukomos, nėra. Tačiau yra visos galimybės diagnozuoti ankstyvos stadijos ligą, kai yra didesnė tikimybė išsaugoti geras regėjimo funkcijas, užkirsti kelią regos pablogėjimui ir apakimui. Visiems vyresniems nei 40 metų asmenims reikia vieną kartą per metus pamatuoti akispūdį, įvertinti akies dugną, o jei šeimoje yra sergančiųjų glaukoma, patikrą reikėtų atlikti bent kartą per metus jau nuo 35 metų", - sako gydytojas A. Cimbalas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"