TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kodėl sirgdami einame į darbą

2016 01 30 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Nors sergamumas gripu dar nepasiekė piko, jau akivaizdu, kad jis bus ne mažesnis negu ankstesniais metais. Juo labiau jog žiema tai spusteli, tai vėl atsitraukia, aplinka palanki užkrečiamosioms ligoms plisti.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai įspėja, kad daugėja ir gripo komplikacijų, dėl kurių atsiduriama ligoninėje. Trečią šių metų savaitę (sausio 18–24 dienomis) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo 79,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pat metu sirgo mažiau – 63,1 iš 10 tūkstančių. Epidemija skelbiama, kai sergančių žmonių skaičius 10 tūkst. gyventojų siekia 100 per savaitę. Šiemet plinta tas pats H1N1 virusas, 2009-aisiais sukėlęs pandemiją. Galbūt jo agresyvumas jau šiek tiek prislopęs, tačiau nusiraminti nevalia. Praėjusią savaitę ULAC pasiekė informacija iš Ukrainos, kad nuo šio gripo ten mirė per 50 žmonių.

Imunitetas – per 10 dienų

ULAC direktorius prof. Saulius Čaplinskas pabrėžė, kad kasmet nuo 5 iki 10 proc. gyventojų suserga gripu, kuris neretai sukelia sunkių komplikacijų. Infekcijoms, plintančioms per įkvepiamą orą ir rankas, labai sudėtinga užkirsti kelią. Specialisto teigimu, vienas susirgęs asmuo gali užkrėsti vidutiniškai 4 sveikuosius. Blogai, kad esame pratę sirgdami eiti į darbą ir negalvoti, jog galime užkrėsti kitus. Mums neįprasta nešioti medicininių kaukių, skiepytis, kad apsisaugotume nuo ligos, o svarbiausia – nuo sunkių jos komplikacijų. Pasak prof. S. Čaplinsko, šiemet plintantis H1N1 virusas labai pavojingas, nes pažeidžia kraujagysles. Per 2009 metų pandemiją nuo gripo mirusių žmonių buvo neįmanoma išgelbėti – virusas suardė jų plaučių kraujagysles. Gripas ypač pavojingas vaikams, nėščioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis. Šių kategorijų pacientai skiepijami nemokamai, tereikia kreiptis į šeimos gydytoją. Imunitetas susidaro per 10 dienų, nors geriausia buvo skiepytis dar rudenį. Medikas įsitikinęs, kad daugelį gripo ir jo komplikacijų atvejų lemia atsainus žmonių požiūris į vakciną, o iš esmės – į savo sveikatą. Danijoje, Olandijoje ir kitose Europos valstybėse kasmet skiepijasi apie 75 proc. gyventojų, Lietuvoje – vos iki 10 procentų.

Prof. Saulius Čaplinskas, Jurgita Unčiurytė-Bakšienė, dr. Nerijus Kasiliauskas, Alina Butkevičienė aptarė sergamumo gripu situaciją.ULAC archyvo nuotrauka

Bloga savijauta netoleruojama

Savaitės pradžioje visuomenei pristatytas uždarosios akcinės bendrovė „USP Baltics“ užsakymu atliktas tyrimas, per kurį bandyta išsiaiškinti, kodėl žmonės eina į darbą sirgdami gripu arba peršalimo ligomis. Apklausta 400 Lietuvoje veikiančių įmonių, kuriose dirba ne mažiau kaip 20 darbuotojų. Pusė apklaustųjų per 3 pastaruosius mėnesius jautė peršalimo ligos simptomų, tačiau net 75 proc. jų ėjo į darbą, o 3 proc. dar buvo ir pagirti vadovų. Vyresnio amžiaus darbuotojai dažniau negu jaunesni eina į darbą sirgdami. Kokios priežastys verčia žmones taip elgtis? Dalis jaunesniųjų (18–24 metų) pernelyg neteikia reikšmės ligos simptomams, trečdalis vyresniųjų mano, kad niekas kitas jų darbo nepadarys, penktadalis nenori netekti dalies pajamų, nes nedarbingumo dienomis mokama tik 80 proc. darbo užmokesčio, o išlaidų padaugėja, mat tenka pirkti vaistų. Net 80 proc. respondentų sakė matę, jog kolega atėjo į darbą sergantis, tačiau dėl to jį perspėjo mažuma. Tik 18 proc. apklaustųjų teigė sulaukę bendradarbių pastabų, kad nesirūpina savo sveikata ir gali apkrėsti kitus. Taip pat labai daug (77 proc.) darbuotojų mano, jog darbdavys turėtų suteikti porą laisvų dienų pasveikti, bet 11 proc. tam prieštarauja, nes nenori, kad sveikiesiems būtų užkrautas sergančių kolegų darbas.

Net 77 proc. bendrovių – daugiausia didelių, turinčių 100–200 darbuotojų, vadovai tvirtino kritiškai vertinantys į darbą einančius sergančius žmones. Tačiau 8 proc. jų prisipažino, kad dėl įmonės produktyvumo netoleruoja, kai darbuotojas nepasirodo darbe, nors ir turi nedarbingumo pažymą. „Žinodami tokį darbdavio požiūrį, suprantama, žmonės eina į darbą sirgdami, nes nenori jo prarasti, – kalbėjo tyrimą pristačiusios bendrovės „USP Baltics“ vadovė Jurgita Unčiurytė-Bakšienė. – Tiesa, 55 proc. apklaustų įmonių vadovų neslėpė, kad pagrindinė priežastis suteikti sergančiam pavaldiniui laisvadienį – noras apsaugoti nuo ligos kitus įmonės darbuotojus.“

Darbo kodeksas numato

Teisės eksperto dr. Nerijaus Kasiliausko teigimu, Lietuvoje veikiantys teisės aktai nenurodo, kodėl sergantis žmogus turėtų ne gydytis, bet eiti į darbą. Darbo kodekse numatyta, kad sergančio darbuotojo darbo vieta išlaikoma, jeigu jis serga 120 dienų iš eilės arba 140 dienų per metus. Pagal Darbo kodeksą, už negaluojančio darbuotojo pavadavimą kitam darbuotojui turi būti atlyginama. „Kitas dalykas, kad tos nuostatos ne visuomet paisoma. Ne visos įmonės moka už sergančio darbuotojo pavadavimą, – pripažino teisės ekspertas. – Tačiau darbuotojai turi žinoti, kad liga negali būti atleidimo iš darbo priežastis.“

Savivertės aspektas

Kokių psichologinių motyvų vedamas sergantis žmogus eina į darbą? Klinikos „InMedica ALFA“ psichologė Alina Butkevičienė teigia, jog darbuotojai taip elgiasi dėl skirtingų motyvų: „Jaunimui sveikata nėra prioritetas. Šie darbuotojai dažniausiai nepaiso blogos savijautos, tikisi, kad negalavimas netrukus praeis savaime, o vidutinio amžiaus žmonės eina į darbą galėdami ir negalėdami, nes jaučiasi arba labai reikalingi ir atsakingi už savo darbą, arba... nesaugūs. Pasitaiko tokių, kurių atsakomybė darbui ir darbovietei užgožia atsakomybę sau, rūpinimąsi savo sveikata. Šis tyrimas atskleidžia ir kitus svarbius psichologinius žmogaus savivertės aspektus. Jeigu asmuo savo šeimoje ir artimoje aplinkoje jaučiasi mylimas, vertinamas, reikalingas ne vien dėl to, kad uždirba pinigų, jis ir darbe save vertina atitinkamai: yra ramus, pasitikintis, geras specialistas. Susirgęs toks žmogus tikriausiai neis į darbą, nes jam rūpi būti sveikam, be to, žino, kad ligai užtrukus negalės tinkamai ir kokybiškai dirbti. O svarbiausia – jis jaučia atsakomybę dėl bendradarbių sveikatos. Turintieji bėdų šeimoje labiau pažeidžiami ir darbovietėje. Kai kurie jų net ir negalėdami eina į darbą kaip į išsigelbėjimą, nes nori bent trumpam pamiršti namų problemas, arba ilgainiui ima jaustis esantys nepamainomi, o didžiausia baimė – būti nereikalingam.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"