TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kodėl staiga pamirštame, kur padėti raktai?

2016 04 26 10:00
Pizabay.com nuotraukos

Būna, kad užėję į kambarį, nebeprisimename, kodėl prireikė ten nueiti. Arba nepavyksta pasakyti lyg ant lietuvio galo užstrigusio pavadinimo ar pavardės. Toks reiškinys vadinamas „durų angos“ efektu.

Tai nutinka visiems. Žmogus grįžta pasiimti raktų, bet vos užėjęs į kambarį, pamiršta, kodėl peržengė slenkstį. Atidaro šaldytuvo dureles ir nebežino, ką norėjo paimti. Kol draugas kalba, laukia patogios akimirkos įsiterpti, bet staiga nebeatsimena, ką norėjo pasakyti. Tarsi ant liežuvio galo sukasi filmo ar dainos pavadinimas, bet niekaip negali jo ištarti.

Skirtingi lygmenys

Tokios atminties duobės trikdo, kelia nepatogumų, ir tai paplitęs reiškinys, rašo „BBC Future“. Pagal jį galima suprasti apie žmogaus mąstymo organizavimo principus. Aiškinantis mąstymo prigimtį, turėtų būti lengviau suprasti, kad toks momentinis užmaršumas nėra apmaudus nesusipratimas. Tačiau dėl to jis netampa mažiau apmaudus.

Tokiam mąstymui iliustruoti tinka pasakojimas apie moterį, kuri sutinka statybininkus. „Ką šiandien darote?“ – klausia pirmojo. „Kloju plytą ant plytos, pabaigos nematyti“, – atsako šis. To paties ji klausia kito statybininko. „Statau sieną“, – anas paaiškina. O trečiasis su pasididžiavimu pareiškia: „Mano darbas – kad katedra kiltų aukštyn!“

Šis pasakojimas gali reikšti, kad „pro medžius reikia matyti mišką“, bet vidinis mūsų psichologas mato priminimą apie tai, jog norint sėkmingai pasiekti tikslą, visus veiksmus derėtų apgalvoti keliais lygiais. Akivaizdu, kad trečiojo statybininko požiūris – labiausiai įkvepiantis, bet katedros nepastatysi, jei nemokėsi dėti plytos ant plytos, kaip pirmasis.

Daug kas daroma automatiškai

Žmogaus dėmesys būna tarp šių dviejų lygių: nuo aukščiausių – tikslų, strategijos ir plano užduočių iki žemiausių – konkrečių veiksmų. Kai viskas gerai ir situacija pažįstama, pirmiausia mąstome apie tai, ko norime pasiekti, o visa kita tarsi klostosi savaime. Tarkime, patyręs vairuotojas perjunginėja pavaras, stebi prietaisų skydelį ir vairą sukioja automatiškai, o dėmesį sutelkia ties veiksmais, kuriuose yra mažiau rutinos – tai laviravimas tarp automobilių ir pokalbiai su keleiviais. Tačiau jei kas nors vyksta ne taip, tenka dėmesį skirti smulkmenoms ir neilgam atitrūkti nuo bendro situacijos suvokimo. Todėl pasiekęs sudėtingą sankryžą ar išgirdęs keistą variklio garsą jis nutraukia pokalbį.

Toks dėmesio tarp skirtingų lygių perjungimas žmogui padeda vykdyti sunkias funkcijas ir sudarinėti nuoseklius planus, dėstyti juos pagal laiką ir vietas.

Lyg ant strypų sukti lėkštes

„Durų angos“ efektas suveikia tą akimirką, kai dėmesys perjungiamas iš vieno lygio į kitą ir rodo, kiek atmintis priklauso nuo supančios aplinkos.

Įsivaizduokite: grįžote paimti raktų, bet vos tik įėjote į kambarį, pamiršote, ką norėjote padaryti. Pagal psichologiją paaiškinama tuo, kad tikslas (paimti raktus) buvo prarastas, kol vyko jam atlikti reikalingas procesas (užeiti į kambarį). Gali būti, kad pats tikslas – dalis didesnio plano (susiruošti į kelionę), o jis – dalis dar didesnio plano (eiti į darbą, būti atsakingu ir taip toliau). Kiekvienam šių lygių laikas nuo laiko reikia skirti dėmesio.

Tam tikru momentu persijungiant tarp šios sudėtingos schemos elementų, kyla mintis apie raktus. Panašiai kaip cirko artistas, pradedantis ant ilgų strypų sukti lėkštes, dėmesį sukaupiate pakankamą laiką, kad sudarytumėte planą. Po to pereinate prie kitų lėkščių (šiuo atveju – kelio iki miegamojo, minčių apie tai, kas numetė drabužius ant grindų, ką reikės nuveikti per darbo dieną ir milijoną kitų smulkmenų, iš kurių susideda mūsų gyvenimas).

Kai kada besisukančios lėkštės krenta. Atmintis remiasi asociacijų grandine. Tai gali būti materiali aplinka, kurioje formuojasi atmintis, tarkime, viešnagė namuose, kuriuose praėjo vaikystė, tiek nemateriali – apie ką tuo metu žmogus mąstė, kokia konkreti mintis jam šovė į galvą.

„Durų angos“ efektas“ suveikia, kaip keičiasi materiali ir nemateriali aplinka, žmogus pereina į kitą kambarį ir pradeda galvoti apie kitką. Greitai iškeltas tikslas, kuris galbūt buvo viena iš daugybės lėkščių, pasikeitus aplinkai, pasimiršta.

Šis reiškinys praskleidžia paslapties šydą, kaip žmogui pavyksta koordinuoti sudėtingus procesus ir veikti pagal apgalvotus planus tokiu būdu, jog dėtų reikimas plytas tam, kad pastatytų gyvenimo katedrą.

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"