TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kokias grėsmes kelia viešose vietose veikiantis nemokamas „Wi-Fi“?

Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Saugiai naudotis viešose vietose veikiančiomis nemokamomis belaidžio interneto ryšio prieigomis taip pat reikia mokėti. Specialistai perspėja, kad kartais tokie taškai gali būti sukurti siekiant šnipinėti vartotojus, vogti slaptažodžius ar nukreipti į kenkėjiškus tinklalapius.

21-erių metų Dovydas Griškevičius – vienas iš tų žmonių, kurie beveik niekada nepaleidžia iš rankų telefono, kad nepražiopsotų nė menkiausios jį sudominti galinčios informacijos ir kad pro akis neprasprūstų jokie jam svarbių žmonių pasisakymai. Dovydas itin dažnai naudojasi nemokamomis viešomis belaidžio interneto prieigomis, tačiau pavojų tame neįžvelgia.

„Naudoju beveik visada – kur tik įmanoma prisijungti, ten ir prisijungiu. O dėl saugumo – nelabai mąstau, nes nenaudoju banko ir kitokių svarbių dalykų viešoje erdvėje, dažniausiai tai tikrinu namuose. O „Facebook`as“ ir visi socialiniai tinklai man nesukelia problemų“, – tikina studentas D. Griškevičius.

Belaidžių technologijų specialistai perspėja, kad pagal duomenų siuntimo internetu spartą pasaulyje pirmaujančios Lietuvos gyventojai saugumu tinkle rūpinasi nepakankamai. Esą noriai jungdamiesi prie nemokamų interneto prieigų oro uostuose, traukiniuose, miestų aikštėse ar kavinėse, žmonės nesusimąsto, kad belaidžiu ryšiu perduodamų duomenų turinį gali nesunkiai pamatyti bet kuris to panorėjęs piktavalis.

„Kai kalbame apie prieigas, dažniausiai naudojame tokią analogiją, kad tai yra labai saugus takelis iki labai nesaugios pelkės, kur galima nuskęsti. Ką vartotojams reikia žinoti ir į ką koncentruotis – tai į saugų elgesį internete, nes dažniausiai prieiga jau būna pasirūpinę operatoriai“, – teigia „Teo“ belaidžių technologijų ekspertas Antanas Vindašius.

„Vienas pavojus, kad, jungiantis prie nemokamo bevielio tinklo, jis gali būti nesaugus – tai konkrečiai tas, kas siūlo, siūlo jau nesaugų bevielį tinklą. Antras pavojus – kad pats tinklas gali būti sukurtas nusikaltėlių, ir taip žmogus, galvodamas, kad jungiasi prie nemokamo bevielio saugaus tinklo, pasijungia prie nusikaltėlių sukurto tinklo“, – aiškina „Swedbank“ operacinės rizikos specialistas Mindaugas Montvilas.

„Dažnai oro uoste ar kitoje viešoje erdvėje galima rasti daug tinklų, tai yra žinomi patikimi tiekėjai, kuriais patikima naudotis. Nepatikimas šaltinis gali kelti tas pačias grėsmes kaip nepatikimas šaltinis, atsiuntęs jums nuorodą į banko prisijungimo puslapį. Pavyzdys toks, kad, tarkime, gaunate savo banko ar elektroninės parduotuvės suklastotą nuorodą į suklastotą puslapį, kuris gali atrodyt kaip tikras, ir ten yra prašoma jautrių duomenų, kaip jūsų prisijungimo kodai. Ir ta informacija būna panaudojama negeriems tikslams“, – sako A. Vindašius.

Informacinių technologijų ekspertai pataria viešose vietose veikiančia nemokama belaidžio ryšio „Wi-Fi“ interneto prieiga naudotis itin atsargiai, nes kai kurie atviri prieigos taškai gali būti sukurti siekiant šnipinėti vartotojus, vogti slaptažodžius ar nukreipti į tinklalapius, platinančius kenkėjišką programinę įrangą.

Be to, viešuoju tinklu perduodami duomenys nėra šifruojami, tad, jei vartotojas nenaudos papildomų priemonių duomenų srautui užšifruoti, bet kas, priimantis signalą, galės susipažinti su duomenų turiniu. To išvengti padės paprasčiausias atsargumas.

„Atskirti nusikaltėlių sukurtą tinklą ir ne nusikaltėlių tinklą, atskirti saugų nuo nesaugaus nemokamo bevielio interneto tinklo yra labai sunku, tad siūlyčiau tiesiog nedaryti banko pervedimų, nesijungti prie svetainių, kur reikia suvesti slaptažodžius. Taip apsisaugosite, kad nebūtų paviešinti jūsų duomenys“, – pataria M. Montvilas.

„Reikia žinoti, kaip naudoti slaptažodžius savo paskyrose, kad tai nebūtų lengvai atspėjami slaptažodžiai. Taip pat reikia žinoti, kas yra tam tikrų failų siuntėjas, ar nuorodos internete, kur yra suvedami internetinės bankininkystės slaptažodžiai. Visada reikia žinoti, su kuo bendrauji, kas siunčia informaciją ir kokius puslapius lankai“, – tikina A. Vindašius.

Specialistų teigimu, interneto ryšio saugumą, jungiantis prie konfidencialių paskyrų, itin padidina elektroninis parašas. Be to, rekomenduojama saugumo sumetimais, kaskart pasinaudojus atviru prieigos tašku, ištrinti naudotų tinklų sąrašą, nes, kartą prisijungus prie belaidžio tinklo prieigos taško, kompiuterio sistema gali automatiškai vėl jo ieškoti, o tai padidina riziką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"