TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kokiu metų laiku dažniausiai skiriasi poros ir kodėl?

2013 06 10 0:36

Kiekvienas iš mūsų gali papasakoti už širdies griebiančią istoriją, kaip didžiulės viltys, planai ir karštai mylinčios širdys dužo į šukeles. Mus visus stebintis „Facebookas“ tokių istorijų gali papasakoti milijonus, nes renka informaciją porų išsiskyrimo metinei statistikai sudaryti.

Bet iš tikrųjų, ta statistika nebuvo renkama slapta, nes mes patys mėgstame pasidalinti tomis už širdies griebiančiomis istorijomis iš serijos „o kaip buvo“ „Facebooke“ .

Psichologė Agnė Tarbejevaitė Laikas.lt teigia, kad porų išsiskyrimo istorijos neturi vienos vienintelės priežasties – jei pora ir nurodo vieną, ji dažnai būna tiesiog tas „paskutinis lašas“. Pasigilinus į besiskiriančios poros santykius, būtų galima pamatyti, jog skyryboms įtaką turi daug priežasčių, ir atsakingi yra abu partneriai, o ne kažkuris vienas. Daugelis vienokių ar kitokių skyrybų priežasčių yra susijusios su tarpusavio bendravimo, atvirumo tarp partnerių stoka, teigia psichologė A.Tarbejevaitė.

Kada dažniausiai skiriamasi?

Ar gali būti, kad tų „paskutinių lašų“ ženkliai padaugėja konkrečiu metu? Taip, sako psichologas Lee Byronas, 2009 metais atlikęs tyrimą, remdamasis Facebook Lexicon ir Polls, Yahoo Answers, pasauline Durex apklausa bei JAV gyventojų surašymo duomenimis. Pateiktas grafikas parodo, kaip dažnai „Facebook“ statusuose pasirodė žodžiai „breakup“ arba „broken up“.

Taigi didžiausia tikimybė, jog pora išsiskirs – pirmasis gruodžio pirmadienis. Mažiausia tikimybė išsiskirti – Kalėdų pirmoji diena.

Orui šylant (nors Lietuvoje ši tendencija kažkodėl dar laukia vasario pabaigos) išsiskyrimų per dieną statistika išlaiko augimo tendenciją ir sėkmės visoms poroms iki pat kovo vidurio. Lengva nebus.

Apie sezonines depresija

Psichologė A.Tarbejevaitė teigia, kad tokius faktus galima sieti su sezonine depresija: „Jei jau kalbame apie statistiką, galbūt tai galima sieti su „sezonine depresija“, kai nuotaika pablogėja mažai saulėtu metu. Tuomet žmogui būdingas didesnis miego poreikis, dažniau apima vangumas, slogi nuotaika, didėja nerimas, socialinis atsiribojimas, kuris gali pasireikšti ir sumažėjusiu noru bendrauti su partneriu. Įsibėgėjus žiemai, jaučiamasi normaliai, tačiau jos pabaigoje, kai dienos pradeda ilgėti, atsiranda vadinamasis „vėlyvas žiemos susierzinimas“. Visa tai daro įtaką mūsų bendravimui su aplinkiniais, todėl santykiuose gali kilti sunkumų, konfliktų, didėti tarpusavio atstumas.“

Juodieji pirmadieniai

Labai dažnai skiriamasi pirmadieniais. Galbūt dėl apsisprendimų „nuo pirmadienio“ gyventi kitaip: nerūkyti, laikytis dietos, nešvaistyti laiko? Psichologė A. Tarbejevaitė teigia, kad pirmadieniais dažnai būname pikti: „Pirmadienis daugeliui yra viena iš sunkiausių dienų savaitėje, vidinė įtampa, slogi nuotaika gali lemti ir pykčius su partneriu. O gal dažnesni išsiskyrimai pirmadieniais – tai tiesiog vienas iš tų keistų sutapimų?“

Visgi panašu, kad pirmą metų pusę kartu įveikusios poros nuo liepos vidurio iki spalio gali mėgautis ir net baisieji pirmadieniai vasarą nėra tokie pavojingi jų ateičiai. Spalio, lapkričio ir gruodžio iki Kalėdų tendencijas labai vaizdžiai iliustruoja statistika.

Ką sako lentelėje matomi duomenys? Lyginant su tais, kurie gimė iki 1975 metų, žmonės, gimę po 1984-ųjų, dvigubai dažniau išsiskiria virtualiame pasaulyje, dvigubai dažniau visiems laikams atsisveikina telefonu ir kur kas rečiau susitinka pasikalbėti gyvai. Šie duomenys buvo surinkti vykdant apklausą Facebook‘e: vienišų žmonių buvo klausiama, kokiu būdu jie užbaigė paskutiniuosius savo santykius.

Psichologė A.Tarbejevaitė teigia, kad taip vyksta dėl pasikeitusių laikų: „Šiais laikais žmonės išvis daugiau bendrauja ne asmeniškai, o telefonu, internetu. Dabar pirmoji pažintis vis dažniau vyksta internetinėje erdvėje, pirmasis pokalbis – telefonu ar SMS žinutėmis, todėl nieko nuostabaus, kad poros apie skyrybas praneša tokiu pat būdu. Asmeniškai aš esu nusiteikusi skeptiškai tokių „nuasmenintų“ skyrybų atžvilgiu. Manau, kad tai yra pagarbos partneriui trūkumas. Pranešimas apie skyrybas internetu ar SMS žinute – atsakomybės vengimas. Galima galvoti, kad taip daroma iš baimės įžeisti kitą žmogų, pamatyti jo reakciją, tačiau koks beviltiškumo jausmas turi apimti gavus SMS žinutę: „Labas. Žinai, noriu skirtis…”. Nelieka erdvės pasikalbėti, išsiaiškinti priežastis, kyla priešiškumas ir pyktis. Tikrai negalėčiau į tokią žinutę atsakyti pagarbiai, kaip tai pasistengčiau padaryti būdama šalia man brangaus žmogaus.”

Kodėl mes išsiskiriame?

Ši informacija buvo surinkta iš viešų Twitter žinučių, kuriose buvo frazė „we broke up because“ (angl. „mes išsiskyrėme, nes…“).

Pasaulinio Durex tyrimo duomenys atskleidžia, kad 56 proc. suaugusiųjų yra nepatenkinti savo seksualiniu gyvenimu. Tai dažnai veda prie neištikimybės, o pastaroji yra viena iš populiariausių išsiskyrimo priežasčių: ketvirtis partnerius paliekančių moterų (25 proc.) skiriasi dėl vyro neištikimybės.

Neištikimybę išsiskyrimo priežastimi nurodo 18 proc. vyrų. Psichologė A. Tarbejevaitė: „Neištikimybė nėra dažnas reiškinys poros santykių pradžioje, tik ilgainiui partneriams koją pakiša rutina. Jei partneriai neatranda būdų santykiams paįvairinti, pakeisti kasdienybę būnant drauge, dažniau kyla konfliktai.

Kiekvienam žmogui būdingas naujumo, naujos patirties poreikis. Jei romantiniuose santykiuose šis poreikis nepatenkinamas su esamu partneriu, kyla išdavystės pavojus. Apskritai išdavystę lemia tarpusavio santykių nepilnavertiškumas: bendravimo, atvirumo, naujos patirties, pagarbos, supratimo, palaikymo ir kitų svarbių dalykų trūkumas, kurį bandoma užpildyti kitu žmogumi.“

Pasaulio mastu 22 proc. šeimą sukūrusių asmenų yra buvę neištikimi: šis rodiklis aukščiausias yra Turkijoje, net 58 proc., o žemiausias nustatytas Izraelyje – 7 proc.

Kodėl neištikimybė?

Kaip būtų galima paaiškinti tai, kad suaugę žmonės ne palieka esamus partnerius dėl naujų, bet būna neištikimi? Psichologė A.Tarbejevaitė teigia, kad žmonės nori stabilumo: „Šiandienos visuomenėje vyksta daug pokyčių, didėja gyvenimo tempas, trūksta stabilumo įvairiose gyvenimo srityse. Turėdamas pastovų partnerį žmogus jaučiasi saugesnis. Visiems žmonėms būdingi saugumo, priklausymo kitam ir meilės poreikiai, jie yra svarbesni už naujų įspūdžių (šiuo atveju – naujų romantinių santykių) poreikį. Be to, žmonės dažniau pasirenka neištikimybę negu senų partnerių palikimą dėl didelių pokyčių asmeniniame gyvenime baimės, dėl pripratimo prie partnerio ar kitų priežasčių.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"