TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kompiuteris gali ir sekinti, ir sveikatinti

2011 09 06 0:00
Kompiuterių apsuptyje nederėtų užsibūti per ilgai.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Iš medikų dažniausiai girdime vien neigiamus draugystės su kompiuteriu vertinimus. Tačiau šiuos protingus įrenginius galima paversti ir mūsų sveikatos prievaizdais.

Kuo bus kompiuteris - padėjėju ar kenkėju? - priklauso nuo to, kaip jį naudosime. Netaisyklinga kūno padėtis, kai tiesiog užgulamas stalas priešais monitorių ir nejudama ištisas valandas, sukelia kaklo bei nugaros skausmus. Ne veltui pastaruoju metu daugėja kaklo ir stuburo srities operacijų, kurias tenka daryti jauniems žmonėms. Tad privalu stebėti vaikų, nuolat tūnančių prie kompiuterio, kūno padėtį. Anot Klaipėdos universiteto dėstytojo, neuropsichofiziologo Albino Stankaus, kompiuterį itin pamėgusius vaikus derėtų užrašyti į sporto pratybas, kurias jie lankytų nuolat prižiūrimi gydytojų. Suaugusieji taip pat turėtų apsispręsti dėl papildomo fizinio krūvio. "8 valandas miegame, 8 valandas dirbame, o kur dingsta likusias 8? Taigi laiko pajudėti tikrai galime rasti", - įsitikinęs A.Stankus.

Per daug smulkmės

Patobulėjus technikai nebėra ko gąsdintis dėl kompiuterių skleidžiamo spinduliavimo. Atsiradus plokštiesiems ekranams darbas tapo gerokai saugesnis. Pasak A.Stankaus, riziką sveikatai gali kelti belaidis, 2,4 gigaherco ryšys, sklindantis ir mobiliaisiais telefonais. Apie pastarųjų pavojus trimituojama garsiai - mat telefono aparatą pridedame prie pat galvos, o kuo jis arčiau kūno, tuo daugiau gauname spinduliuotės. Mobilusis internetas, sklindantis iš nešiojamųjų kompiuterių, mus veikia bendrai.

Nešiojamieji kompiuteriai, žinoma, labai patogūs, tačiau jų ekranai maži, juose esančios detalės bei šriftas - smulkūs, tad tenka labiau koncentruoti dėmesį, o smegenys gauna nereikalingą papildomą apkrovą. Todėl A.Stankus pataria, kad nešiojamaisiais kompiuteriais besinaudojantiems vaikams tėvai pritaisytų didesnį ekraną.

"Be to, ekrane nereikėtų pridėlioti daug įvairių dalykų, kaip tai mėgsta vaikai. Mat mūsų smegenys "mato" visą informaciją, patenkančią į regėjimo lauką. Filtruodamos pašalinius dalykus, jos atlieka didelį darbą ir greičiau apima nuovargis", - įspėja neuropsichofiziologas.

Apie tai ne visada galvojama, kai kuriami interneto tinklalapiai. Todėl lankantis tuose, kur prikišta daug informacijos, judančių objektų, greitai pavargstama.

"Vis dėlto mūsų smegenys yra labai tobulos, puikiai susitvarko ir su dideliais informacijos kiekiais. Žinoma, jei gauna pakankamai deguonies ir gliukozės. Bet jei kambaryje mažai deguonies ir rečiau pavalgome, nuovargis netruks apimti", - pabrėžia neuropsichofiziologas.

Akims reikia poilsio

Dėl per ilgo darbo prie kompiuterio mums grasina ir kompiuterinio regėjimo sindromas. Dėl jo kenčia apie 70 proc. JAV kompiuterių naudotojų, atitinkamos Lietuvos statistikos nėra. Dėl šio sindromo akys būna tarsi pripiltos smėlio, matymas miglotas, gali dvejintis akyse, padidėti jautrumas šviesai, skaudėti galvą. Pasak oftalmologės Eglės Danielienės, norint to išvengti, kompiuterio monitoriaus centras turėtų būti maždaug 10 laipsnių žemiau akių lygio. Anot gydytojos, žiūrėti apačion yra lengviau, akys mažiau džiūva. Dar svarbu, kad monitorius būtų ne per arti, - jį derėtų statyti 60-70 cm atstumu. Reikėtų vengti ir ant ekrano krintančių atspindžių. Tačiau baimė, kad ilgai sėdint prie kompiuterio didėja trumparegystė, gerokai perdėta. Beje, jei toliaregystė iš prigimties per didelė ir vaikas prastai mato iš arti, darbas kompiuteriu šią regėjimo ydą gali net sumažinti. Tiesa, tai negalioja suaugusiesiems.

Oftalmologė primena, kad dirbant kompiuteriu, kas valandą reikėtų daryti 5-10 minučių pertraukėles, stengtis dažniau mirksėti, o varginant sausų akių sindromui naudoti drėkinamuosius akių lašus.

Praverstų ir tinkamas kompiuterinio šrifto parinkimas. Kalifornijos universiteto Regėjimo ergonomikos laboratorijos mokslininkai neseniai paskelbė, kad saugiausias regėjimui yra šriftas "Verdana". Mat juo parašyti tekstiniai simboliai yra stambesni, tarpai tarp jų - erdvesni. Šis šriftas nėra įmantrus, tad skaitant juo surinktus tekstus mažiau varginami akių raumenys. Optimalus šio šrifto simbolių dydis turėtų būti nuo 10 iki 12.

Su kompiuteriu - į lovą

Jau pakankamai prisiklausėme apie priklausomybę nuo kompiuterio, interneto, kompiuterinių žaidimų ir šio prieraišumo žalą psichikai. Tačiau ir čia yra keli aspektai. "Žmonės nevienodai siekia naujovių. Kai kurie tiesiog negali gyventi be naujos informacijos. Bet naujovių troškimas ir sugebėjimas jas perprasti yra vienas sveikatos požymių", - pabrėžia A.Stankus.

Bendravimo per kompiuterį neuropsichofiziologas nevadina blogiu. Nors, žinoma, viskas turi savo ribas. Jei šis užsiėmimas išstumia kitus ir tai jau pastebi aplinkiniai, vadinasi, ribos peržengtos.

Bet kaip negyvas daiktas - kompiuteris - tampa tokiu patraukliu draugu? Mat su šiuo technikos stebuklu bendraujame ne tik akimis, bet ir judindami pelę, maigydami klaviatūrą ir gaudami atsakymus į savo veiksmus. Taip ir sukuriame grįžtamąjį ryšį.

Pabendrauti su kompiuteriu prieš miegą dažnam jau tapo būtinu, padedančiu nusiraminti ritualu. Tačiau Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų neurologės Rūtos Mameniškienės teigimu, toks būdas nukreipti dėmesį nuo problemų nėra geras, ypač jei žaidžiami kompiuteriniai žaidimai. Mat tai vargina smegenis. Vaikų, kurie nuolat sėdi prie kompiuterių ir išvien žaidžia, mokymosi rezultatai yra daug prastesni. Tai irgi rodo, kad jie deramai nepailsi. O nusiraminti yra kitų būdų, pavyzdžiui, pasivaikščioti, pabendrauti su artimaisiais.

A.Stankus papildo: problema, jog virtualiame pasaulyje užsibūnama per ilgai. Naktinėdami žmonės praranda brangų miego laiką, todėl nepailsi, ilgainiui pradeda varginti dėmesio sutrikimai, neramių kojų sindromas.

Bandymai gydyti

Jei kompiuteriniai žaidimai tokie paveikūs, kodėl to nepanaudojus gydymui? Vieno tyrimo metu Adelaidės (Australija) medikų grupė nustatė, kad pasinėrimas į virtualų monstrų ir ateivių pasaulį padėjo sumažinti skausmą smarkiai apdegusiems vaikams. Kita vertus, čia nieko naujo: skausmo malšinimas padedant žaidimams buvo žinomas nuo seno - dar persai šiam tikslui pasitelkdavo šachmatus. O štai Kalifornijos universitete neseniai ištirta, kad vykdant kompiuterinės programos, primenančios videožaidimus, užduotis, pagerėjo šizofrenija sergančių žmonių kognityviniai rodikliai. Neseniai pranešta ir apie dar vieną eksperimentą. Kanados Šv. Mykolo ligoninėje atlikti tyrimai paliudijo, kad pasinėrus į virtualią realybę galima pagerinti insultą patyrusių pacientų judėjimo funkcijas. Gydytojų teigimu, videožaidimus su "Playstation" žaidusiems ligoniams motorinė funkcija pagerėdavo labiau nei taikant standartinę terapiją. Mat videožaidimai skatina smegenų sugebėjimą atnaujinti mąstymo procesus kuriant naujus nervų ląstelių junginius, todėl pagerėja insultą patyrusių pacientų judėjimo funkcijos.

Specialios kompiuterinės programos gali būti taikomos ir kai kurių ligų, pavyzdžiui, Alzheimerio, diagnostikai. Tam praverčia pagal amžių ir pagal lytį standartizuoti tekstai. Tereikia ekrane paliesti užduotims naudojamas figūras. Tokį testavimą, sukurtą padedant Kembridžo universiteto mokslininkams, taiko ir sostinės Santariškių klinikų neurologai, šitaip tirdami pacientų atmintį, dėmesį, sugebėjimą rasti sprendimą.

Asmeninis patarėjas

Klaipėdos universiteto Medicinos technologijų katedroje dirbantis A.Stankus užsimena apie kompiuterines sveikatos sekimo sistemas, kuriomis galėtų naudotis visi. Techniškai tai būtų galima įgyvendinti jau dabar, bet turi įvykti lūžis medicinos pramonėje. Tada prekyboje pasirodytų ištisa grupė plataus vartojimo prietaisų - sveikatos seklių. Pavyzdžiui, prekybos centre galėtume įsigyti aparatuką, registruojantį širdies veiklos parametrus. Arba tokį, kuris sektų bioritmus ir patartų, kada dirbti, o kada - ilsėtis, kontroliuotų, ar deramai laikėmės dienos režimo, koks buvo miegas. Šie prievaizdai mokėtų prižiūrėti kraujagysles plečiančių vaistų dozavimą, vertintų jų poveikį.

"Įvedus duomenis į kompiuterį, jis pateiktų išsamų jų įvertinimą su patarimais. Jei norėtumėte - tai išspausdintumėte, jei norėtumėte - nusiųstumėte savo gydytojui. Tai vadinama namų sveikatos priežiūra. Jei tokia atsirastų, ji būtų labai individuali ir objektyvizuota", - įsitikinęs A.Stankus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"