TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kontraceptikai - ant abejonių svarstyklių

2010 04 13 0:00
D.Vaitkienė: abortų sumažėjimui Lietuvoje turėjo įtakos kontraceptikų vartojimas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Prieš 50 metų išrasta kontraceptinė piliulė palengvino moterų gyvenimą. Per tą laiką keitėsi vaistų sudėtis, dozės, vartojimo režimas, o pernai pasirodė ir pirmasis kontraceptikas, į kurio sudėtį įeina natūralus estrogenas. Tačiau nėštumo planavimui skirti medikamentai tebekelia daug klausimų.

Dauguma moterų mano, kad kontraceptikų vartojimas yra jų teisė, bet kad tai daryti būtina, įsitikinusios tik maždaug pusė apklaustųjų, dalyvavusių neseniai įvairiose pasaulio šalyse atliktame tyrime. Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos prezidentės Daivos Vaitkienės teigimu, mūsų moterų lūkesčiai bei poreikiai yra panašūs. Joms esą svarbu, kad kontraceptikai užtikrintų mėnesinių ciklo kontrolę, būtų gerai toleruojami, jų poveikis atitiktų organizmo fiziologiją. D.Vaitkienė ragino drąsiau rinktis kontraceptikus, turinčius natūralaus estrogeno. Tiesa, šis komponentas sukurtas laboratoriškai, ekstrahuojant iš natūralių fitoestrogenų, tačiau jo cheminė formulė identiška tam, kurį gamina moters organizmas. Sintetinio estrogeno formulė, nors ir labai panaši, nėra identiška natūraliam. Vaistai su juo gal bus ir stipresni, bet poveikis ne toks priimtinas organizmui.

Mitai ir tiesa

Specialistai pabrėžia, kad žinių apie nėštumo planavimą reikia gauti laiku. Pirmieji lytiniai santykiai dažniausiai užmezgami sulaukus 18 metų. Tačiau tokią patirtį jau turėjo 25 proc. penkiolikmečių Lietuvos vaikinų ir merginų - panašiai, kaip ir JAV. "Mitas, kad seksualumą lemia išsilavinimas - tyrimas parodė, jog partnerių skaičius tarp turinčiųjų skirtingą išsilavinimą nesiskyrė. Jie tik kitaip planavo šeimą bei nėštumą", - teigė D.Vaitkienė.

Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro vadovo dr. Vytauto Klimo, mitai apie kontracepciją atsiranda dėl medicinos, hormonų baimės, neigiamo požiūrio į seksualumą, religinių ir ideologinių nuostatų, propaguojančių tik susilaikymu grįstą nėštumo planavimą.

"Tačiau kontraceptinės tabletės - vieni geriausiai ištirtų medikamentų pasaulyje", - teigė V.Klimas. Tiesa, vertinant jų naudą ir riziką, neišeina taikyti tiksliausių ir patikimiausių metodų: eksperimento dėlei negalima vienoms pacientėms duoti tikrą vaistą, o kitoms - placebą. "Kai abejojama dėl šių medikamentų naudos, reiktų atsiminti ir tai, kad šiandien jie ne tik saugo nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir reguliuoja mėnesinių ciklą, mažina jų skausmingumą, naikina spuogus, gydo nepageidaujamą plaukuotumą, lengvina priešmenstruacinio sindromo simptomus, kitų ligų riziką. Mokslo tyrimais įrodyta, kad hormoninė kontracepcija nedidina nėštumo komplikacijų rizikos, nesukelia apsigimimų, nevaisingumo, bet tausodama sveikatą padeda jį išaugoti", - teigė V.Klimas.

Trombozių pavojus

Medikas neigė ir dar vieną gajų mitą - esą kontraceptiniai hormonai sukelia vėžį. 2007-aisiais "British Medical Journal" buvo paskelbtas didelis tyrimas, pradėtas dar 1968-aisiais. Tirta net 23 tūkst. moterų, pasirinkusių kontracepciją, ir tiek pat to nedariusiųjų. 2004-aisiais visos šios moterys jau išgyveno pomenopauzinį periodą, kai sergamumas vėžiu paprastai didėja. Tyrimas parodė, kad vėžio rizika naudojusioms kontracepciją buvo sumažėjusi 12 procentų. Labiausiai - kiaušidžių bei gimdos vėžio, o krūties vėžio rizika liko nepakitusi. Vis dėlto medikai neslepia, kad naudojant sudėtinius kontraceptikus gali kilti kraujagyslių užsikimšimo grėsmė - mat šie preparatai tirština kraują. Duomenys rodo, kad vartojant juos trombozės įvyksta keturis kartus dažniau. Tad gydytojai turi atidžiai atrinkti moteris, kurioms toks pavojus didesnis.

Mažėja abortų

"Akivaizdus šalutinis poveikis yra labai retas, o preparatų baimė sukelia didesnę riziką sveikatai nei patys kontraceptikai. Vartojant šiuos medikamentus mažėja abortų. Tokia tendencija pastebima ir mūsų šalyje", - teigė V.Klimas.

Lietuvoje 15-metės ir jaunesnės merginos kasmet pagimdo apie 50-70 vaikų. Daugelyje kitų Europos šalių kontraceptikai jaunimui iki 18 metų yra kompensuojami, tad problema kur kas mažesnė. Šiems preparatams lietuvės išleidžia vidutiniškai 30-40 litų per mėnesį. Nuo balandžio 1 dienos pradėjus riboti nekompensuojamŲ vaistų antkainius, kontraceptikai taip pat turėtų atpigti.

Kol išrado kontraceptinę piliulę

Jau prieš 4000 metų senovės egiptiečiai turėjo kontraceptinių priemonių: tam sumaldavo granato sėklas, jas maišydavo su vašku ir darydavo mažas žvakutes. Granatuose yra natūralaus estrogeno ir galbūt šis egiptietiškas mišinys ovuliaciją stabdydavo panašiai, kaip modernios piliulės. 1550 metų prieš Kristų pirmasis kontraceptikų receptas buvo užrašytas ant papiruso. Istorikai mano, kad tada tam naudotos krokodilo išmatos.

Viduramžiais naudoti iš gyvūnų žarnų, žuvies odos ar net linų pagaminti prezervatyvai. Tai nebuvo efektyvūs kontracepcijos metodai, nepageidaujamas nėštumas ištikdavo dažnai.

1901 metais prasidėjo pirmieji rimti tyrimai. Fiziologas Ludwigas Haberlandas iš Insbruko įrodė, kad menstruacijas reguliuoja hormonai, kuriuos gamina smegenys ir kiaušidės. 1919 metais atlikdamas bandymus su gyvūnais, mokslininkas sukūrė piliulės principus. 1923-iaisiais jis suleido placentos ekstrakto vaisingiems gyvūnams ir tai laikinai padarė juos sterilius.

1928 metais "Schering" (dabar - "Bayer Shering Pharma") pristatė pirmą hormoninį medikamentą. Toliau buvo daug atradimų bei patobulinimų, kurie lėmė kontraceptinės piliulės sukūrimą. Bet tai nebūtų įvykę be dviejų moterų - Margaretos Sanger ir Katherinos McComick. M.Sanger dirbo Niujorke medicinos seserimi ir matė, kaip moters gyvenimą gali sužaloti daug nėštumų ir gimdymų, nekalbant apie daugybę alkanų burnų. M.Sanger tikėjo, kad tik moters valdomas kontraceptikas gali išlaisvinti ją nuo daugybės neplanuotų nėštumų naštos. Bet tik 6-ajame dešimtmetyje hormoninių preparatų kūrimas tapo priimtina idėja. M.Sanger susisiekė su milijoniere K.McComick, rėmusia daugybę filantropinių idėjų. Jos įtikino dr. Gregory Picusą sukurti kontraceptinę piliulę. Pirmasis medikamentas "Enovid" buvo pristatytas JAV 1960-aisiais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"