TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kovoje su kraujo vėžiu tebėra kliūčių

2013 05 11 6:00
L.Žvinienė: "Ypač pasitikėjau, pasitikiu ir pasitikėsiu savo hematologais, kuriuos laikau pačiais kvalifikuočiausiais medikais. Tas pasitikėjimas, manau, taip pat suteikė man stiprybės." Romo Jurgaičio nuotrauka

Per pastarąjį dešimtmetį mirštamumas nuo kraujo vėžio mūsų šalyje gerokai sumažėjo. Dabar medikams ir jų pacientams svarbiausia, kad pasveikusiųjų būtų dar daugiau. Tačiau tam būtinas ir atsakingas valstybės požiūris.

Vienas vilties teikiančių pavyzdžių - vilnietės šeimos gydytojos Laimos Žvinienės istorija. Susirgusi itin reta liga - agresyvia sistemine mastocitoze (Lietuvoje ji nustatyta vos keliems žmonėms), medikė net dukart (prieš dešimtmetį ir prieš dvejus metus) buvo atsidūrusi prie mirties slenksčio. Moteris sunkius išbandymus atlaikė. Anot L.Žvinienės, ją išgelbėjo tai, kad reikiamą akimirką šalia buvo puikūs gydytojai ir duktė. Medikai pabrėžia, jog ši pacientė buvo gydoma moderniais vaistais. Pagerėjęs jų prieinamumas, patobulėjusi ligų diagnostika padėjo išgelbėti ne vieno, anksčiau beviltišku laikyto paciento gyvybę. Tačiau galima padaryti dar daugiau.

Nekreipė dėmesio

Agresyvios sisteminės mastocitozės, kuria susirgo L.Žvinienė, požymiai gydytojams vis dar mažai žinomi, todėl ši liga sunkiai diagnozuojama.

Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovo profesoriaus Laimono Griškevičiaus, diagnozavus ligą pacientų būklė neretai jau būna sunki. Be to, ligos eiga "banguojanti", kartais ištinka itin sudėtingos krizės. Tačiau taikant aktyvų gydymą pacientai gyvena ilgai.

L.Žvinienė LŽ pasakojo, kad pirmieji ligos simptomai - staigus bėrimas, niežėjimas, ant odos atsirandančios rusvos dėmės - jai reiškėsi jau paauglystėje. Tačiau anais laikais į tokias "smulkmenas" niekas nekreipė daug dėmesio - esą žmogui suaugus visa tai savaime praeis.

Vėliau moteris baigė medicinos studijas, pradėjo dirbti: pradžioje - vaikų, vėliau - šeimos gydytoja. Tačiau minėti negalavimai jos neapleido. Be to, pasitaikydavo tinimų, žarnyno, kvėpavimo organų veiklos sutrikimų.

"Jei būčiau žinojusi, kas man yra, tą pačią dieną būčiau kreipusis ten, kur reikia", - pabrėžė L.Žvinienė. Rūpinimąsi savo sveikata užgožė ir įsipareigojimai pacientams. "Ko gero, medikai nepratę daug dėmesio skirti savo sveikatai. Tiesiog dirba, nes taip reikia", - pripažino LŽ pašnekovė.

Moteris dirbo, kol galėjo. Tačiau atėjo diena, kai dėl ligos sutriko daugelio organų veikla, ištino visas kūnas iki pat kaklo. Tai nutiko prieš 10 metų. L.Žvinienei tuomet buvo 45-eri.

Tapo akivaizdu, kad delsti nebegalima. VUL SK moteriai buvo atlikta daug tyrimų. Tik sulaukus paskutinio - kaulų čiulpų biopsijos - tyrimo rezultatų buvo patvirtinta labai retos kraujo ligos, sisteminės mastocitozės, diagnozė. Dažniau pasitaiko odos mastocitozė - ji su amžiumi išblėsta. Tuo metu L.Žvinienės liga laikui bėgant darėsi vis pavojingesnė.

LŽ archyvo nuotraukos/Prof. L.Griškevičius pabrėžė, kad toliau gerinti pacientų gydymo rezultatus galima tik užtikrinus pakankamą kraujo ligų gydymo finansavimą.

Išgyvenimo filosofija

"Nors mano diagnozė buvo labai rimta, sužinojusi ją apsidžiaugiau. Kai žinai priežastį, vadinasi, žinosi, kaip gydyti. Jei žinosi, kaip gydyti, vadinasi, pasveiksi", - sakė L.Žvinienė.

Atsidūrusi ties išlikimo riba ji pernelyg nemąstė apie savo situaciją.

"Jei apie tai galvotum, neišgyventum. Jei negalvoji, kodėl tai atsitiko ir kodėl man tai atsitiko, jei nekaltini likimo, jei kasdien mąstai apie tai, kas tavyje pasikeitė į gera, ne į bloga (nes bloga turi praeiti), vadinasi, turi šansą išgyventi. Jei nuolat galvoji apie savo situaciją, kvietiesi mirtį. Kam kviesti mirtį - ji ir taip ateis. Gerokai svarbiau - nusiteikti kovai už gyvenimą", - kalbėjo medikė.

Kai buvo nustatyta diagnozė, L.Žvinienę ėmė globoti VUL SK Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro medikai. Moteris pabrėžė labai pasitikėjusi visais ją prižiūrinčiais gydytojais. "Ypač pasitikėjau, pasitikiu ir pasitikėsiu savo hematologais, kuriuos laikau pačiais kvalifikuočiausiais medikais. Tas pasitikėjimas, manau, taip pat man suteikė stiprybės", - sakė L.Žvinienė.

Antra krizė

Tada, prieš 10 metų, ligos prispausta moteris negalėjo nei pati atsikelti iš lovos, nei vaikščioti. Tuo sunkiu laikotarpiu jai labai padėjo duktė, tada dar studentė.

Hematologų pacientei teko atlaikyti varginantį gydymą. Jau po penkių mėnesių atsistojusi ant kojų ji sugrįžo į savo mėgstamą darbą. Tuo pat metu tęsė gydymą interferono injekcijomis. Vis dėlto, net ir praėjus šešeriems metams, nepavyko visiškai stabilizuoti ligos. Moterį ištikdavo mažakraujystės krizės, tekdavo daryti kraujo perpylimus. Rytais ji gulėdavo su prijungtomis lašelinėmis, o vakarais eidavo dirbti.

Pritaikius tinkamesnius vaistus, moters būklė pagerėjo. Tačiau prieš dvejus metus L.Žvinienę ištiko dar didesnė krizė nei prieš dešimtmetį. Nuo savo paciento gydytoja užsikrėtė virusine infekcija ir pateko į komą. Laimė, tokios būklės ją aptiko duktė. Praradusi sąmonę moteris buvo nuvežta pas hematologus. Padėtį apsunkino ir ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas. "Tačiau mano gydytoja Ilma Tavorienė ir vėl mane pagydė", - prisiminė L.Žvinienė.

Ryškesnės spalvos

"Nuo mano ligos galutinai nepasveikstama, bet dabar ji gerai kontroliuojama", - sakė LŽ pašnekovė. Atgavusi jėgas ir sustiprėjusi pernai ji net užkopė į vieną gražiausių Prancūzijoje, ant kalno įsikūrusį Sen Mišelio vienuolyną.

Vis dėlto moteris nemano, kad jos gyvenimas įveikus ligą pasikeitė iš esmės. "Žinoma, sveikdamas ryškiau matai spalvas, geriau užuodi, jauti skonį, atmeti niekus, tuščias kalbas. Bet tik tiek. Aš ir iki ligos turėjau savo pomėgių, mylimus žmones, mėgstamą darbą, džiaugiausi gyvenimu. Tiesiog dabar šis jausmas apima dar plačiau", - sakė gydytoja, save vadinanti "atsargia realiste-optimiste".

L.Žvinienei tapo žinoma, kad su savo liga ji gyvena dvigubai ilgiau, negu tai pavyko kitiems. "Bet tikrai nemanau, kad mano atvejis stebuklingas. Stebuklais vadinčiau žmones, kurie buvo šalia manęs. Tai daktarai, pastatę mane ant kojų, ir mano duktė", - pažymėjo ji.

Anot L.Žvinienės, kiekvieno susirgusiojo sunkia, galbūt net nepagydoma liga, užduotis yra tokia: klausyti savo gydytojų ir tikėtis, kad medicina toliau eis pirmyn. Juk nuolat atrandami nauji gydymo būdai bei priemonės, padedančios kadaise beviltiškiems atrodžiusiems ligoniams.

Anot I.Drėgvienės, šiuolaikinio gydymo prieinamumo klausimą reikia kelti iš esmės.

Gydoma daug sėkmingiau

VUL SK Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas L.Griškevičius patvirtino, kad kraujo vėžys Lietuvoje šiuo metu gydomas gerokai efektyviau, tad pacientų išgyvenamumas labai padidėjo.

"Pažangą lėmė gerėjanti ligų diagnostika naudojant molekulinius diagnostikos metodus, sėkmingesnis gydymas chemoterapija, taikinių terapija, taip pat kaulų čiulpų transplantacijos plėtra. Išgyvenamumo gerėjimą lemia ir tai, kad kraujo ligas Lietuvoje gydo išimtinai šių ligų specialistai - gydytojai hematologai", - pažymėjo jis.

L.Giškevičiaus teigimu, pasiekti dar geresnių rezultatų trukdo ribotas kai kurių naujausių vaistų prieinamumas ir iškilusi grėsmė dėl Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos, kartu ir kraujo ligų gydymo finansavimo mažėjimo.

Problemų dar esama

Modernių vaistų prieinamumo svarbą akcentavo ir Onkohematologinių ligonių bendrijos (OHLB) "Kraujas" pirmininkė Ieva Drėgvienė. Tiesa, pastaraisiais metais situacija šioje srityje pagerėjo, gydymą pažangiais medikamentais gauna daugelis pacientų.

"Pavyzdžiui, išgyvenamumas sergant lėtine mieloleukemija, nors ir labai pagerėjęs, Lietuvoje yra prastesnis nei Skandinavijoje tik dėl to, kad pažangus gydymas taikinių terapija į mūsų šalį atėjo 10 metų vėliau, jis buvo kompensuojamas tik daliai pacientų. Dabar, kai pirmos kartos taikinių terapiją valstybė apmoka visiems sergantiesiems, pacientų išgyvenamumas itin pagerėjo. Ir ne vienais metais", - teigė I.Drėgvienė.

Tačiau dar pasitaiko atvejų, kai tenka kovoti dėl modernaus gydymo, nes medikų konsiliumo kreipimasis į ligonių kasas, prašant kompensavimo už vaistus, nėra tenkinamas. Todėl, anot I.Drėgvienės, šiuolaikinio gydymo prieinamumo klausimą reikia kelti iš esmės.

Deja, Lietuvoje sunkiai skinasi kelią vadinamosios vilties programos, per kurias galima nemokamai išbandyti naujausius medikamentus.

"Pavyzdžiui, sukurtas vaistas jau perėjo klinikinius tyrimus, bet jo dar laukia registracija Europos Sąjungoje (ES). Kol tai įvyks, vaistų gamintojai suteikia galimybę vartoti naujuosius vaistus, jei tai rekomenduoja gydantis gydytojas, pacientas sutinka ir jo ligos būklė atitinka tam tikrus kriterijus. Dalyvavimas tokioje programoje - kartais vienintelis būdas išgelbėti pacientą", - aiškino I.Drėgvienė.

Jai norėtųsi, kad gyvybes gelbstintis vaistas, registravus jį ES, netrukus būtų kompensuojamas Lietuvoje. "Deja, Lietuvoje tas kompensavimas labai vėluoja, o visiškam vaisto prieinamumui neretai prireikia ir dešimtmečio", - apgailestavo OHLB "Kraujas" pirmininkė.

Svarbu ir tai, kad modernus gydymas būtų pirminis. Dabar dažnai iš pradžių gydoma senesniais vaistais ir tik jiems nepadėjus skiriami modernūs preparatai.

Kraujo diena

Onkohematologiniams pacientams labai trūksta ir specializuotos psichologinės pagalbos. Jie norėtų, kad šeimos gydytojai turėtų daugiau žinių apie hematologines ligas, geriau suprastų pacientų situaciją. Tokios informacijos poreikį pripažįsta ir medikai. Todėl gegužės 16-ąją OHLB "Kraujas" pirmąkart rengia Kraujo dieną - vyks mokymai šeimos gydytojams ir pacientams.

"Rengdami šią dieną norime pabrėžti, jog kraujo vėžio diagnozė nėra nuosprendis, kad tai yra vis geriau gydoma liga. Norisi ieškoti būdų,

kad progresas tęstųsi. Apie tai kalbėsimės su už sveikatos valdymą atsakingais asmenimis, tikimės ir sveikatos apsaugos ministro supratimo", - sakė I.Drėgvienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"