TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kraujagyslės – pulsuojantys gyvybės indai

2014 04 26 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos klinika ypatinga. Ji siejama su Lietuvos kraujagyslių chirurgijos ištakomis. Čia sukurtos ir ištobulintos diagnostikos, chirurginių bei endovaskulinių operacijų metodikos vėliau pasklido po visoje Lietuvoje įkurtus kraujagyslių chirurgijos centrus.

Šiuo metu klinikoje – permainų metas. Keičiasi chirurgų karta, į savo mokytojų vietą prie operacinių stalų stojantys jų mokiniai stengiasi puoselėti geriausias šios ligoninės tradicijas: nuosekliu darbu įgytą profesinį meistriškumą, nuoširdų kolegiškumą ir jautrų dėmesį pacientams.

Dar prieš porą dešimtmečių bet kokia kraujagyslių operacija reiškė nemenką pjūvį ir ilgą gydymosi laiką. Tokių dalykų kaip angioplastika, rentgenoangiografija, lazerių chirurgija, skleroterapija nebuvo. „Turėjome atvirąją chirurgiją, kuri duoda greitą akivaizdų rezultatą ir palyginti nedaug kainuoja valstybei, - sako Kraujagyslių chirurgijos klinikos vedėjas medicinos mokslų daktaras gydytojas kraujagyslių chirurgas Raimundas Vaitkevičius. – Būta nuomonių, esą chirurgams nereikia jokių ypatingų instrumentų ar technologijų, jų darbe svarbiausios - rankos.“

Modernios technologijos – operacinėje

Tačiau šiandien vis didesne vertybe tampa laikas. Pacientas trokšta kuo greičiau pasveikti ir grįžti į įprastą gyvenimą. Keičiasi ir chirurgija. Pereinama prie šiuolaikinių operacijų – tausojančių sveikatą, minimaliai traumuojančių. Kiekvienas chirurgas ne tik nori, bet ir privalo dirbti sparčiai, kvalifikuotai, operuoti savarankiškai, o ne asistuoti kolegai, nes daugelį pagalbinių veiksmų gali atlikti prietaisai. Šiuolaikinėje venų chirurgijoje plačiai taikomi lazeriai, arterijų – endovaskulinis gydymas. Neseniai Kraujagyslių chirurgijos klinikos specialistai atliko modernią ir galbūt pirmą Lietuvoje mažai traumuojančią klubo arterijų atkimšimo operaciją. Žmogus išvengė ne tik pilvo sienos pjūvio, bet ir dirbtinės kraujagyslės implantacijos, kuri paprastai reikalinga norint apeiti klubų arterijose esančias kliūtis.

„Neturint specialių hibridinių operacinių ne taip paprasta daryti tokias modernias operacijas, tačiau mes stengiamės dirbti pagal šiuolaikinius kraujagyslių ligų gydymo standartus ir gaires, kurias pasauliniuose kongresuose pristato išsivysčiusių šalių kraujagyslių chirurgijos draugijos. Dalyvaujame tarptautinėse konferencijose, vykstame į stažuotes nuolat inovacijas diegiančiose Europos ir Amerikos klinikose. Manau, labai svarbu žengti su pasauliu. Kol kas Lietuvoje įrengti hibridinę operacinę sudėtinga, nes tik vienos angiografinės sistemos kaina – nuo trijų milijonų, o kur dar kita būtina įranga... Tikimės, jog ateis laikas, kai ir mes galėsime dirbti moderniose operacinėse. Tuomet bus svarbu turėti tam parengtų specialistų, - įsitikinęs klinikos vedėjas dr. R.Vaitkevičius. - Pasaulyje kraujagyslių chirurgija žengia tokia kryptimi, kad ateityje vien atvirų operacijų neliktų. Jau dabar daugelyje Vakarų šalių ligoninių vietoj įprastų operacinių veikia vadinamosios hibridinės operacinės, turinčios radiologinę įrangą. Jose atviros operacijos daromos tik dėl prieigos, tai yra tam, kad būtų galima atlikti nuotolines endovaskulines procedūras. Pas mus irgi jau daromos tokios operacijos. Iki šiol operuojant pilvo aortos aneurizmą reikėdavo didelio pjūvio pilve, todėl gerokai užtrukdavo ir pati operacija, ir pooperacinis laikotarpis, o dabar nedideliais pjūviais kirkšnyse atveriama prieiga prie arterijų ir per jas įvedami tam tikri įtaisai, kurie uždaru būdu kraujagyslėse atlieka tai, kas būtų daroma per atvirą pjūvį.“

R.Vaitkevičius

Aneurizma gali būti lemtinga

Lietuvoje per metus atliekama vidutiniškai 150 chirurginių pilvo aortos aneurizmos operacijų, iš jų apie 40 – skubos tvarka dėl plyšusios aneurizmos. Mirštamumas nuo šios ligos 2013 metais buvo 50 proc., tačiau gydant ją prevenciškai, po planinių operacijų - tik 1,7 procento. Akivaizdu, kaip svarbu aneurizmą diagnozuoti anksti ir laiku pradėti gydyti.

Kitose Europos valstybėse planinių aortos aneurizmos operacijų, jei lygintume pagal gyventojų skaičių, atliekama kur kas daugiau. Didžiausia bėda yra tai, kad ši vyresnio amžiaus žmonių (daugiausia – vyrų) liga dažniausiai nenustatoma laiku, o kai pilvo aorta plyšta, ligonis neretai miršta net nespėjęs pasiekti gydymo įstaigos. Nors aneurizma didele dalimi siejama su paveldėjimu, aortos išsiplėtimą ir žmogaus žūtį gali lemti daug kitų veiksnių: gyvenimo būdas, žalingi įpročiai (ypač rūkymas), aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolis. Šią tyliai besivystančią ligą būtina dažniau prisiminti ne tik patiems pacientams, bet ir šeimos gydytojams.

“Blogiausia, kad aneurizma progresuoja be jokių simptomų – aorta gali būti dvigubai ar net trigubai išsiplėtusi, susidaro pulsuojantis maišas, kuriame cirkuliuoja kraujas, tačiau stambesnis žmogus to nė nejaučia. Lieknesnis pulsavimą gali pajusti ir iš viršaus, padėjęs ranką skrandžio duobutės srityje, - aiškina kraujagyslių chirurgas Tomas Baltrūnas. - Nustatyti aneurizmą nesudėtinga, tereikia atlikti pilvo echoskopiją. Plyšus aneurizmai žmogus, prieš netekdamas sąmonės, pajunta stiprų skausmą nugaroje ar netoliese esančioje srityje - priklauso nuo to, kurioje vietoje aneurizma plyšta. Dažniausiai mirštama, taip ir nenustačius tikrosios priežasties, nes ligonio nespėjama atvežti į ligoninę, kurioje operuoja kraujagyslių chirurgai.“

Per atvirą operaciją aneurizma prapjaunama ir jos vietoje įsiuvama dirbtinė kraujagyslė – kraujas teka nauju keliu ir aneurizma daugiau nesiplečia. Gydytojas T.Baltrūnas prisiminė neseniai operuotą pacientą, kuriam didelę – 9 cm skersmens - pilvo aortos aneurizmą aptiko nefrologai, kai šis kreipėsi dėl inkstų nepakankamumo. Tikimybė, kad tokio dydžio ir vis dar didėjanti aneurizma gali plyšti, siekia per 60 procentų. „Atvira operacija šiam ligoniui dėl gausios gretutinės patologijos netiko, liko endovaskulinė“, - teigia gydytojas T.Baltrūnas.

Per endovaskulinę operaciją, kuri kontroliuojama rentgenu, nuotoliniu būdu į aortos spindį implantuojamas kraujagyslės pakaitalas - specialus stentas. Jis iš vidaus pritvirtinamas prie aortos sienelių. Aneurizma pašalinama iš kraujotakos sistemos ir plyšimo rizika išnyksta. „Po šios operacijos pacientą jau kitą dieną galima išleisti iš ligoninės. Operacijos trūkumas - kasmet reikia atlikti kompiuterinę tomografiją ir tikrinti, ar stentas nepasislinko, - pasakoja kraujagyslių chirurgas T.Baltrūnas. – Todėl vyresnio amžiaus žmonėms dažniau dedamas stentas, o jaunesniems rekomenduojama atvira operacija.“

Nuo kojų iki... galvos

Vilniaus miesto klinikinė ligoninė - vienintelė valstybinė įstaiga, kurioje venas galima operuoti lazeriu. Ši technologija įdiegta Dienos chirurgijos skyriuje. Jo vedėjas med. dr. Narimantas Markevičius vienas pirmųjų pradėjo tokias operacijas. Tai modernu, gerai pavyksta, pacientams nereikia užsibūti gydymo įstaigoje. Operacijos lazeriu populiarios tarp savo sveikata ir išvaizda besirūpinančių moterų. Todėl šis metodas sparčiai taikomas privačiose klinikose, ambulatorinėje praktikoje ir kosmetologijoje.

Tačiau išsiplėtusios venos – dar ne pats blogiausias dalykas, kuris gali ištikti, jei laiku nesikreipiama į gydytojus. Ką jau kalbėti apie begalinę ir nereikalingą ligonių kantrybę. Neretas pas kraujagyslių chirurgus patenka, kai trofinės venų opos tampa milžiniškos, dar pavojingiau, kai jos atsiveria dėl arterinės kraujotakos sutrikimų, gangrenuoja pirštai. Vienas ankstyvųjų kojų arterijų užsikimšimo požymių – raumenų skausmas vaikštant. Tai vyresnio amžiaus žmonių problema. Jie nesiskundžia, nes mano, kad taip ir turi būti. Paėjus 100 ar 200 metrų koją sukausto stiprus skausmas, bet jis praeina šiek tiek pastovėjus. Žmonės imasi savigydos, vaikšto pas įvairius gydytojus, tačiau tikroji tų skausmų priežastis – kraujotakos nepakankamumas kojų raumenyse. Padėti gali tik kraujagyslių chirurgai.

„Aterosklerozė pakenkia viso organizmo kraujagysles. Jeigu kojoje nustatome arterijų patologiją, reikia tikrinti ir širdį dėl krūtinės anginos, ir kaklo kraujagysles dėl aterosklerozinio pakenkimo, kurio vienintelis požymis gali būti praeinantys vadinamieji smegenų išemijos priepuoliai, - tvirtina dr. R.Vaitkevičius. - Jeigu liga progresuoja, žmogui gresia insultas, infarktas.“

Kuo kaklo kraujagyslių patologija pavojingesnė už širdies kraujagyslių patologiją? Širdies kraujagyslių aterosklerozė pasireiškia aiškiau – žmogus ima dusti, kai sparčiau paeina ar sunkiau padirba, o miego arterijos užanka „tyliai“, dažnai be jokių simptomų. Nuo miokardo infarkto paprastai pasveikstama, o insultas dažniausiai sukelia paralyžių ir neįgalumą. Jeigu žmogui staiga pradėjo svaigti galva, tirpti vienos pusės ranka ir koja, jis trumpam viena akimi apako, tai rimti signalai, kad gali prireikti skubios kaklo kraujagyslių operacijos. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju sprendimą priima specialistas. Šeimos gydytojas pirmiausia turėtų nukreipti pacientą pas neurologą, tik paskui - pas kraujagyslių chirurgą.

„Pasaulyje įgyvendinama daug ir įvairių širdies kraujagyslių profilaktikos programų, Lietuvoje - taip pat. Didžiuosiuose miestuose jau galima matyti ir teigiamų jų rezultatų, - pabrėžia dr. R.Vaitkevičius. - Tačiau tiesa yra tokia, kad žmogaus sveikata didžiausia dalimi priklauso nuo jo paties: nuo to, kaip jis gyvena, kaip maitinasi, kiek laiko skiria aktyviai veiklai. Paprasčiausias vaikščiojimas – geriausia ir nieko nekainuojanti kraujagyslių ligų profilaktikos priemonė. Tik reikia, kad kiekvienas išmoktume vertinti tai, kas brangiausia – sveikatą.“

VJ-854

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"