TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kraujas - ne prekė, o gyvenimo vertės dovana

2014 01 29 6:00

Donorystės idėja labai sena, tačiau pradėta įgyvendinti tik praėjusį šimtmetį, kai buvo atrastos kraujo grupės ir kraujo konservavimo galimybės, sukurti imuninės sistemos atmetimo reakciją slopinantys medikamentai, pasiekta daug kitų medicinos mokslo laimėjimų. Dabar kraujo arba jo komponentų perpylimas – kasdienė procedūra, atliekama daugelyje ligoninių gelbstint žmonių gyvybę.

Lietuvoje kasdien kraujo prireikia daugiau kaip 200 ligonių, patyrusių sunkias traumas, operacijas, komplikuotą gimdymą. Vienintelis jo šaltinis – žmonės, donorai, pasiryžę pasidalyti tuo, kas brangiausia ir neatsiejama nuo gyvybės: „Šiandien aš padedu tau, rytoj galbūt man prireiks tavo pagalbos.“ Nors medicinos mokslas sparčiai žengia į priekį, iki šiol dar niekas neatrado, kas galėtų pakeisti donorų kraują.

Problemą įvardyti ir spręsti

Donoro vardas kilęs iš lotyniško žodžio donare - dovanoti (dono - dovanoju). Tačiau pastarąjį dešimtmetį kilni donorystės idėja Lietuvoje buvo atsidūrusi plačiai nuskambėjusių skandalų šešėlyje. Viena pagrindinių to priežasčių - kraujas tapo preke.

„Tik tuomet, kai aiškiai įvardiji problemą, gali ieškoti ir atrasti būdų, kaip ją įveikti, - taip Seimo Sveikatos reikalų komiteto išvažiuojamąjį posėdį Nacionaliniame kraujo centre (NKC) pradėjo komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė. – Esame čia tam, kad šių metų pradžią galėtume tapatinti su naujo, skaidraus NKC veiklos etapo pradžia.“

Toks buvo posėdžio, kuriame dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir žiniasklaidos atstovai, tikslas. Per jį išgryninti pagrindiniai nacionalinės kraujo tarnybos sistemos veiklos principai: asmens sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas saugiais ir kokybiškais kraujo komponentais bei preparatais, pagamintais iš Lietuvos donorų kraujo, teisinės bazės, reikalingos šiai veiklai reglamentuoti ir neatlygintinai donorystei skatinti, tobulinimas.

Valstybinis, vienintelis

Viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras, kuriam neseniai pradėjo vadovauti direktorė Joana Bikulčienė, yra vienintelė Lietuvoje kraujo donorystės įstaiga, turinti ne tik kraujo donorystės ir medicininių laboratorijų veiklos, bet ir vaistinių preparatų gamybos iš kraujo plazmos bei jų didmeninio platinimo licencijas. NKC surenkama beveik 70 proc. donorų kraujo (kraujo centrus taip pat turi Santariškių ir Kauno klinikos).

Praėjusiais metais donacijų skaičius Nacionaliniame kraujo centre viršijo 61 tūkstantį. Visoje Lietuvoje – 84 tūkstančius.

Naujoji direktorė J.Bikulčienė supažindino svečius su NKC veikla ir pristatė viziją – tapti kraujo centru, atitinkančiu Europos Sąjungos standartus. „Turime geros gamybos praktikos ir ISO 9001–2008 kokybės vadybos sertifikatą. Planuojame plėsti licencijuotų ir mobilių filialų tinklą, kad jis būtų proporcingai išsidėstęs visoje Lietuvos teritorijoje, patogus tiek darbuotojams, tiek donorams. To reikia siekiant tikslo – kuo didesnio neatlygintinų donorų skaičiaus, kuris pastaruoju metu sudaro 36 procentus. Tiesa, gruodžio mėnesį daugiau žmonių neatlygintinai dovanojo kraujo skatinami gerumo, tačiau per artimiausius porą metų norime pagerinti neatlygintinos donorystės rezultatą bent iki 55 proc., kad Lietuva šiuo atžvilgiu būtų vertinama palankiau nei iki šiol. O norėdami pasiekti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) deklaruojamą tikslą – šimtaprocentinę neatlygintiną donorystę iki 2020 metų, suprantame, jog turime įdėti kur kas daugiau pastangų pristatydami ją visuomenei ir motyvuodami donorus“, - kalbėjo NKC vadovė.

Daugiausia žalos neatlygintinai kraujo donorystei padaryta 2010 metais, kai buvo pakeista mokėjimo už kraujo komponentus tvarka ir ligoninės pačios pradėjo juos pirkti per viešuosius pirkimus. Po 2011-ųjų, kai tvarką nuspręsta pakoreguoti, situacija šiek tiek pagerėjo, bet, pasak direktorės, „nusikonkuravome tiek, kad vienam kraujo centrui buvo pradėtos bankroto procedūros, o kitas, nors ir išlaikė aukštus kokybės standartus, irgi gerokai nukentėjo dėl netobulų, šioje srityje visiškai nepasitvirtinusių viešųjų pirkimų procedūrų". Net dabar, kai likęs vienintelis valstybinis kraujo centras, kai kurios didelės ligoninės, eikvodamos lėšas ir laiką, vis dar skelbia tarptautinius konkursus. "Sužinoję apie išvažiuojamąjį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį, ligoninių vadovai atsiuntė mums savo nuomonę apie viešuosius pirkimus, dėl kurių tvarkos pralaimi valstybė. Už kraujo preparatus mokama iš PSDF lėšų, tačiau jos NKC pasiekia ne tiesiai, o per gydymo įstaigas, ir paprastai smarkiai vėluodamos. Ligoninių skola centrui už 2013 metais pateiktus kraujo komponentus iki šiol viršija 3,5 mln. litų“, - neslėpė J.Bikulčienė.

Valstybinės ligonių kasos atstovas Gintaras Kacevičius patikino, kad VLK su ligoninėmis atsiskaito laiku, tad esą yra būdų, kaip NKC galėtų išsireikalauti iš jų laiku sumokėti už pateiktus kraujo komponentus. Tačiau visiems posėdžio dalyviams tokios situacijos priežastys buvo aiškios: gydymo įstaigoms trūksta lėšų, jos skuba pirmiausia mokėti už šildymą ir kitas paslaugas, nes žino - kraujo komponentai gyvybiškai būtini, todėl vis tiek bus tiekiami.

Būtina keisti esmines kategorijas

Kad padėtis pagerėtų, NKC direktorės J.Bikulčienės nuomone, būtina keisti esmines kategorijas ir nuostatas. Tam pritarė visi posėdžio dalyviai. "Lietuvoje turėtų veikti bendros kraujo tarnybos sistema, grindžianti savo veiklą naujais principais, iš kurių svarbiausias – kraujas ir jo komponentai nėra prekės, tad konkuruoti dėl jų negalima, - sakė NKC vadovė. - Reikėtų keisti net pavadinimą dokumentuose, nes kol kraujas ir jo komponentai vadinami “prekėmis“, kaip visuomenei paaiškinti, jog taip nėra? Kraujas negaminamas, tai – žmogaus organizmo dalis, kaip ir bet kuris kitas organas – širdis, inkstai, ragena, kurių nevadiname prekėmis... Privalome daug nuveikti, kad visuomenė susidarytų aiškią nuostatą: donoras - ne pardavėjas, o žmogus, kuris padeda ligoniams, pasidalija su jais dovana, kuri neretai prilygsta gyvybės vertei. Norime, jog ateityje visas kraujas būtų duodamas savanoriškai ir neatlygintinai. Daugelis ES valstybių yra nustačiusios principą - kraujas negali būti prekė dėl etinių įsitikinimų. Mes irgi to siekiame. Tačiau iki tol privalome nuveikti didelį darbą aiškindami visuomenei neatlygintinos donorystės prasmę ir ieškodami jos skatinimo būdų.“

Neatlygintinumas siejamas su kokybe

PSO Romos forumo deklaracijoje nurodomi prioritetiniai tikslai – įtraukti į nacionalinę politiką užduotį visiškai apsirūpinti saugiais, transfuzijai skirtais kraujo komponentais ir preparatais iš savanoriškų, neatlygintinų donorų kraujo bei numatyti pakankamai lėšų šiam uždaviniui pasiekti. Rekomenduojama priimti norminius teisės aktus dėl apsirūpinimo kraujo produktais iš neatlygintinų donorų, nurodyti neatlygintiną donorystę kaip vienintelį šaltinį apsirūpinant krauju, plazma ir ląsteliniais komponentais bei įdiegti ženklinimo reikalavimus: atlygintina ar neatlygintina donacija. Daugelyje Europos šalių tie principai jau veikia ir kelia tam tikrų nepatogumų valstybėms (taip pat ir Lietuvai), kuriose jie dar nėra tapę norma.

Tarkime, NKC saugyklose sukaupta beveik 20 tonų atšaldytos kraujo plazmos, bet dėl jos pardavimo buvo kilę problemų. Kaip teigė sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas, viena pagrindinių priežasčių - Europoje abejojama plazmos kokybe, nes jos kilmė – didžiąja dalimi iš atlygintinų donorų kraujo, o atlygintina donorystė laikoma ne tokia patikima kaip neatlygintina. Posėdžio dalyviai galėjo pasidžiaugti, kad šią problemą pavyko išspręsti valstybiškai: SAM davė leidimą ir NKC jau susitarė dėl plazmos pardavimo. Gautos lėšos bus panaudotos centro infrastruktūrai atnaujinti. Priešingu atveju būtų tekę patirti nemenkų nuostolių dėl šio vaistų gamybai reikalingo kraujo komponento utilizavimo.

Ką daryti, kad situacija nepasikartotų? Kraujo plazma - vertybė, bet tik tada, kai yra sutartis ją parduoti. Tačiau perdirbimo gamyklos turi plazmos surinkimo punktus ir nenori bendradarbiauti su pavienėmis įstaigomis, tokiomis kaip NKC, kurios plazmą renka tik iš kraujo. Centro direktorės nuomone, atsižvelgdami į PSO rekomendaciją valstybei apsirūpinti kraujo preparatais tik iš savo donorų kraujo, turime koreguoti teisės aktus, kurti nacionalinį kraujo sistemos koordinavimo mechanizmą, pavyzdžiui, Nacionalinį transfuzijos komitetą. Jis turėtų nustatyti aktualius klinikinius kraujo komponentų poreikius ir monitoringo kryptis, vertinti pacientų reikmes, transfuzijoms skirtų kraujo komponentų ir preparatų paklausą bei klinikinį jų panaudojimą, diegti nacionalines neatlygintinos ir saugios donorystės strategijas bei priemones. Įgyvendinus šiuos dalykus ir pasiekus, kad patys galėtume apsirūpinti kraujo preparatais ir komponentais, NKC direktorės įsitikinimu, ligoninėms atpigtų vaistai, o svarbiausia – atsirastų realus etinis pagrindas: būtų panaudotas kiekvienas donorų paaukoto kraujo lašas.

Grįžti prie pamatinių etinių vertybių

„Vienu mostu nei neatlygintinos donorystės, nei kitų NKC keliamų tikslų nepasieksime. Tačiau tam, kad grįžtume prie pamatinių etinių vertybių, privalome rasti būdų, kaip stiprinti visuomenės pasitikėjimą kraujo donorystės sistemos skaidrumu, ir skatinti neatlygintinos donorystės motyvaciją“, - apibendrindama išsakytas mintis pripažino Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D.Mikutienė. Per posėdį nutarta pavesti SAM parengti ir pateikti Seimui teisės aktų projektus, įtvirtinančius realų VŠĮ NKC nacionalinį statusą, taip pat projektus dėl visuomeninės Nacionalinės kraujo tarybos kūrimo (ji būtų patariamasis visuomenės balsas formuojant ir įgyvendinant kraujo donorystės strategiją), pakeisti apmokėjimo už kraujo komponentus tvarką ir ieškoti naujų neatlygintinos donorystės skatinimo būdų, kad galėtume, kaip numatyta PSO Romos forumo deklaracijoje, nuo 2020 metų pereiti prie neatlygintinos kraujo donorystės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"