TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kraujo vėžys neįveikė dviejų bičiulių

2009 03 03 0:00
Liga A.Ruzgienei nesutrukdė siekti savo svajonių.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Likimo vingiai neįtikimi: prieš ketverius metus piktybiniu kraujo vėžiu - mieloleukemija - vienu metu susirgo geriausios draugės. Šiandien abi jau išsikapsčiusios, tik viena gydėsi Lietuvoje, kita - JAV, vienai padėjo naujos kartos tabletės nuo vėžio, kitai - kaulų čiulpų transplantacija.

Kai kaunietei Aistei Ruzgienei nustatė lėtinę mieloleukemiją, jai ėjo 21-ieji, moteris buvo penktą savaitę nėščia. Tačiau tada, išgirdusi diagnozę, ji nepatyrė šoko. Daug labiau išsigando, kai prieš keletą mėnesių ūmi mieloleukemija buvo nustatyta geriausiai jos draugei.

Pasirinko gimdyti.

Jokių išskirtinių negalavimų A.Ruzgienė nejuto, o slapčia tūnanti liga išaiškėjo ginekologei skyrus privalomus nėščiajai kraujo tyrimus. Gavus jų rezultatus net pamanyta, kad galbūt dėl sugedusios poliklinikos įrangos įvyko klaida. Tačiau pakartotinis tyrimas parodė, kad vis dėlto apsirikta nebuvo, moters kraujyje vėl rasta labai daug trombocitų, leukocitų kiekis taip pat viršijo normą. Kauno medicinos universiteto klinikose A.Ruzgienei atliko kaulų čiulpų punkciją, o po kiek laiko elektroniniu paštu ją pasiekė citogenetinių tyrimų išvada. Ją perskaičiusi moteris sužinojo, kad tyrimais jai nustatyta vadinamoji Filadelfijos chromosoma, kuri, kaip žinoma, yra lėtinės mieloleukemijos požymis.

"Ši žinia neapvertė mano gyvenimo aukštyn kojom. Laukiausi vaikelio ir buvau dėl to laiminga. Žinoma, buvo svarstymų, ką daryti dėl nėštumo. Tačiau esu už gyvybę ir labai tvirtai apsisprendžiau, kad bet kokiu atveju gimdysiu. Tam pritarė ir ginekologų bei onkologų konsiliumas", - sakė A.Ruzgienė.

Liga pasitraukė

Moterį ramino ir tai, kad sergant lėtine liga nereikia tokio agresyvaus gydymo kaip ūmios mieloleukemijos atveju. Dėl nėštumo Aistei išvis nebuvo skirta speciali antivėžinė terapija. "Laukdamasi jaučiausi fantastiškai, kaip normali nėščioji, o ne kaip onkologinė ligonė. Aišku, jutau nuovargį, bet jis atrodė natūralus, atsiradęs ne dėl ligos. Juk savaime suprantama, kad visą dieną pralaksčius iš darbų į mokslus jautiesi pavargusi. Be to, tada dar pradėjau lankyti vairavimo kursus, o kur dar vizitai pas gydytojus", - anuometinę situaciją prisimena pašnekovė.

Įdomu, kad įpusėjus nėštumui net jos kraujo tyrimo rezultatai tapo normalūs. Jei pirmąkart būtų atlikusi tyrimus tuo metu, klastinga liga gal net būtų likusi nepastebėta.

Jaunos moters nė dienai neapleido tikėjimas, kad viskas bus gerai. Ir iš tiesų - po devynių mėnesių sėkmingai gimė dukrytė. Tiesa, pamačiusi jos kraujo tyrimo duomenis A.Ruzgienė išsigando - kad tik dukrai nebūtų tos pačios ligos. Tačiau paskui nusiramino sužinojusi, kad kūdikių kraujo normos yra kitokios nei suaugusiųjų.

Tik sustiprėjusi po gimdymo moteris pradėjo vartoti naujus, itin efektyvius vaistus nuo mieloleukemijos. Ji sako, kad ir tada, ir dabar gerdama šias tabletes jaučiasi taip puikiai, tarsi jokių preparatų nė nevartotų. Aistė gerai žino, kad senosios kartos vaistai tokio komforto nesuteikia, o juos geriantiesiems tenka kęsti šalutinio poveikio sukeltus negalavimus.

Ateityje moteris norėtų susilaukti dar vieno vaikelio. Juolab kad praėjus lygiai dvejiems metams, kai pradėti vartoti vaistai, nustatyta, kad Filadelfijos chromosomos jos kraujyje nebėra - vadinasi, liga pasitraukė.

Reikia daugiau žinių

Anksčiau A.Ruzgienė studijavo politikos mokslus. Praėjus metams po dukros Rusnės gimimo ji įstojo į krikščioniškojo švietimo magistrantūrą Vytauto Didžiojo universitete, baigusi mokslus žada šioje srityje ieškotis darbo. "Tačiau ne liga mane atvedė prie Dievo, o gimus dukrai šeimoje išgyventa krizė, kuri labai sustiprino mudu su vyru ir mūsų tikėjimą", - sako moteris. Ji mano, kad visuomenei reikia daugiau informacijos apie lėtinę mieloleukemiją ir apie tai, kad ji įveikiama. "Kai stojau į magistrantūrą, vienas pažįstamas net klausė, ar man verta studijuoti. Tokį požiūrį reikia keisti. Žmonės turi žinoti, kad ir sergant įmanomas visavertis gyvenimas", - teigė pašnekovė.

Svarbiausias - draugės palaikymas

Pasiteiravus apie ūmine ligos forma susirgusios draugės likimą, paaiškėjo, kad ji taip pat pasveiko. "Mes abi gana lengvai išsikapstėme", - pabrėžia A.Ruzgienė. Tiesa, draugė gydėsi JAV, kur buvo atlikta autologinė jos pačios kaulų čiulpų transplantacija. Šioje šalyje bičiulė ir liko gyventi, sėkmingai mokosi bei dirba, jau ketveri metai, kai liga pasitraukė. "Sirgdama visąlaik jutau savo draugės palaikymą ir jos, patyrusios bei įveikusios tą pačią ligą, padrąsinimai man buvo patys vertingiausi. Abi labai jaunos ištekėjome - ji 18-os, aš - 19-os metų, abi po keleto metų susirgome. Tad juokaudavome, kad gerai, jog susituokėme dar prieš nustatant ligą, nes sergant poros ieškoti daug sunkiau. Turbūt Dievas viską taip sudėliojo", - sakė Aistė.

Be simptomų

Tai, kad ta pačia liga viena po kitos susirgo dvi geriausios draugės, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoja Rita Kviliūtė pavadino tik negeru sutapimu.

"Kol kas neaišku, kodėl atsiranda ši liga. Gerai žinomas tik jos plitimo mechanizmas. Tai siejama su chromosomų pakitimais, kai susidaro nauja defektyvi chromosoma, aktyvuojanti tam tikrus fermentus, o šie savo ruožtu skatina ląsteles nesulaikomai daugintis, stabdo natūralią jų mirtį. Todėl piktybinių ląstelių daugėja, pažeidžiama normali kraujodara, padidėja blužnis, kepenys", - pasakojo gydytoja. Lėtinė liga galiausiai pereina į greitėjimo ir galiausiai - į blastinės krizės stadiją. Tai jau ūmi leukemija, kuriai būdingas atsparumas gydymui.

Iš pradžių liga paprastai nesukelia jokių simptomų ir dažniausiai diagnozuojama atsitiktinai, atliekant kraujo tyrimą. Kai kurie ligoniai gali jausti nuovargį, silpnumą, svorio kritimą ar simptomus, susijusius su blužnies padidėjimu, tokius kaip ankstyvas sotumo jausmas, maudimas, nemalonūs pojūčiai viršutinėje pilvo srityje. Rečiau pasitaiko skundai, susiję su kraujo ląstelių pakenkimu, kai pasireiškia infekcijos, trombozė, kraujavimas.

Vėžį įveikia tabletė

Vidutinis sergančiųjų amžius - 60 metų, tačiau liga apninka ir jaunesnius žmones, nors retai, bet užklumpa ir vaikus. Sirgdamas lėtine ligos forma be jokio gydymo žmogus "ištempia" apie ketverius metus. Esant ūmiai leukemijai išgyvena tik kelias savaites ar mėnesius. Anksčiau buvo gana menkos galimybės padėti sergantiems žmonėms: ligai gydyti naudoti hidroksikarbamidas ir alfa-interferonas tik laikinai pristabdydavo ligą ar sušvelnindavo simptomus, bet jos neišgydydavo, be to, sukeldavo daug šalutinių poveikių. Visiškai išgyti padėdavo tik kaulų čiulpų transplantacija. Tačiau šį metodą medikai galėjo siūlyti tik jauniems, tinkamą donorą turintiems pacientams.

Atsiradus imatinibui - naujam itin efektyviam vaistui - sergantiems vėžiu žmonėms atsirado vilties išgyventi. Šis preparatas praktikoje taikomas dar labai neseniai - nuo 2001 metų. Daugelis pacientų iki šiol negali patikėti, kad mirtiną jų ligą sustabdė mokslininkų ilgai kurta kapsulė, kurią pakanka išgerti vieną ar keturis kartus per dieną. Net nereikia gulėti ligoninėje, tik kas kelis mėnesius pasirodyti gydytojui. Vartojant šį vaistą problema šalinama genetiniu lygmeniu, todėl liga visiškai kontroliuojama, ligoniai jaučiasi kaip sveikieji. Jei šis medikamentas neveikia - o tai būna vienam iš 10 ligonių, skiriama antrosios ar trečiosios kartų tos pačios grupės vaistų.

Tačiau Lietuvoje šis modernus gydymas prieinamas vos trečdaliui pacientų. Daugelyje Europos šalių galimybė gyventi suteikiama visiems ligoniams. Vaistas brangus - mėnesio kursas kainuoja apie 10 tūkst. litų. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 200 sergančių lėtine mieloleukemija pacientų, kasmet diagnozuojama apie 40 naujų ligos atvejų. Pasak R.Kviliūtės, visi ligoniai, kuriems diagnozuojama minėta liga, įtraukiami į sąrašą. Vaistai jiems skiriami pagal eilę, tam tikrą pirmenybę teikiant jaunesniems žmonėms bei tiems, kurių liga paūmėja, tada prireikia skubaus gydymo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"