TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kreivadantes šypsenas gydo vis dažniau

2010 08 17 0:00
D.Baubinienė pabrėžia, kad ortodontinio gydymo reikalingumas ir poreikis - skirtingi dalykai.
Asmeninio archyvo nuotrauka

Kreivi, susigrūdę dantys, netaisyklingas sąkandis - itin aktuali problema. Gydytoja ortodontė Diana Baubinienė neseniai apgynė mokslinį darbą apie ortodontinių anomalijų paplitimą tarp Lietuvos moksleivių bei jų gydymo būtinybę.

- Dabar daug moksleivių nešioja ortodontines plokšteles, kabes, - anksčiau tiek tikrai nebuvo. Kas atsitiko: ar labai padaugėjo ortodontinių problemų, o gal tėvai ir vaikai labiau rūpinasi dantų sveikata ir grožiu?

- Priežastis įvardyti gan sudėtinga. Lietuvoje anksčiau nebuvo tyrimų, vertinančių ortodontinių anomalijų paplitimą. Todėl nėra patikimų duomenų, pagal kuriuos spręstume, ar jų Lietuvoje daugėja, ar padėtis nekinta. Kitose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad ortodontinių anomalijų gausėja daugelyje išsivysčiusių kraštų. Situacija Lietuvoje nesiskiria nuo kitų Europos valstybių. Ortodontinis gydymas neatsiejamas nuo tėvų ir vaikų požiūrio į dantų estetiką, tad gydymo poreikį lemia ne tik objektyvios, bet ir subjektyvios priežastys.

Labai paplitusios

- Kokios problemos pačios būdingiausios? Kaip jos paplitusios tarp Lietuvos moksleivių ir ar skiriasi įvairaus amžiaus vaikams?

- Gerėjant diagnostikai, ligos nustatomos anksčiau ir dažniau. Įvairių mokslininkų duomenimis, ortodontinės anomalijos aptinkamos nuo 29,2 iki 93 proc. tirtųjų. Pavyzdžiui, Lenkijoje jos nustatytos 69,6 proc., Vokietijoje - 57 proc., Suomijoje - nuo 67,7 iki 92,7 proc. tirtų moksleivių. Tokios anomalijos kaip netaisyklingas sąkandis, kreivi dantys labai paplitusios ir tarp Lietuvos moksleivių. Jos nustatytos 77 proc. 10-11 metų ir 61,7 proc. 14-15 metų tirtų moksleivių. Kas trečias Lietuvos mokinys turi sąkandžio problemų (ortodontų kalba: II klasės sąkandžio anomalijos pagal Angle klasifikaciją) ir kryžminį sąkandį, kas ketvirtas - susigrūdusius dantis, kas šeštas - gilų sąkandį, kai viršutiniai priekiniai dantys visiškai uždengia apatinius priekinius dantis.

- Ar visus tuos sutrikimus reikia gydyti? Galbūt kai kurie jų tiesiog "išaugami"?

- Iš tiesų, nors jų paplitimas gan didelis, gydyti reikia ne visus. Vaikui augant kai kurios nedidelės anomalijos pačios koreguojasi. Tačiau didesnės sąkandžio problemos pačios nesusitvarko ir net gali dar labiau progresuoti. Pavyzdžiui, jei tai lemia žalingi įpročiai - piršto čiulpimas, pieštuko, parkerio kramtymas. Dideli pokyčiai dantų lankuose vyksta jau ankstyvame 6-8 metų amžiuje. Tada ir išryškėja netaisyklingo sąkandžio požymiai. Šiuo laikotarpiu galima vertinti, ar tinkamai vystosi veido ir žandikaulių sistema, ar nėra nukrypimų, kurie gali sukelti kalbos, kramtymo bei rijimo funkcijų sutrikimų, didinti dantų ėduonies bei periodonto ligų atsiradimo riziką. Pavyzdžiui, jei apatinis žandikaulis atrodo lyg per mažas, palyginti su viršutiniu, bus sunku kalbėti, viršutiniai priekiniai dantys atrodys atsikišę, didės jų traumų tikimybė.

Kita vertus, kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo trumpiau tai trunka ir, be abejo, pigiau kainuoja. 6-8 metų vaikams ištiesinti dantis dar galima paprasta plokštele, dešimtmečiams-dvylikamečiams tenka nešioti funkcinius aparatus. 14-15 metų paaugliams jau būna susiformavęs pastovusis sąkandis bei dantų lankai, pasibaigęs žandikaulių augimas, įvykusi savaiminė sąkandžio korekcija, tad ortodontiniam gydymui reikia kabių.

Ne visiems reikia

- Kartais susidaro įspūdis, kad tūkstančius kainuojančios kabės įstatomos ir nesant būtino reikalo, tiesiog pagal pacientų pageidavimą. Kokia jūsų nuomonė?

- Ši problema aktuali ir kitose valstybėse. Ortodontijoje skiriami du aspektai: gydymo reikalingumas (angl. treatment need) ir tokio gydymo poreikis (angl. treatment demand). Ar ortodontinė pagalba reikalinga, nustato tik specialistas, remdamasis įvairiais diagnostiniais kriterijais. Lietuvoje tokio gydymo reikia beveik pusei 10-11 metų ir kas trečiam 14-15 metų moksleiviui.

Ortodontinės korekcijos poreikis pastaruoju metu didėja visuose kraštuose. Taip yra todėl, kad visuomenė sąkandžio problemas vis dažniau vertina pirmiausia kaip estetinį trūkumą. Ortodontinio gydymo poreikis priklauso ir nuo socialinės bei ekonominės pacientų padėties, amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos, išsilavinimo. Dėl šių priežasčių gydymo poreikis atskirose socialinėse grupėse labai varijuoja ir dažnai nesutampa su gydymo reikalingumu, vertinamu pagal objektyvius kriterijus. Pavyzdžiui, mergaitės apie gydymą mąsto dažniau nei berniukai.

Įvardyčiau dvi pagrindines šios srities problemas. Viena, kai vaikui reikia gydytis, bet jis neturi galimybių ar informacijos, tad apie tai negalvoja. Pasirodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos moksleivių (55,8 proc. 10-11 metų ir 52,2 proc. 14-15 metų amžiaus), kuriems reikalingas ortodontinis gydymas, mano, kad jo nereikia. Tačiau yra ir kitas kraštutinumas, kai gydymo prireikia tik dėl estetinių tikslų. Štai beveik kas ketvirtas moksleivis (27,1 proc. 10-11 metų ir 27,6 proc. 14-15 metų amžiaus), kuriam ortodontinis gydymas nereikalingas, manė, kad jo reikia.

Tam, kad būtų pasiekta pusiausvyra tarp šio gydymo reikalingumo ir jo poreikio, Europos ir JAV specialistų grupė sukūrė tam tikrą metodą, vadinamąjį ICON indeksą. Jis leidžia įvertinti tiek estetinį komponentą, tiek dantų padėties pokyčius. Abu šie vertinimai pateikiami skaitine reikšme, nuo kurios ir priklauso, reikia gydymo ar ne.

- Įstrigo viena žinomos odontologės mintis, kad kai kur Europoje vos kreivas dantukas net žavus, nes rodo individualumą. Tačiau dauguma mūsų tokiam požiūriui, matyt, nepritartų.

- Ortodontijos moksle ir praktikoje naudojamos idealaus ir taisyklingo sąkandžio sąvokos. Idealus sąkandis - daugiau teorinis modelis, atskaitos taškas, kurį įvairūs autoriai traktuoja gana skirtingai. Taisyklingas sąkandis turi neryškių nukrypimų nuo idealiojo, bet jie nėra kliniškai reikšmingi. Taisyklingas sąkandis garantuoja normalų žandikaulių funkcionavimą, dantų lankų bei sąkandžio stabilumą, gerą veido dalių proporcingumą ir estetiką.

- Kas lemia, kad atsiranda ortodontinės anomalijos?

- Dėl kurio nors vieno veiksnio jos atsiranda labai retai, kur kas dažniau - dėl keleto. Ortodontinėms anomalijoms turi įtakos genetinės bei specifinės priežastys. Prie pastarųjų priskiriamas teratogeninis vaistų ir cheminių medžiagų poveikis vystantis embrionui, gimdymo traumos, žandikaulio lūžiai, ankstyvas pieninių dantų netekimas. Ortodontinius pokyčius lemia ir aplinkos veiksniai. Pavyzdžiui, valgant minkštą maistą, nesitreniruoja žandikaulių sistema. Iš tiesų, kaip dažnai mūsų vaikai griaužia morkas, obuolius? Įtakos turi žalingi įpročiai (piršto čiulpimas, parkerio, pieštukų kramtymas), minkštųjų audinių defektus sukeliančios traumos, nudegimai, infekcinės ligos ir kt.


Kad dantys augtų tinkamai, arba ortodontinė profilaktika:

* atpratinti nuo čiulptuko iki 2 metų amžiaus;

* išmokyti ir įpratinti vaikus 2 kartus per dieną tinkamai valytis dantis;

* atsikratyti žalingų įpročių, tokių kaip piršto čiulpimas, pieštuko, parkerio kramtymas, taip apsaugant priekinius dantis nuo palinkimo į priekį bei atviro sąkandžio išsivystymo. Tai aktualu 5-8 metų amžiuje;

* įvertinti kvėpavimo per burną priežastis, - tam reikia kreiptis konsultacijos į LOR specialistą;

* esant vienpusiam kryžminiam sąkandžiui reikia pašlifuoti pieninius iltinius dantis;

* jei dėl ėduonies vaikas per anksti neteko pieninių dantų, kreiptis ortodonto konsultacijos;

* profilaktikai gali būti taikomi raumenų funkcijos atstatymo pratimai (ortodontiniai treineriai).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"