TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Krizė dar nesuėdė sveikatos

2009 10 13 0:00
Statistika rodo, kad sunkmetį išgyvenančios Lietuvos gydymo įstaigos pacientų nesikratė.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Europos Komisijos (EK) pavedimu Lietuvoje atliktas finansų ir ekonomikos krizės poveikio žmonių sveikatai tyrimas neatskleidė kokių nors tragiškų pasekmių. Jos gali būti daug rimtesnės, jei sveikatos sistemos reforma bus vykdoma neapgalvotai.

Kaip teigė tyrimo vadovė, Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto prodekanė, doc. dr. Danguolė Jankauskienė, EK domėjosi šalimis, kurių ūkis labai nukentėjo krizės laikotarpiu, taip pat tomis, kur sveikatos apsaugai skiriama bendrojo vidaus produkto dalis yra maža.

Sumažėjo mirčių

Lietuva - viena tokių valstybių. Kadangi buvo galima lyginti tik 2008 metų ir 2009-ųjų pirmojo pusmečio duomenis, apie tendencijas dar anksti kalbėti.

 

"Paaiškėjo, kad labai didelio poveikio Lietuvos žmonių sveikatai nėra. Tai lėmė keletas priežasčių. Viena jų - mūsų valstybė suaktyvino alkoholio kontrolės ir nelaimingų atsitikimų prevencijos politiką. Todėl labai sumažėjo žuvusiųjų per avarijas, jaunų žmonių mirčių, atsitiktinių apsinuodijimų alkoholiu, paskendimų, nužudymų. Bendrasis gyventojų mirtingumas, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 3 procentais. Šiek tiek padaugėjo tik savižudybių. 2008-ųjų pirmąjį pusmetį jų buvo 541, šiemet - 568", - kalbėjo tyrėja. Jos duomenimis, labai nedaug, vos 0,2 proc., padaugėjo kraujotakos sistemos ligų, o štai infekcinių susirgimo atvejų sumažėjo 25 procentais.

D.Jankauskienės nuomone, didesnės įtakos žmonių sveikatai krizė nepadarė ir todėl, kad iki šiol nesiimta plačios gydymo įstaigų pertvarkos.

Latvijoje - prasčiau

Ekspertė pateikė kaimynės Latvijos pavyzdį. Ši šalis, gavusi Tarptautinio valiutos fondo paramą, turėjo laikytis itin griežtų sąlygų, buvo priversta smarkiai apkarpyti sveikatos apsaugos biudžetą. Jis šiemet, palyginti su 2008-aisiais, sumažėjo maždaug 21 procentu. Buvo atleista daug medikų. Be to, 13 Latvijos ligoninių pertvarkytos į dienos centrus, dar septyniolikoje tai daroma šiuo metu. Taip pat padidintos gyventojų priemokos už medicinos paslaugas. Anot D.Jankauskienės, mokestis už vizitą pas bendrosios praktikos gydytoją pabrango iki 2,5 lato (1 latas - apie 5 litus), lankantis pas specialistą jau tenka mokėti 5 latus, už gydymąsi ligoninėje - 12 latų vietoj penkių. "Lietuvoje tokių priemokų kol kas nėra, nors Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) daromas didelis spaudimas, kad jos būtų įvestos. Latviai labiau nukentėjo ir dėl to, jog šalyje buvo sumažintas vaistų kompensavimo lygis", - pasakojo D.Jankauskienė.

Mažino nevienodai

Tuo metu Lietuva 2009-iesiems skirtą sveikatos apsaugos biudžetą apkarpė tik 6,4 proc., jis liko 2008 metų lygio. Lėšos, numatytos paslaugoms ir vaistams, mažėjo skirtingai, tačiau profilaktinėms programoms jų atseikėta net 4 mln. litų daugiau. "Džiugina, kad nenukentėjo seni žmonės - lėšos ilgalaikio gydymo paslaugoms taip pat padidėjo, paslaugų suteikta 3,3 proc. daugiau. Taigi negalima teigti, jog krizės laikotarpiu taupyta senų žmonių sąskaita", - sakė D.Jankauskienė.

Tiesa, ekspertės turimi duomenys rodo, kad įstaigos šiek tiek pakėlė pacientams priemokas, padaugėjo mokamų paslaugų - vadinasi, gelbėjosi ir iš mūsų, pacientų, kišenės. Dėl finansinių aplinkybių sveikatos priežiūros įstaigų biudžete atsivėrė 11 proc. skylė, tad dauguma jų mažino medikams algas. Tai paskatino emigraciją, pagausėjo norinčių išvykti slaugytojų, kai kur jos neteko darbo.

"Tačiau negalima tvirtinti, jog dėl krizės Lietuvoje pradėta atleidinėti žmones. Stengtasi išsaugoti personalą verčiau šiek tiek mažinant atlyginimus, išleidžiant nemokamų atostogų, bet nedidinant nedarbo. Vis dėlto, atlikus gydymo įstaigų restruktūrizaciją, medikų bus atleista gerokai daugiau", - pridūrė D.Jankauskienė.

Daugiau teisių pacientams

Ekspertė domėjosi ir Europos vartotojų sveikatos indeksu, kuris sudaromas remiantis statistika ir pacientų nuomone. Minėtas indeksas daug pasako apie pacientų teises, paslaugų ir vaistų prieinamumą, eiles pas medikus, gydymo rezultatus, valstybinės sveikatos sistemos dosnumą, elektroninę sveikatą. "Pagal šį indeksą tarp Europos šalių dabar esame penkti nuo galo. Tačiau tai reiškia, kad po truputį geriname savo sveikatos sistemą. Mūsų šalis pasižymi gana aukštu pacientų teisių rodikliu, o tai rodo, jog pacientų organizacijos pradeda aktyviai dalyvauti priimant sprendimus sveikatos apsaugos srityje. Tačiau pagal kitus rodiklius, kuriuos aprėpia Europos vartotojų sveikatos indeksas, gerokai atsiliekame", - pabrėžė ekspertė.

Socialinės pasekmės - svarbu

"Mūsų sveikatos apsauga nori nenori turi vilkti socialinę naštą. Socialiniai skirtumai Lietuvoje labai dideli ir dar didėja. Kadangi SAM yra suplanavusi gana didelę gydymo įstaigų restruktūrizaciją, manau, ją reikia vykdyti atsargiai, nekopijuojant kitų valstybių. Smarkiai sumažinę rajono ir kaimo įstaigų teikiamas paslaugas, užkirtę kelią gauti pagalbą atokesnėje vietovėje, galime sulaukti sveikatos rodiklių pablogėjimo", - įspėjo D.Jankauskienė.

Vis dėlto ji pripažįsta, kad Lietuvos sveikatos sistemą reikia pertvarkyti. Mes, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, turime per daug gydytojų, bet per mažai šeimos medicinos specialistų. Šalyje yra daug ligoninių, bet mažai pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, stinga privačių paslaugų. Pernelyg daug žmonių guldoma į ligonines, per mažai gydoma ambulatoriškai. "Jei kitąmet sveikatos apsaugai skiriamos lėšos bus gerokai apkarpytos, tai atsilieps ir pačiai sistemai, ir gyventojų sveikatos rodikliams", - sakė LŽ pašnekovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"